Anglijos simbolis jau seniai yra nebe liūtas ir vienaragis. Jis yra sudaužyta telefono būdelė ir "out of order" ženklas. (Nuotrauka: www.photoslondon.com)
Jei šitos istorijos nebūtų, ją reikėtų sugalvoti. Vos parai praėjus po paleidimo, Trafalgaro aikštėje užsilenkė laikrodis, skaičiuojantis laiką iki 2012 m. Olimpiados.
Tiems, kas gyvena Anglijoje, tai visiškai nenuostabu. Kaip Lietuvos šūkis turėtų būti ne “drąsi šalis”, o “ieškokit be gražos” (nes niekas f***ing niekada niekur, išskyrus Maximos, Norfos, Rimi ir Iki kasininkes, jokiom aplinkybėm Lietuvoje neturi f***ing grąžos, ir ištiesus šimtą litų už 20 Lt pirkinį, o ką jau kalbėti apie 200 Lt arba 500 Lt banknotą, visoms pardavėjoms prasideda palpitacijos, nervingi graibymaisi po stalčių ir lakstymai prie Romutės ar Janytės išsikeisti), taip ir Anglijos motto jau seniai yra nebe Dieu et mon droit*, o This machine is out of order, we apologize for any inconvenience caused. Dar apologize ir inconvenience turbūt bus misspelinta penkiais įmanomais būdais, kurių mėgstamiausias yra “we apologies“. Nenuostabu: tos skiautės purvino popieriaus dažniausiai yra keverzojamos mažaraščių emigrantų – jų kolegos, mažaraščiai anglai, sėdi savo kaunsil-hauzuose, gauna benefitus ir geria Tennent’s Lager**
Tennent's Lager. Blogiausias, ką turime. Tokio gėrimo Lietuvoje virti neleidžia veterinarijos normatyvai, nes gali per klaidą patekti į gyvulių pašarą ir pakenkti keturkojams.
Tai, kad neįmanoma padaryti net veikiančio laikrodžio svarbiausioje miesto aikštėje, apšiktoje balandžių, leidžia suprasti, kaip atrodys 2012 m. Olimpinės žaidynės: viskas sugedę, streikas oro uoste, pamestas bagažas ir viešbučiai su neveikiančiomis registracijomis sistemomis (tik ką sulūžo, nesitikėjome tokio antplūdžio), kur prikandusios lūpas prakaituos uždrožtos ir iškankintos lenkės ir ispanės, bandydamos susidoroti su 500 žmonių eile.
Iš tiesų, it’s time to leave the country***.
—
* Dievas ir mano teisė.
** Angl. “Žebenkšties Stiprusis”
*** Angl. “Užsieniečiai – lauk iš mūsų žemės.“
37 Comments
Klausimas — jei šalis patiko tiek metų, kodėl dabar taip šiurkščiai apie ją kalbi? Ar neprisitaikei tą visą laiką ar tik dabar suvokei/pastebėjai?
Apie anglišką apsileidimą kalbėjau visada. Tik ne visus tuos metus turėjau didelę tribūną; daugiau kalbėdavau draugams ir pažįstamiems. Be to, čia aptariu tik vieną bruožą: nesugebėjimą organizuotai dirbti ir pasiekti norimo rezultato. Kadangi pastangos čia visada svarbiau, nei rezultatas.
Tik ar jie dėl to ne laimingesni? T.y. nesirūpina rezultatu, tačiau stengiasi ir gali bent pasakyti, kad „padarė viską, ką galėjo“.
Nežinau, praleidau šioje šalyje per mažai, kad galėčiau ką komentuoti. Tiesiog smalsu :).
Man sunku sakyti, ar laimingesni. Turbūt kad jiems taip tinka, jei jie taip daro.
Matot, Pauliau, tamsta užduodat neteisingą klausimą iš principo.
Šalis yra ne koks saldainis, kad jis negalėtų nepatikti ir patikti tuo pat metu. Šalis – tai didžiulis ir sudėtingas kompleksas visokių dalykų, sudėtinga, kaip gyvenimas. Vieni dalykai patinka, kiti nepatinka.
Dar kartą, lyginant su saldainiais: kažkurie saldainiai patinka, kažkurie nepatinka, bet tai, kad kažkurie saldainiai patinka ar nepatinka, dar nereiškia kad gyvenimas yra blogas ar geras.
