"Va tiek pinigų susirenku iš visų lochų, ir dar daugiau susirinksiu," sako Styvas.
Pinigų karta, 2011 m. kovo 28 d.
Aš anksčiau nemėgau Apple bendrovės prezidento, Steve Jobs, nes jis nemalonus, arogantiškas, pretenzingas ir niekinantis tuos, kas jam moka pinigus: labai primena skrajojančios “Mėslitos”, dar žinomos kaip Ryanair, vadovą. Net ir tiems, kas po ilgos tarnybos didelėje organizacijoje yra pratęs prie susirinkimų ir korporatyvinio fufelio stūmimo, garsieji Jobs’o “keynote speeches” atrodo tik nedaug labiau pakenčiami, nei komunistų partijos suvažiavimai Šiaurės Korėjoje. Net ir juodas golfukas primena uniformą: taip, jis ne kostiumuotas, bet visada su uniforma.
Aną dieną YouTube netyčia radau šį siužetą, kurio esmė yra tokia: savim be galo patenkintas hipsteris su madingais (jo žmonių tarpe) šeriais ir auskarais, primenančiais kiaulių žymėjimą elektroniniais tag’ais (o gal ten ir yra elektroniniai tag’ai? kas jį supaisys), odiniu šniūreliu ant kaklo, Floridos keliais važiuoja su drauge į parduotuvę pirkti naujo planšetinio kompiuterio, o žmonių kalba kalbant, iPad’o.
Siužetas yra 14 min. trukmės ir visko žiūrėti nereikia (bet galima). Pakanka pamatyti minias, laukiančias parduotuvių komplekse (toks floridietiškas Akropolis, viskas kaip Lietuvoje, tik labai šilta ir lauke palmės) prie Apple parduotuvės, kol atsidarys šventykla ir pradės dalinti kūną ir kraują, o kol tikintieji laukia, jiems duoda kavą ir vandenį (norėjau sakyti: galėtų ateiti Steve Jobs ir padalinti jiems duoną ir žuvį, padauginęs iš vienos pintinės, bet jis turbūt ten negali būti, nes kur nors murma savo eilinį keynote speech apie tai, kaip nauja dėžutė su prakąstu obuoliu dramatiškai pakeis jūsų gyvenimą, nes yra fantastiška visom prasmėm).
Paskui siužete pagrindinis veikėjas, vis krapštydamasis ir maivydamasis, papasakoja, kaip sudaužė savo ketvirtą iPhone’ą (ne tik ketvirtąjį modelį, bet ir ketvirtą telefoną, nes jis juk buvo nusipirkęs visus, kurie buvo išleisti – ar jus tai stebina), ir net atkartoja (kaip jam atrodo, labai juokingai) savo paties ekspletyvus, kai tas telefonas sudužo: “mother-babba-babba”. Oi, koks jis šmaikštus, griūk negyvas.
Taigi štaigi, o netrukus po to mano draugas Chris Hernon, kuris man siunčia visokias nuorodas į išprotėjusias įdomybes, nes turi daugiau už mane laiko naršyti internetą, man pasiūlė štai šį straipsnį: studentė Niujorke užėmė eilę prie Apple parduotuvės prieš 41 (keturiasdešimt vieną) valandą, ir pardavė tą vietą už 900 (devynis šimtus) JAV dolerių, kas mūsų pinigais būtų 2200 litų. Kartoju: pardavė nei antrosios kartos iPad’ą, bet teisę jį nusipirkti Niujorke anksčiau už visus. Arba dviem minutėm anksčiau, nei nusipirks už tavęs laukiantis klounas, eilėje praleidęs turbūt tik 40 valandų.
Ir štai tuomet aš pagalvojau, kad be reikalo mane erzino Steve Jobs’as. Jis tiesiog užsiima seniai žinomu amatu, arba net meno rūšimi: kvailių atskyrimu nuo jų turimų pinigų. Anglų patarlė sako, kad kvailys ir jo pinigai nėra tarpusavyje labai tampriai susiję, lengvai atskiriami, ir Apple gaminių garbinimas yra labai geras to pavyzdys.
