Tag Archives: maistas

Miestas turi būti miestu, o ne Kalabybiškėm

F*ck visą šitą socialistinės aptingusios mezzogiorno Europos kilnių ubagų ir work and life balance kultą, f*ck ir to kulto koplyčias ir maldos namus: visas tas pikolas kanopas su jų moody ir touchy feely šeimininkais ir forever uždarytom durim ir visą jų nekompetentingą apsileidimą, f*ck visas jaltas Žvėryno izbuškose, kur pachmielnas šefas atsivelka į darbą jau po to, kai […]

Posted in Uncategorized | Also tagged , | Comments closed

Kodėl aš daugiau niekad neisiu į Coffee Inn‘ą Pilies g. 3

  Straipsnis pasirodė portale Laukinės žąsys. L.B.Coliukė Šiandien grįžau namo užvirusi ir visos verdančios emocijos (kaip neteisinga!) buvo išpiltos ant mano sutuoktinio. O tas, kas jas sukėlė, ir toliau su tokia itin šlykščia vos šiek tiek į išorę išverstų lūpų išraiška kažką aptarinėja su tokiomis pat ilgakojėmis vištomis kolegėmis Coffee Inn‘e Pilies gatvėje. Kokios ten kolegės ir […]

Posted in Uncategorized | Also tagged , | Comments closed

Gan Bei City – šiuo metu man geriausias kinietiškas Vilniuje

Straipsnis iš portalo “Laukinės žąsys“. Rašo L.B.Coliukė. Žinote, su kuo man asocijuojasi kiniškas maistas? Su įvairių Europos miestų Chinatown‘ų pigiais blizgučiais, nešvara ir netvarka, ir dar iš to chaoso sklindančiais Pekino anties kvapais. Vilniuje Chinatown‘o kol kas nėra, ir ačiū Dievui, nes nėra progos per Panoramą pamatyti kokių nors reportažų iš higienos komisijos reidų, pvz., […]

Posted in Uncategorized | Also tagged , | Comments closed

“Osaka”: liūdnai, kaip ir visa japonų virtuvė Lietuvoje

Straipsnis iš portalo “Laukinės žąsys“ Apie tai, kad japonų virtuvė Lietuvoje nedžiugina, jau rašėme – tuomet buvo kalbėta apie sušių restoraną, nuo parašymo laiko jau pakeitusį vietą ir tapusį praeitimi. Keista, bet pagal formulę įkurtos vietos prekybos centruose (apie vieną jų bus atsiliepimas artimiausiomis savaitėmis) dažnai sėkmingai nurungia “nepriklausomas” vieteles, kurios teoriškai turėtų būti geresnės. Nė […]

Posted in Uncategorized | Also tagged , | Comments closed

“Laukinės žąsys” rašys apie maistą taip, kaip norės Užkalnis

Su Andrium Užkalniu susitikome tyliame sostinės viešbučio bare, kur dauguma lankytojų – užsieniečiai, todėl niekas į mus nesidairo ir nekreipia dėmesio. Andrius sriubčioja viskį su ledu. “Jack Daniels”, sako. “Man tas rūgštumas kažkoks ekstremalus, patinka”. Rašyti straipsnį apie vyriausiąjį redaktorių, kuris ir publikuos tavo rašinį – nelengva. Gal ir keistoka. Bet toks užsakymas, todėl pasistengsiu. […]

Posted in Uncategorized | Also tagged , , | Comments closed

Pusryčiai mieste: Šekspyro viešbutis Vilniuje

Nepabijokim to žodžio, pusryčiauti lietuviai restoranuose bei kavinėse, daineriuose ir kitur dar nenori. Nes jei norėtų, tai jiems pasirinkimo būtų žymiai daugiau. Mokslo ir žinių dieną, po pirmojo skambučio Vilniaus Senamiestyje ėjom papusryčiauti mieste. Tai ką Jūs galvojate? 09:30 ryto apatinėj pusėj Pilies gatvės – faktiškai nieko, išskyrus blynus (nes dauguma kavinių apskritai atsidaro 10:00, […]

Posted in Uncategorized | Also tagged , | Comments closed

Vasara mieste: palaimos verpetai, sutrenkta nugara ir išrinkta geriausia sezono pica

  Meluočiau, jei sakyčiau, kad persikraustymas į Vilnių būtų rožėmis klotas. Avėdamas konversų baskietkes*, sugebėjau paslysti ant viduramžiškų rūsio laiptų ir taip plotis ant užpakalio, kad maniau – būsiu susilaužęs kokį nors uodegikaulį ir jau tada sudie, geras gyvenime. Sugipsuos ir tada jau viskas: bet daktarai peršvietė ir sako ne, viskas tau gerai. Įsikūrimas atėjo […]

Posted in Lietuva, miestas, valgis, valgymas, Vilnius | Also tagged , , , , | Comments closed

Teisingas atsisveikinimas su Anglijos pabais: Red Lion, East Chisenbury, Wiltshire

Atėjo paskutinis savaitgalis Anglijoje su šeima, todėl vyresniosios dukros prašymu nuvažiavome į Stonehenge, kur pridėliota akmenų (kad ir kiek ten važiuočiau, kiekvieną kartą, turiu pasakyti, vieta nepribloškia įdomumu), o paskui reikėjo pavalgyti, ir kadangi čia kaip ir toks atsisveikinimas su nuolatiniu gyvenimu Anglijoje po 17 metų, tai buvo prasmė tai padaryti gražiai ir taip, kad […]

Posted in alkoholis, Anglija, kaip reikia, valgis, valgymas | Also tagged , | Comments closed

Kokia yra didžiausia Beatos Nicholson auditorijos problema?

