Ieškokit be grąžos.
“Pinigų karta”, 2011 m. gegužės 16 d. Straipsnis nuo pasirodymo pinigų kartoje skorino neįtikėtinai: tokių įžeidimų supermamos neatleidžia: “pasipūtėliškumo atsiriaugėjimas”, sakė viena iš jų.
Buvau nuvažiavęs į Vilnių porai dienų. Ko buvau? Nuomojamo buto ieškotis; rodos jau radau. Tie, kam jau panižo piršteliai man parašyti ir paaiškinti apie tai, ko aš nuomuojuos, o neperku, ir mane pamokyti, pad nekilnojamojo turto kainos kils*, arba pasiūlyti tautinių lietuviškų minčių apie tai, kaip nuoma yra baisus pinigų švaistymas – kviečiu pasisakyti komentaruose, ir nepamirškite nurodyti savo el. pašto adreso, jei pageidaujate būti sudirbtas asmeniškai. Aš jau kelis šimtus jūsų esu girdėjęs, ir visiems jums paruošti atsakymai garuoja ant lėkštutės.
Čia mes kalbėsim ne apie tai. Paragintas mamos, nuėjau į Tymo ekologinį Darbo raudonosios vėliavos ir Spalio revoliucijos ordino** turgelį apsidairyti, kokie ten maistai ir apskritai, kaip ten viskas atrodo.
Apie turgelį buvau girdėjęs daug, ir mano pirmasis refleksas buvo šaipytis ir kandžiotis, nes labiausiai jį girdavo tie, kas girdami negalėjo ko nors nepavanoti, o konkrečiai, prekybos centrų (kuo daugiau bjauriesi Maxima, tuo esi matyt geresnis žmogus), ir kokios nors supermamos, kurios kalba apie kavinukes, kepyklėles, viešbutukus – Tymo turgus, aišku, yra turgelis.
Čia reikia pastebėti, kad pats Užupio turgus yra konkretesnis, ir netgi (gerų viešųjų ryšių pavyzdys) sugeba atvirai kalbėti apie problemas, apie kurias šiaipjau kalba labai daug kas: kad dalis produkcijos, kurią ten parduoda, gali būti nebūtinai tokia nekomercinė, kaip norėtų įsivaizduoti mamos su brangiom basutėm ir gerai prižiūrėtom kojom, stumdančios vežimus su savo atžalomis už 3000 litų***. Pavyzdžiui, balandžio 20 d. savo Feisbuko puslapyje jie rašė: “Mieli Tymo turgelio lankytojai, privalome Jus informuoti, kad vienas ūkininkas nusižengė Tymo taisyklėms, dėl ko nebegalime jam leisti prekiauti turgelyje. Ūkininkas Petras Panavas nelegaliai perpardavinėjo iš prekybos centrų pirktą produkciją. Labai atsiprašome savo pirkėjų ir dėkojame tiems, kas į mus kreipėsi.” Štai taip.
Turgus pasirodė pilnas stereotipinių lankytojų. Labai savimi patenkintos eko-tuštutės****, išpuoselėtos už vyrų pinigus prabangiuose grožio salonuose, bet neprararadusios nei surūgusiai-susirūpinusios veido išraiškos, kuičiasi su savo ekologiškai atsakingais džiuto krepšiais, bando prisiminti savo draugių perduotus pavedimus, kiek ir kokių ekologiškų jogurtėlių reikia nusipirkti (draugės pačios atvykti negalėjo, nes turbūt arba atsipūtinėja sporto klube, arba nuvedusios Austeją ir Luką į povandeninės jogos užsiėmimus), ir vadina čiobrelius “čiobriais“. Visa tai daroma be galo rimta ir susirūpinusia veido išraiška, nes jos turi labai daug darbų ir yra be galo rimtos, ir į viską žiūri labai rimtai.
Kad juokams čia vietos nebus, įsitikinau, kai pabandžiau pajuokauti. Man belaukiant prie duonos, viena pasiteiravo, ar tešlainiai tik tokie, ar galbūt yra labiau apdegusių. “Duokit aš jums su žvakute galiu padeginti, ponia,” pasakiau neatsargiai, nes liežuvis be kaulų ir ką nori, tą ir šneka.
“Sau apsideginkit,” iškošė su pasišlykštėjimu ir nuėjo.
Ką aš galiu pasakyti apie pačias prekes? Pateiktos neblogai, kainos nemažos (bet nereikia norėti – čia gi Senamiestis ir butai po milijoną), pardavėjai malonūs. Viskas, ką nusipirkau ir ką atsivežiau į Angliją, suėjo puikiai, ir kokybė tikrai buvo geresnė, nei prekybos centruose, bet tai irgi suprantama: čia greitesnė apyvarta, be to, čia galima užsūdyti stipresnio skonio viskam, nes netaikoma absoliučiam vidurkiui, kuris nori bet ko tik pigiausio (išties, už tas pasipūtusias supermamas yra blogiau tik veidmainiai, tarkuojantys prekybos centrus ir vistiek ten perkantys).