Grįžus prie pradžioje minėto klipo, mes jame matome asmenį, kuris yra praradęs didžiąją dalį sugebėjimų priimti pirkimo sprendimus. Kaip matyti iš užuominų tame klipe, jis (nors kol kas ne jo draugė, kuri – jo dideliam nusivylimui – naudoja Android telefoną) savo turimais piniginiais resursais manipuliuoja šitaip: būtinieji, nustatytieji pirkiniai (namas, automobilis, maistas, drabužius primenantys hipsteriniai aprėdai), o visa kita jis yra pasiryžęs atiduoti Steve Jobs’ui, ir pastarojo bendrovė su prakąstu obuoliu turi tik pakankamai greitai suktis, kad išgalvotų pakankamai skirtingų blizgučių mainais į ano hipsterio turimus (arba galimus pasiskolinti) piniginius ženklus.
Daug kas sakys, kad toks verslo modelis yra amoralus, nes remiasi nesąžingu neįgaliųjų išnaudojimu (kad minėtas asmuo nėra įgalus bent jau sprendimų priėmimo prasme, yra akivaizdu: gebėjimas priimti sprendimus žmoguje yra vienas svarbių kognityvinių procesų, skiriančių jį nuo pirmuonių). Tačiau aš su tuo nebūčiau linkęs sutikti: Steve Jobs yra čia kaip koks miško sanitaras, tik, skirtingai nuo vilko ar kokio kito plėšrūno, nužudančio ir suvalgančio silpnus ir ligotus žolėdžius, jis juos tik humaniškai apskabo, žinia, nepamiršdamas ir naudos savo kišenei.
Tai ne tušti žodžiai: Apple bažnyčios parapijiečiai daugeliu atvejų yra saugesni po apdorojimo: jei iš jų piniginės lėšos nebūtų paimtos, jie galėtų jas išleisti (paakinti dar ciniškesnių apsukruolių) alkoholiui arba narkotikams. Skirtingai nuo minėtųjų prekių, Steve Jobs’o žaislai, nors ir juokingi (kaip iPad, negrojantis Flash animacijų, arba iPhone 4, kuriuo negalima skambinti, jei neteisingai jį laikai rankoje), bet nedaro esminės žalos nei jų savininkams, nei aplinkiniams, ir todėl skatinimą juos įsigyti galima būtų vertinti net kaip tam tikrą socialinį projektą, padedant silpnesniems, mažiau išgyvenimo įgūdžių turintiems visuomenės nariams.
Jei kuris nors iš skaitytojų užsigavo arba dabar panarinęs galvą krapšto savo iPhone ir prisiekinėja daugiau Užkalnio neskaityti, sakau jums: nepykite. Ne apie jus rašau. Jūs esate mieli ir protingi žmonės, kuriems šiaip patinka tas obuolys ir jūs neteršiate forumų savo pamokslais apie tai, kad Apple yra geriau už viską ir kad tie, kas to nesupranta, nusipelno perauklėjimo.
O ta studentė, uždirbusi $900, planuoja juos išleisti Lady Gaga koncerto bilietams. Easy come, kaip sakoma, easy go.
29 Comments
Taiklus tos naujos religijos aprašymas 🙂 Gerokai geresnis bizniukas sukasi parduodant gyvus iPad’us kiniečiams. Šiuo metu šventyklose duoda po 2 plotkeles į rankas taigi jauna šeima atsikėlusi 4:30, atlikusi greituką ir išgėrusi kavos gali taisytis į eilę. ~9 tokia šeima jau būna turtingesnė 500-900 USD. Superkančių kiniečių toli ieškoti nereikia. Jie budi prie čia pat prie šventyklos.
Vakar traukinyje viena davatkiškos išvaizdos persona naršydama po krūva spausdintų svetainių snapšotų pažvelgė į mano iPad1 ir išstenėjo: “How convenient and how aggravating” (patogu, bet kaip piktina).
O dabar apie rimtus dalykus. Ko Andriau stebiesi? Kuo daiktas labiau nepasiekiamas tuo jis labiau geidžiamas. Puikiai iliustruota Mark Twaino tvoras dažančio Tomo Sojerio. Tam bėdžiui už 900 pirkusiam eilę tikrai nesvarbu prieš jį stovėjęs individas. Jam svarbu pirmadienį traukinyje pasklaidyti o vėliau darbe atsainiai pasimesti ka tik nusipirktą žaislą (jei dauguma svaigtų dėl kokių Furbių (1998) stovėtų eilėse prie Toys R US ) ir tapti dienos HEROJUMI.