Atleiskit, negalėjau susilaikyti neperfrazavęs jūsų posakio apie saldainius į pozityvesnę pusę: tai, kad kai kurie saldainiai nepatinka, dar nereiškia, kad visas gyvenimas yra blogas 🙂
Perskaičiau, ką parašiau. Taip, tamsta teisus/teisi, aš parašiau kaip koks kompiuteris 🙂
Ponuli, aš vat nežinau, kaip ten su tuom Tennent’s Super, ale vat Tennent’s Extra tai man netgi visai labai patiko prieš kelioliką metų. Atsimenu, kai Lietuvoje jo buvo pasirodę, tai kartą supirkau visas kažkokios parduotuvės turėtas šio alaus atsargas…
Mes visi turime keistų prieraišumų. Aš pvz. valgau kiaulienos nuokrapštas ir man labai skanu (http://pigikeule.popo.lt/2010/06/25/a-uzkalnio-pamegtieji-kiauliskieji-skrecingai/); taipgi mėgau savo laiku Pingvino ledus, kurie visus šiurpino kaip “baisiai sintetiniai”, o man kuo labiau cheminis skonis, tuo labiau vežė. Beje aš ir dabar labai mėgstu amerikinį budvaizerį kuriuo labai gerai sandalais avinčius barzdotus tikro alaus liubitelius baugyt.
Jaučiu, kada nors prie progos reiks dar kartą to Tennents Extra paragaut, gal suprasiu, kas man jame taip smarkiai tada patiko…
Ta proga prisiminiau kad esu matęs keistą alaus parduotuvę, kur prekiauja užsienietiškais visokiais lageriais skarbonkėse ir butelkose ir ta parduotuvė yra senukuoe Ukmergės gatvėje. Jei dar neužsidarė 😉
Aš nežinau koks pas jus UK tas Budvaizeris, bet pas mus, jų flaghip gamyklos pašonėje, jo skonis toks tarsi tai būtų ne alus, o vanduo nuleistas išplovus alaus tankus. Bet koks kitas light alus (bandžiau kiekvieną, po vieną kartą, nes negalėjau suprasti kodėl reikia gerą gerimą skiesti) yra už jį tirštesnis, aromatingesnis ir skanesnis.
P.S. Pasižiūrėjau į kojas po stalu. Sandalų nerasta, barzdą šįryt žmonos priverstas nusigremžiau. Vyną beveliju alui santykiu 24:1.
Pauliau: nesikabinekit. Labai taiklus pastebejimai, salis seniai nebesiulo nei padorios ( apie gera nesneku)
techniniai nesklandumai, UK visgi gyvenu 🙂 tesiu toliau: salis nebesiulo normalios paslaugu kokybes jau daug metu, ir visada randa ka apkaltinti, tik ne save pacius. Pagyvenkit daug metu ir pamatysit.
Tada metas i gimtine grizti 😉
Anglai susitvarkys,pamatysit,pas juos visad taip buvo-1939m.1975-1980m.bet jie visad susitvarkydavo,kazkodel jiemas sekas..
Ech, pasiziurekime brangieji protingieji lietuviukai, ka mes esame tokio pastate ar surenge. Gi tokie gudruciai, o puse pas tuos pacius anglus sedim. Pasiziurekim ka renkam i valdzia, kaip nuostabiai bandome vis ka nors sukombinuoti ar susukti: susukom, turim visiskai isvogta Lietuva ir ttt ir ppp. Baisu, nieko apkaltinti nebegalim. Turedami itin nuolanku baudziauninko mentaliteta labai sunkiai ir juodai dirbame svetimoms salims. Deja.
O anglai susitvarkys – prieauglio cia yra ir dar atvaziuoja.