Baisiai didelės įvairovės nėra – tačiau suprantama ir tai, nes prekės juk turi būti parduotos. Deja, turgelis atspindi, kaip vandens lašelis, ir silpniausią lietuviškos maisto rinkos pusę: žuvis ir jūros gėrybės nėra mėgiami ar godotini. Iš tiesų, kai atsiras ir jų (ir ypač jūrinių žuvų), siūlomų kaip sveiko ir gero maitinimosi dalis, galima bus sakyti, kad Lietuva perėjo į kitą etapą, bet kol kas dominuoja duona, dešros ir kindziukai, palendricos ir skilandžiai, nugarinės ir sprandinės, ir nors jos yra puikios, bet pati jų gausa ir dominavimas yra viena iš problemos požymių.
Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje “Protokolai“.
—
* Dar ilgai nekils. Įrodyti tai nesudėtinga: prielaidos NT kainų kilimui gali būti dvi – arba sparčiai augančios pajamos, arba liberalus bankų skolinimas. Ir vienos, ir kitos prielaidos greitam atsiradimui yra tokia pati tikimybė, kaip ir United Airlines atidaryti tiesioginį reisą iš Čikagos į Vilnių.
** Nei vieno, nei kito ordino turgelis neturi. Tačiau jis toks simbolinis iš ideologinės pusės, kad kokio nors apdovanojimo jam tikrai reikia.
*** 3000 litų yra kaina už vežimą, ne už atžalą.
**** Nuo mano gimtojo Kauno tuštučių jos skiriasi trumpomis šukuosenomis, bespalviu nagų laku ir panieka auskarams. Be to, tikrosios fyfos gal net malonesnės.
26 Comments
Labai taikliai apie ekologinių turgelių fauną. Spaudžiu dešinę.
Taikliai apie austejas ir lukus, perskaiciau ir issisiepiau 🙂
Tik del butu kainu negreito kilimo galite klysti, kolega, nes nedavertinate tipinio lietuvio imuniteto proto krusimui neturejimo. Kai tik bankai uzjus, kad butau kainos jau tikrai nekris, iskart prades skolinti su 5-10% depozitu. Kazkur girdejau, kad pirmosios kregzdes jau skraido, na o pradejus, kad ir labai is leto kilti kainoms, tas bus istrimituota per megawatinius ruporus, ir skaudziai durs i sirdis tu, kurie seniai niekaip neapsisprendzia, ar jau pirkt, ar dar palaukt “gal nukris”.
Galiu ir klysti zinoma, bet jauciu, kad toks scenarijus labiausiai tiketinas.
vat specialiai paklausiu apie NT :))
pardavimo kainos gal ir nekils, bet bent pagal aruodas.lt pateikiamą informaciją Vilniuje labai kyla nuomos kainos. Taigi, ar nuomotis labai jau gudru? :)))
P.S. Tai jau dabar tikiuosi būti sudirbtas :))
Nesulauksite, ponas, sudirbimo. Su nuomos kainom tai tokios pačios prielaidos kilimui, išskyrus skolinimą. Kad smarkiai pakiltų, reikia, kad būtų norinčių ir galinčių tas smarkiai pakilusias mokėti. Kad yra daug prisipirkusių butų “investicijai” ir dabar negalinčių parduoti ir čiulpiančių nykštį, tai yra irgi faktas, ir kad jie dabar turi Planą “B” – brangiai išnuomuoti, kad padengtų jiems įmokas – tai irgi galimas dalykas, bet tai dar nereiškia, kad jiems pavyks tas planas.
visgi, liūdna nesudirbtam būti, ale suprantu, ka tos garbės su tokiu paprastu klausimu neužsitarnausiu 🙂
iš tiesų, tai pats labai pritariu tam dalykui, kad pirkti Vilniuj NT nereik, jei nenori nykščiačiulpiu tapti. O tie kas “investavo” į tokį turtą, tai db nebespėja remontais kaip palūkanomis džiaugtis 🙂
Pats suprantu šitaip, jei pirkti NT tai tik periferijoj, ten pigu. Nusipirkai triobą ir kas kad negyveni, užtat vasarą atvažiuoji, prūdelį išsikasi.. miškeliu mėgaujiesi.. Bent jau investicija į sveikatą. Ir ne gaila, kad pūva, vis vien pigiai pirkai 🙂
P.S. persiprašau, kad nesusilaikiau nepatrolinęs… Iššūkis visgi, pylos nuo didžio žmogaus užsidirbti.
Andriau, yra dar turgus kitoje gatvės pusėje nuo Pašilaičių Maksimos (ta kur viena pirmųjų, kur stiklai kaip eglutės). Irgi įdomus turgus. Jis “prastesnis” nei Tymo 😉
Aš manau, kad kai persikraustysiu į Lietuvą, važiuosiu inspektuoti visų turgelių.
Galėtumėm sudaryti komisiją, apsirenkti kokiais nors žaliais chalatais, su bloknotais, veidrodėliais su raudonu apmušalu iš išorės ir pan. Gi kaip sujustų visi, pultų vaišinti… Tai puiku būtų!