Ką tokio padarė Jobs’as? Pirmiausia jis įnešė kompiuterį į namus. Tankų gamyklos dizainas na niekaip negalėjo ištraukti pinigų iš kvailių. Dzingt. Po to jis suspaudė ir įstatė į ausis mylimą muzikinį centrą. Didelis Dzingt. Po to jis išmokino tą muzikinį centrą skambinti ir ieškoti greitai reikalingos informacijos. Labai Didelis Dzingt. Po to jis grakščiai ištempė tą suspausta muzikinį centrą iki knygos dydžio ir užsimojo į Užkalnio šventenybę POPIERINĘ KNYGĄ ir popierinį laikraštį. Dzingt, bet toks nedramatiškas. Planšetiniai kompiuteriai egzistavo nuo 2002 berods metų, bet kokie jie buvo baisūs ir sunkūs. Kas toliau? Toliau labai paprasta: pagalvokite patys ką jūs darote kasdien, kas jums teikia malonumą ir ką norėtumėte daryti tai kiekvienu laisvu metu. Garantuoju. Anksčiau ar vėliau ten bus Jobs’o (ar kieno nors kito) devaisas.
Kodėl jam tai pavyko? Jis suprato esminę taisyklę: daug žmonių bevelija gražius daiktus ir nesivargina skaityti specifikacijų (Užkalnio knygos beje irgi ne Standartų spaustuvėje ant Krivoj Rogo popieriaus kombinato popieriaus spausdintos). Kai jis pirmas pritaikė tai kompiuteriams: pajudėjo. (iPad nėra pats galingiausias planšetas. Viewsonic G Pad yra galingesnis. BET pastarasis davė dubą į antrą pardavimo dieną ir buvo laikinai išimtas iš prekybos. Ko daugiau tikėtis iš kinietiškų geležų ir indiško softo kombinacijos:)))
Kas laukia Užkalnio knygų? Manau, kad netrukus bus atrastas devaisas, kuris iš nedidelės keičiamos USB? kasetės generuos kvapus pagal elektroninį kodą. T.y. skaitai “Kelionių istorijas” apie Kaukazą, o iš iPad7 sklinda kepamo šašlyko kvapas… (skyrių apie Indiją įtariu daskaitys nedaugelis)
P.S. Šeimoje turime pakankamai daug Apple’o produkcijos ir sėkmingai naudojamę pastarąją gyvenimo kokybei gerinti. Širdyje esu ištikimas Microsoftui.
Kvapų sintezės greitu laiku nepadarys. Jau kokį šimtmetį bando ir nepasislenka toliau to, kad gautųsi tiesiog duoti kvapus iš iš anksto sustatytų kapsulių – kiek kapsulių, faktiškai tiek ir kvapų. Tiesiog skirtingų uoslės receptorių skaičius yra pernelyg didelis ir gan efektingai identifikuojami konkretūs junginiai (tai labai skiriasi nuo skonio pajautimo mechanizmo, kur tėra kelios dešimtys skirtingų receptorių), o dešimčių tūkstančių kapsulių visiems atvejams nesukiši. Taigi, su kvapais – kol kas svajonės, kurios svajonėmis ir liks artimiausius kelis dešimtmečius, nepaisant laiks nuo laiko skelbiamų sensacingų istorijų apie išrastus kvapų sintezatorius (panašios pasakos pasirodo labai reguliariai).
O būti ištikimam kažkokiam mikrosoftui – tai, atleiskit, ponuli, nesakysiu nieko, bet jūs supratote, tiesa? 😀
Kita vertus, tamstos diskursas apie Apple sėkmės priežastis – teisingas. Tik tiek, kad ne taip paprastai jiems viskas ėjosi, o su labai daug įvairių peripetijų.
Manau, kad perversmą kvapų sintezėje turėtų lemti nanotechnologijos. Beje
sintezė turėtų eiti kartu su atvirkštiniu procesu (mano nuomone eile sudėtingesniu). Paprasčiausiai dabar kvapų sintezė neatrodo įdomi karinei pramonei todėl ir trunka sąlyginai ilgai, o trečiarūšiai lopai moksliai gali prie to kuistis tūkstančius metų ir nieko nebus. Fantazijos trūksta.