Na čia kaip pažiūrėsi. Nuo konteksto viskas priklauso. Galima tą laikrodžio gedimą sureikšminti (bandau prisiminti, gal ką Lietuvoje vyrai panašaus yra padarę, bet vis nepavyksta..), bet galima pasidžiaugti, kad krūva kitų dalykų įvyko sėkmingai pvz. naujametinis fejerverkas Londone. London Eye vis dar atkakliai tebestovi, dangoraižiai negriūva, doklandų traukinukai be mašinisto vis dar važiuoja, metro veikia. Vėl gi pastarųjų dalykų niekaip nerandu su kuo Lietuvoje palyginti,- ne su Gedimino pilimi juk. Na matyt Lietuvoje niekas ir nebando nieko panašaus daryti, nes žino, kad jei nepavyks, tai visą likusį gyvenimą dėl to teks gailėtis. Visi pirštais badys, – taip, kad geriau visai nedaryti negu daryti. Tiesa, bandė atominę elektrinę statyti, bet taip ir nepradėjo. Bandė skatinti alternatyvias jėgaines ir energetinę nepriklausomybę, bet gavosi priešingai. Jau nekalbu apie lietuviškus ekonomikos gelbėjimo būdus, nuo kurių nemažai daliai tautiečių teko gelbėtis toje pačioje Anglijoje. Kaip ten bebūtų, šitas sustojęs laikrodis Londone ar bet koks įvykis Lietuvoje nublanksta prieš šiuo metu Japonijoje lyg pumpotaukšliai sproginėjančius branduolinius reaktorius, kurių saugumu visi taip įsitikinę, kad būtų politiškai nekorektiška tuo net abejoti. Deje, visur yra dalykų, kurie užknisa – jei ne viena,- tai kita. Tobulų vietų gyvenimui nėra…
Kaip ten su švieslentėmis autobusų/troleibusų stotelėse Lietuvoje yra? Aš kadangi iš provincijos, tai nežinau praktiškai kaip jie veikia, bet berods girdėjau nusiskundimų, kad kažkur jie nelabai veikia. 🙂
😀 Idomu butu suzinoti. 😀
neveikia tos švieslentės moderniosios:)
nu nereikia taip jau. KARTAIS nedažnai būna, kad net veikia :]
aha, ir kas rytą pravažiuodama sužinau be galo svarbią informaciją, kad Geležinio vilko gatvėje kamštis. Kokius tris kartus per metus – kad už 20 m esantis viadukas gali būti apledėjęs. Vienžo, net jei veikia, tai niekas nesupranta kam to reikia. Įdomu būtų sužinoti kiek mokesčių mokėtojų pinigų kainuoja viena šitos svarbios informacijos raidė?
Nežinau ar pasakojau savo įspūdį ar ne, bet kažkoks senas emigrantas seniai pasakojo, kad Anglijoje stroikėse svarbiausia vaizduoti daug dirbantį – pasiimi tuščią karutį ir energingai suki aplink statybų aikštelę. O tas kas vargsta, pluša ir iš lėto veža sunkų plytų prikrautą karutį yra peikiamas.
Ir Balys Sruoga rašė apie darbą nesiplėšant “Dievų miške”. Lietuviukai plėšėsi ir draskėsi dirbdami uoliai, o tuo tarpu kiti pustuštį karutį stumdydavo ir vis krutėdavo. Užsilenkdavo mikliai darbštieji lietuviukai ir dar velnių gaudavo už blogą darbą.
Vis prisimenu šią dalį, kai lietuviukai savo uolumą ir darbštumą užsieniuose šlovina. Tik kodėl pas mūsų darbštuolius betvarkė jų pačių kieme?
Na kaslink to užlinkusio laikrodžio, tai tikiuosi, kad mano kūdikis, prieš savaitę atvykęs į londonus, prie tos bėdos neprisidėjo 😉 Stebėjau egiptus, dabar stebėsiu londonus.
Offšoras tas laikrodis. Britiško(plačiąja prasme) darbo ir dalių ten artyn prinešę nebuvo. Pigu užtai.
Beje, ženklelis ant to sulūžusio laikrodžio buvo Omega. Taip, kad dabar visai nebeaišku kas ir kur jį gamino. Kiek žinau omega yra šveicarų firma ir jos laikrodžiai visai nieko… Šiam matyt labai nepasisekė, kad sugedo. O gal tai pranašiškas ženklas, – kas nors gal primins kada ten tas Majų kalendorius baigiasi ?:)
Aha, va ir paaiškėjo viskas (http://www.thisislondon.co.uk/standard-olympics/article-23932569-omega-expert-sent-to-probe-olympic-clocks-failure.do): The chief engineer from Olympics timekeeper Omega was today investigating the cause of the 2012 Countdown clock’s failure. He arrived in London from Switzerland last night and began work in Trafalgar Square to restore the firm’s reputation. Dabar kaltinkime Šveicarus 🙂
Mielas Andriau,
visų pirma, noriu padėkot už Jūsų rašinius ir knygas – su džiaugsmu skaitau ir vertinu – tik rašykit :). Antra, suprantu, kad čia visai ne vieta tokiam klausimui, bet… Nesu šiuo metu tokios populiarios snukiaknygės narė, todėl nežinau kaip kitaip paklaust – ką tik užskaičiau kažkurį iš Jūsų interviu ir net šoktelėjau – minite, jog rengiatės išguldyt knygą apie Japoniją… Šitą šalį aš taip pat labai myliu (nors dar neteko pabuvot. Tikiuos, teks), todėl labai smalsu, koks šio kūrinio likimas? Procese? Mintyse? Planuose? 🙂
Jo, čia aš irgi prie tamstos klausimo prisidėsiu. Nes ir mane graužia jau kirminas, kad tik nebūtų “Prarastoji Japonija”… 🙁
Ieva, ačiū – knyga apie Japoniją pradėta, o man nepavyko jos šiemet pabaigti, kaip buvau planavęs, nes sugalvojus šią vasarą kraustytis Lietuvon, neišėjo nuvykti į Japoniją ilgai kelionei, kuri reikalinga, kad galėčiau ją baigti. Bet kitamet tikrai turėtų būti.