Neblogai, visai netgi neblogai….jau buvau pasiilges ko nors tokio sviezio ir traskaus kaip supermamos smaikstasiknes:) o su Austejom ir Lukais-aukstasis pilotazas.
Baisu siaip, jei budamas didziaja dalimi TEN taip sugebi pagauti nerasytus desnius ir niuansus…kas bus kai atvyksi ir busi CIA?:)
Tas yra geras klausimas, o atsakymas būtų toks: duosis matyti. Negaliu pažadėti, bet tikiuosi, kad gal užtaiso užteks.
Man tik paaiskinkit gerbiamieji kas sugalvojo moteris, uzpildytas botoksu, silikonu, ar iš išorės dailiai padengtas išoriniu makiažo ir lako sluoksniu pavadinti tuštutėmis??? :)))
Atsiprašau už netvarką komentaruose – visai nevykusiai jį įterpiau. Bet gal galima perkelti?
Galima. Parašykit, kur norėjot, ir tada aš ištrinsiu, kur nenorite.
Tikėjausi, kad komentaras apie tuštutes bus paskutinis visų komentarų eilėje, o netyčia įsiterpė į dialogą apie turgaus tikrinimą 🙂 tai iš ten į pabaigą komentarų permeskit. Ačiū.
Maniskis komentaras dingo…gal del nepagarbaus tono supermamu atzvilgiu?
Na, nieko, bet kokiu atveju-sekmes izvalgose.
Ne, anti-spam šluota tiesiog per gerai iššlavė. Persiprašom. Komentaras atkurtas.
aišku, Austėja ir Lukas toli gražu nebuvo pagrindinė rašinio vinis, bet perskaitęs tą eilutę sušukau sau: BŪTENT! Labai gerai.
jopštararai. einu ant Taurakalnio mergaitės vardo keist, nes, pasirodo, ne košerinis.
Labai skaniai susiskaitė ,ačiū už malonumą akims.Beje, dėl Lukų sutinku,bet Austėjas jau senokai stumia lauk Luknės.
Andriau, nu kuo toliau, tuo labiau Tamsta man patinkat. Paskaičiau šiandien lietryty apie varguolio svajones ir blogą gyvenimą, o potam dar ir komentarus. Rašinėlis -jėga, o didžioji dalis komentarų prajuokino iki ašarų. Chebra perskaito tą, ką nori perskaityt ( o gal tik pavadinimą), galvoj ima zvimbti žodis “varguoliai”, aukštai pakelia galvą totali “savivertė” beigi plikbajoriškas honoras, ir pirmyn dėti savo “aukso vertės” pastebėjimus viešon erdvėn :)))
Mano komentarai pastoviai cenzūruojami 🙂 Neatlaiko Užkalnis tiesos, kaži kas bus Lietuvoje… visam tokiam piktam, ir nelaimingam, ir nepatenkintam 🙂
Nesusireikšmink Smailiapapyte, aš nespėju visų aprūvinti, čia cenzūros nėra, tik spamo valymai. Jei nori kad pacenzūruotų, pas Artūrą Račą tave padarys bet kuriuo būdu, koks tik yra pageidautinas. Jei nori kad automatiškai aprūvintųsi, stenkis rašyti iš to paties įsivaizduojamo emailo, nes naujus autorius čia automatiškai į izoliatorių grūda, kur jie laukia patvirtinimo.
Jei nori už 200lt / mėn. valysiu tau spamą 🙂 Galėsiu iki tiek valyt, kad net tikroje pašto dėžutėje reklaminių laiškų ir lankstinukų neliks 🙂
Pritariu dėl skilandžių ir pan. gaminių laikymo sveikais ir ekologiškais. Na, OK, sakykime mėsa tikrai ekologiška, žarna irgi, dūmas tikras… Bet tai nereiškia, kad toji dažnai riebi mėsa yra sveika, tai nereiškia, kad dūmas yra sveika ir t.t. Neseniai teko lankytis vienoje firmelėje, kuri gamina visokius mėsos gaminius, a la kulinarijos paveldą… Tai taukai ir lašiniai visi tie paveldai… O ir neskanu, nes mes jau atpratę nuo to skonio… Aišku, tos dešros kartais nėr blogai, bet vis dėlto reikėtų labiau orientuotis į gabalėlį virtos ar keptos grynos mėsos, jei norime būti sveiki. O ne į druskos ir dūmų privarytus faršus. Kad ir kokiuose tymuose jie būtų pardavinėjami…
Visgi, turiu pastebėti, jog eko-tuštutės, kaip ir viskas gamtoje, atlieka svarbią ir reikalingą funkciją: jos tręšia “saviškių brangiųjų” (t.y. “Mano Brangusis”) pinigėlių injekcijomis besikuriančią liauną padoresnių ūkininkų bendruomenę. Nėra dar tų eko-pirkėjų tiek daug ant Lietuvos, kad spjaudytumėmės į eko-tuštutes. Jos — svarbi embriono stadijos turgelių mitybos grandinės dali.
Negaliu nesutikti: taip, tie turgeliuose išleidžiami fyfų pinigai yra geras kolateralinis jų durnumo efektas.