Mano ištikimybė konkrečiai kompanijai – laiko funkcija. Prieš tai buvo DEC, Ashton Tate, Borland dabar Microsoft. Pastarosios pozicijos kliba, taigi reikia dairytis kaip toliau dirbti tai kas patinka ir išmaitinti šeimyną. Viskas šiame pasaulyje reliatyvu…
Muzikinį centrą į ausis įsistačiau už 60lt ir jam papildyti nebūtini iTunes, anei kompiuteris (tik pakraunamos batareikos, kurios dvi-trys ilgų kelionių metu yra nepamainomas būdas palaikyti muzikinį foną savaičių savaitėm). Savo Toshiba nusipirkau apie 3x pigiau nei tokių pat specifikacijų MacBookPro (MacBooko tokio galingo nemačiau). Skambinu ir sms rašau Motorola Razr v3i, kuris yra ir patogesnis klaviatūros prasme už HTC ar, manau, bet kurį kitą touchscreeninį telefoną (gerai, čia gal skonio reikalas), bet ir nepadės ragelio kalbant, nepaskambins švarko kišenėje (kurioje jo nesimato) ir kainuoja (jau, tiesa, brangsta, nes gamyba nutraukta) naujutėlis 350Lt be jokių sutarčių ar prisirišimų.
Apple negali pasiūlyti ničnieko naudingo, išskyrus “stilių” ir galimybę būti facebooke 24/7.
Vai kaip tau gyvenime pasisekė!
Tai tu į tą už 60Lt dainas kaip be kompiuterio? Koks čia stebuklingas modelis?
Turėjau omenyje per usb kraunamus akumuliatorius. 🙂
na atvirai pasakius kažką panašaus skaitydavau gal 1993 metais tik apie … pirmuosius mobiliakus, na buvo toks Nokia 150 berods, kuris kaisdavo rankoje bekalbant. Tada operatorius buvo vienintelis Comliet. Turintis (ir besimeldžiantis jam) sveikosios visuomenės dalie buvo vienareikšmiškai priskiriamas banditams . O paskui tuos banziūgas iššaudė , visuomenė pasveiko ir niekas dėl to galvos sau nekvaršina.
Ačiū, už pakeltą nuotaiką. Smagiai susiskaitė. Juolab, kad su tokiais obuolių mylėtojais, kokius aprašėte, teko gyvai susitikti. 😀
Nezinau kaip Anglijoj, bet daugumoj pasaulio turbut Chris Hernon turetu problemu kad kazkas kazka apie ji raso. Taip sakant – dropping names – interneto siukslyne.
Mano manymu Steve Jobs viska daro ne del pinigu o del to kad jis tuo tiki ir jam patinka tai ka jis daro – juk jo atlygis yra $1 – t.y. jam pinigu uztenka, ar ne? O kuris produktas geras o kuris blogas, Uzkalnis negali pasakyti – ta pasako pirkejai kurie sumusa pirkimo rekordus.
Labai juokingas, bet ir taiklus straipsnis 😀
Man tai juokinga, kad daugelis apie Apple sprendžia iš kainos, ir maždaug jei jau brangus, tai brangus daiktas ne dėl kokybės, o dėl neva blizgesio. Pasižiūrėkit, tiek Sony, tiek Dell, tiek HP irgi gamina laptopus po 5-8 tūkst. litų, kurie turi geresnes medžiagas, talpesnes baterijas, bet kažkodėl varguoliai lygina Apple gaminius su pigiausiais ala analogiškais gaminiais ir dejuoja, kad kaina užkelta.
O tipiškas tuštukas pasižiūri, aha, toks pats procesorius pas Toshiba ir ji 3x pigesnė, reiškia Apple šūdas. Tik klausimas ar Toshiboje klaviatūra šviečia, baterija 10h laiko, maitinimo laidas per puse pasidalina kai nori, didelis trackpadas, aliuminio korpusas, kokybiškos garso kolonėlės, ryškus ir kontrastingas ekranas, neprasta vaizdo kamera ir pan. Be to, priskaičiuokit, kad į Macbook pakuotę įeina ir iLife paketas ir pati operacinė, kuri nors ir ala nemokama, išties į kaina įskaičiuota. Jei tu prie savo Toshibos dar susipirktum ir visą programinę įrangą legaliai, tai kainų skirtumas mažesnis būtų.
O dėl iPad’o, dabar eilės prie jo apie 2 km, ir tai tik tiems, kas iš anksčiau užsisakę 🙂 O dar juokingiau, kai čia lietuviai ala kruti, žvengia iš amerikonų, kad eilėse rikiuojasi, nors patys Maksimose vakarais prie išparduodamos mėsos ar salotų grūdasi į eiles, stumdosi, mušasi. O ar prisimenate naktinius apsipirkimus Akropolyje? Kai būriai kaimiečių taškosi dėl kokių nors nukainuotų šūdniekių? Rikiuojasi į eiles per pietų petrauką prie pigiausio mėšlyno, dalijančio valgį? 😀 Kaži ar labai mes jau skiriamės nuo tų kvailų ala amerikiečių, eilėse laukiančių 😀 Juk ten dauguma stovi, kad perparduoti ir užsidirbti, o va mes eilėse dėl nukainuotų šūdų mušamės.
Tipiška tuštutė perka apple tik dėl to, kad tai apple. Ir mano, kad visi išvardyti privalumai negali būti kitur, kaip tik apple. Fuck apple. Jie jau seniai neparduoda produkto, jie parduoda brandą.
O! Kaip pažinti tuštutes ir tuštučius aišku.
Pagal tamsta lyg ir išeitų, kad tikrus intelektualus išduoda Motorola Razr v3i ir pilnos kišenės baterijų grotuvams už 60Lt :)))
tuštutėms darbo metu išlėkus reikia el. paštą pasitikrinti, prisijungti prie kompiuterio likusio darbe. Pažaisti Angry Birds kol generuojamos ataskaitos bendrovės apps’e skirtam iPhonui. Paskaityti naujienas, pažiūrėti vaizdo reportažą pažiūrėti ką veikia draugai FB, paklausyt muzikos skuodžiant kavos ir pasipiešti/užsirašyti vieną kitą verslo idėją. Viso to, v3i negali. Beje, v3i turėjau ir tai puikus telefonas, jei vis dar gyveni 2005 m. ir nesupranti kad cirkas išvažiavo, o tave paliko 🙂 Turbūt tavo nuo protingumo peraugusioms smegenims ir „iPad“ didžiausias blogis, o ne verslui ir pramogai pravartus įrenginys 🙂
Aišku, juokingiausia, kad tokie “taupantys“ tai visą gyvenimą ir prataupo, važinėja nuplyšusiais VW Golf ir visiems giriasi, kokie kvailiai Lexus perka. P.S. Maniškis vyšninis ir nevaromas AA baterijų.
Let me bet! Vyšniniame Lexus’e(mano kalba Toyotoje :-)) YRA jungtis iPod’ui!
wow svieciantys mygtukai. cia tai geras ir tik 5k lt uz tokia inovacija, gali monika isjungt ir spausdint tamsoje- JEGA… O tas aliuminio korpusas isvis, minimum 10m su kompu vaiksciosi kuris atrodys kaip naujas, bei atrodysi kietas, vintazinis ir letas…
del batarkes netikiu…turejau ipod po metu nelaike ne valandos, tai tas 10valandu keliems menesiams, jei bent puse to laikys jau bus neblogai…
Siaip sutinku su autorium ir jei nuspresciau beprasme investicija dviem metams padaryt(nes per tiek laiko bent man kompas visiskai pasensta) tai geriau uz iMac kaina imciau rimta HP ar lenovo(ten zymiai daugiau naudingu inovaciju nei plonas korpusas ar svieciantys mygtukai). taciau jei noreciau pasipuikuot pries tustukes tai jo imciau iMac, emm ir vietoj namo nusipirkciau porshe…Bet zmones atsibuskit cia tik materialines vertybes, kurios nepalengvina Jūsų gyvenimo bet kaip tik apsunkina.
Fantastiskas straipsnis! Prisijuokiau iki soties! Saunuolis autorius!
jauciau pareiga apginti branda kuri myliu. O Apple as myliu stipriai ir pagristai. Taip – zinau kad permoku, bet autoriui niekada nesuprasti uz ka… Autorius neteisus, tai tik jo niekinga nuomone is niekingo egzistavimo niekingos patirties.
no offence
Va tiek $$$$ pinigų susirenku iš tokių lochų, ir dar daugiau susirinksiu.
jeigu myli, tai, aišku, pateisinama. tik meile galima paaiškinti jausmus suplėkusiam hardwaro rinkiniui, kuris, kaip teisingai pastebėjo ieva, įvyniotas į gražų ir blizgantį popieriuką ala šviečianti klava, laidas per pusę pasidalijantis ir pan. nes logiškai tai nepaaiškinama.
dar stenėdamas sutikčiau dėl laptopų. koks nors mac-airas tikrai gražus ir lengvas, ir dar batarkė ilgai laiko. bet niekaip nesuprantu ir nesuprasiu žmonių, kurie perka stacionarius apple kompus. tai jau ne meilė, o iškrypimas.
Tamstos nuomone išeitų, kad visi leidėjai iškrypėliai. IBM PC taip niekada ir nesugebėjo sutvarkyti spalvų atvaizdavimo. Tais metais, kai Jobs’as meditavo Apple nenumirė tik dėl pastarosios pramonės šakos.
Sekanti priežastis dėl kurios dar perka stacionarius Apple tai galimybė patogiai programuoti JAVA normaliai sukonfigūruotoje Unix operacinėje sistemoje(dėl tos pačios priežasties dar dažniau perka 17 colių MAC’o laptopus). Pastebėsiu, kad paties Apple tiekiama programavimo aplinka yra akmens amžiaus lygio.
Vienas segmentas kurio Apple atsisakė yra serveriai: “lohų” buvo per mažai…, bet būtinybės vartotojams įstatė galvos skausmą.
Visa tai neturi nieko bendra su straipsnio herojais, kurie yra vedami tik masinės kultūros populiarumo draivo.
Apple serverių neatsisakė 😉 Tiesiog diegiant Lion, bus galima pasirinkti ar diegti kaip vartotojui, ar kaip serverį. O belekuris kompas šiandien yra jau pakankamai galingas, kad atlaikyti standartinę tinklapio apkrovą.
manjana > Jei darbui reikia tai ir perki. Tiek tiek iMac 27 colių su i5 procu kainuoja, dažniausiai kainuoja vien tik profesionalams skirtas monitorius.
Taigi, be to, kad gauni nesveiką 27 colių moniką su rezoliucija 2560 x 1440 (kurios neturi, ar bent jau iki 2010 m. neturėjo joks kitas monikas) + tinkamą spalvų vaizdavimą + dar jame ir visas kompas įmontuotas + bevielė pelė ir klava. Ir viskam tik vienas laidas 🙂 Jei ne iš Apple pirksi, tai tau toks derinys kainuos bent 1-2 tūkst. daugiau. Dar prisimink programinę įrangą, ir profams skirtas programas su grafika, vektorine grafika, ar maketavimu, kurio analogų nėr ant Windows ir bus tau atsakymas, kodėl žmonės perka stalinius kompus.
Standartinė laikraščio ar žinių portalo tinklapio apkrova skiriasi nuo Joe Shmo niekniekių parduotuvės apkrovos. Vienas net ir 12 šerdžių MacPro nepatemp net it 5AM apkrovos. Apple jau ir anksčiau šakojo geroką OS X kodo dalį į serverius, bet dabar atrodo viskas ten ir nusileis.
Su serverių investicija problema pasidaro labai paprasta: vietoj vienos palaikymo sutarties su Apple dabar reikės bent 2 (viena su Apple kita su Oracle arba some Linux). Kai kas nors korporate tinkle neveiks po eilinio vienos iš sudedamųjų dalių apgreido abu badys viens į kitą pirštais. Žodžiu paliko Apple chebrą su serveriais ant ledo…
Kolega, manau, nieks Apple serverio ir nestatė Delfi aptarnauti. Įsivaizduok vidutinio dydžio įmonę, su kasdieniniais 10-50 tūkst. lankytojų.
Geras straipsnelis, objektyvus. Sveikinu autorių.
bravo bravo bravissimo !!!!! :DDD iš juoko vos neapsiš … t.y. vos nuo kėdės nenukritau. šaunuolis andrius !!!
tavo draugas hipsteris pasipiršo ir tuo pasigyrė: http://www.youtube.com/watch?v=hg23WyUa1mI&feature=player_embedded
Išskirtinis gaminys ar reiškinys visada susilaukia nesveikų “heiterių” ir nesveikų “loverių”. Juokingi yra kai kurie Apple mylėtojai ir tikrai nusipelnė kandaus autoriaus straipsnio, bet man kaip Mac’o savininkui, gyvenimą labiau juodina pikti “heiteriai”. Pamatę kompą, nemandagiai pradeda replikuoti apie Apple ir visus Apple turėtojus, šneka apie tai, ko visiškai nesupranta, kaltina pižoniškumu, lenda į triusikus skaičiuoja svetimus pinigus, analizuoja, “kas apsimoka ir kas neapsimoka” ir t.t. Kartais esi priverstas meluoti “na taip nelabai čia vykęs pirkinys, daug trūkumų”, kad juos nuramintum 🙂