Nera jau viskas taip blogai, is tiesu… Gali buti out of order ir we apologies, bet bent jau gali pasiskambint ir paklausti, kada pataisys, kokia situacija ir pan. Ir tikrai nekels koks čėska ir neapšauks. O ir siaip i problemas, man susidaro ispudis, britai reaugoja greitai.
Ačiū už operatyvų atsakymą, labai lauksiu knygos ir sėkmės rašant! 🙂
o man is principo patinka ir Anglija, ir Lietuva, ir Vokietija, bet kiekviena skirtingai…Tose salyse esu gyvenusi..Ir kainos jau man niekur nesibado, praktiskai vienoda…Tai tiesiog skirtingi stiliai…Va pavyzdziui kirpyklu aptarnavimas…Uz paprasta kirpima cia Siaures anglijoje sumokejau 6 svarus, na tiesa galvos neplove, o va Raseiniuose 25 litus, na palikau 5 litus arbatos, galva paprasiau, kad isplautu…Anglijoje uztrukau 10 minuciu, o tevyneje 1, 5 valandos, net savo ir kirpejos kilme issiaiskinau su kirpeja….Skirtinga, rezultatas tas pats…Na tiesa lasinius pirkau is seselines vezeju, bet as i kokybe ziuriu kaip i zaidima, tiesiog skonio reikalas, nes niekas negali garantuoti tos kokybes, nebent siek tiek prekine isvaizda, taip nesnekeciau, jeigu tos maisto kokybes sferoje nedirbciau…Viskas cia gerai reikia zaisti ir galvos neskaudes…Tiesiog kartais ima kazkas ir atsibosta, tada reikia keisti…
Kai užsirauni per vieną dieną ant kelių angliškų “out of order” pavyzdžių, tai niekaip nebepavyksta į tai žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką ir džiaugtis, kad “anglai – vis tiek kietesni, nes mes, lietuviai, važiuojam gelbėtis pas juos, o ne vice versa”… labiausiai ryte nuotaiką sugadina kai traukinių stotyje tau kas tris minutes kompiuterinis įrašas praneša, kad traukinys vėluoja ir “we are sorry for the inconvenience this may cause you”, tai po 17-to tokio pranešimo jau norisi šaukti, kad užteks pist protą, nes iš tikrųjų jums tirštai nusišikt ar man sukėlėt nepatogumų ar ne – rytoj bus vėl tas pats…
sorry, kad čia išsiliejau – one of those “out of order” days…
Kaip tais atrodo, kas Užkalnis nesupranta, nei kas tas Olimpinis Laikrodis, nei kokia jo paskirtis. Galima pagalvot, kad koks nors Clyve’as Johnston’as turėjo nuėjęs British Home Store nupirkti laikrodį, pagal kurį visi statybininkai organizuos statybas, o sportininkai sudarinės treniruočių tvarkaraščius. O kadangi sugedęs Clyve’as vietoj BHS nuėjo į Poundland’ą, tai sustojus laikrodžiui sustojo ir statybos beigi trenuruotės.
Iš tiesų Clyve’as turėjo tik už nemenkus milijonus parduoti kokiems nors žymiems pasaulio laikrodininkams TEISĘ pastatyt aikštėje laikrodį su olimpiniais žiedais miesto aikštėje. Ir visai neturėjo Clyve’as klaust Omegos ar Rolexo: “O jūs kai sumokėsite mums aštuoniasdešimt milijonų už teisę pastatyti vidury aikštės laikrodį, ten tikrai bus geras laikrodis? Nesustos?”
Anglijos sugedimas būtų pasireiškęs tik tuomet, jei Clyve’as būtų vietoj 80 milijonų iš Omegos paėmęs 80 tūkstačių iš belenkokio kito laikrodžių gamintojo, kur jo svainis dirba direktoriaus pavaduotoju. Ko, mano žiniom, neatsitiko :-).
Jei kam ir gėda, tai Swatch Group, kuri šiektiek sugadino Omegos brando pozicijas. Bet skubu Užkalnį nuraminti: sportininkų treniruotės ir toliau vyks pagal grafiką, o statybų darbai vėlaus nepriklausomai nuo to, stovi ar eina tas olimpinis laikrodis.