Didžiausia Beatos auditorijos problema yra auditorijos dalis, kuriai reikėtų prikišamai pirštu parodyti, kad jos (nes tai daugiausia jos) yra vištos ir vėplos. Beata yra per gera, per švelni ir per atlaidi, kad paimtų kai kurioms iš tų durnių diržą, kurio tikrai reikia. Niekam ne paslaptis, kad pas Beatą į jos tinklaraštį ir Feisbuką dažnai ateina […]

Posted in kaip reikia, kliedesinis sutrikimas, Lietuva, supermama, sutraukos, Uncategorized, valgis, valgymas, vištos | Also tagged , , , , | Comments closed

Londono didysis maisto šou, “Taste of London”, skanėstai ir alkoholis tarp pliurzės

Kadangi iki išvykimo gyventi (kaip sakoma, ant nuolatinės gyvenamosios vietos) į tėvynę Lietuvą liko lygiai mėnuo, tenka skubėti ir daryti tai, kas nepadaryta. Nors visko, aišku, gyvenime nespėsi. Sekmadienį buvau “Taste of London”, čia toks labai didelio dydžio kulinarinis šou turtingiems maisto gamintojams ir labai turtingiems restoranams (ir piniguotiems lankytojams, bet apie tai vėliau), vykstantis […]

Posted in alkoholis, Anglija, valgis, valgymas | Also tagged , , , | Comments closed

Ekologinis turgelis, pasipūtusių supermamų susirinkimas. Ir aš ten buvau.

“Pinigų karta”, 2011 m. gegužės 16 d. Straipsnis nuo pasirodymo pinigų kartoje skorino neįtikėtinai: tokių įžeidimų supermamos neatleidžia: “pasipūtėliškumo atsiriaugėjimas”, sakė viena iš jų. Buvau nuvažiavęs į Vilnių porai dienų. Ko buvau? Nuomojamo buto ieškotis; rodos jau radau. Tie, kam jau panižo piršteliai man parašyti ir paaiškinti apie tai, ko aš nuomuojuos, o neperku, ir […]

Posted in Lietuva, miestas, supermama, valgis, valgymas, Vilnius | Also tagged , , , | Comments closed

Japonų virtuvė Londone: Asakusa, aukso standartas už neaukso kainą

Asakusa (浅草) yra vienas iš Tokijo rajonų, daug bombarduotas per karą, ir šiais laikais daugelio trumpam atvykstančių turistų lankomas dėl didelės ir gerai turistų antplūdžiui pasiruošusios šventyklos, Sensō-ji (金龍山浅草寺). Asakusa taip pat yra ir labiausiai dėmesio vertas japonų restoranas Londone. Ši vieta yra viena iš tų, kurias tinginiai-žurnalistai vadina “didžiausia miesto paslaptimi”, bet Asakusa yra visai […]

Posted in alkoholis, japonų virtuvė, kaip reikia, Londonas, malonumas, valgis, valgymas | Also tagged , , | Comments closed

Rudmėsės, neapdainuotas lietuviškas delikatesas

Rudmėsių vėl paragavau šį rudenį Kaune, ačiū tetoms, kurios jų pririnko miškuose mano atvykimui. Buvo net nedrąsu; ragavau su šventa pagarba. Nebuvau rudmėsių valgęs taip seniai, kad jos pleveno tik kaip vaikystės prisiminimas iš labai, labai tolimos praeities. Paskutinį kartą jas skanavau tarp 1977 ir 1980 m. (žinau metus ne todėl, kad būčiau frykas, o todėl, kad prisimenu, […]

Posted in Lietuva, Uncategorized, valgis, valgymas | Also tagged , , | Comments closed

Vertelgų užsakytas straipsnis: Užkalnis stoja į kovą su maisto Talibanu

“Lietuvos ryte” šiandien pasirodė seniai augintas ir brandintas straipsnis – atsakas karingųjų supermamų sveikuolių ideologinei brigadai (piktulinis straipsniuliukas, lotuliukas, autoriukui šmaukšt per nagučius ir per uodegytę už tokį šiukšliną rašliaviuką). Džiaugiuosi straipsniu, džiaugiuosi komentarais. Man itin patinka tas pastebėjimas, kad (pasirodo) tarybiniais laikais jokios Vegetos nebuvo, ir apskritai visi papildai atsirado po nepriklausomybės (tuo metu, […]

Posted in Uncategorized | Also tagged , , | Comments closed
  • Senųjų protokolų archyvai

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar