Pirmosiomis šio naujienlaiškio eilutėmis leiskit pranešti, kad revoliucija įsibėgėjo, ir garvežys eina nesustabdomai. Pastaba tiems, kas flūdina Rokiškio, mano ir kitus postus pastabomis kaip “niekam neįdomu” ir “ne taip reikia daryti revoliuciją”. Pirmiausia, kaip reikia, tai aš žinau ne blogiau už jus, o dėl niekam neįdomu, tai tiesiog factually incorrect: lankytojai eina šniūrais, Protokolų skaitomumas padidėjo kelis kartus ir, kai kuriais spėjimais, lenkia net Artūro Račo tinklaraščio lankomumą.
Iš fronto linijos: “Lietuvos ryte” pasirodė straipsnis, deja, daugelio likęs nepastebėtas, nes “Mokslo” skiltyje – apie tai, kad vilniečių šneka, pasirinkta kietakakčių kalbainių kaip pajuokos, žeminimo ir niekinimo objektas, yra visai ne tokia baisi, kaip ja bando atvaizduoti saujelė ideologinių ajatolų, vis dar bandančių vilniečius ir jų tartį pateikti kaip skeltanagių taksistų ir pavilnio bomžynų gyventojų vogravimą, kurio reikia gėdintis.
Revoliucinės Karuomenės Generolas Rokiškis Rabinovičius pabandė užčiuopti priežastis, kodėl kalbainių politbiuras taip ginasi, ir jam pavyko. Taip: kalbainių isteblišmentas yra muziejininkai, ir kalba jiems yra eksponatas. Jei eksponatai neteks savo statuso, jie – kalbainiai – neteks savo funkcijos. Tai kova už būvį, daugiau nieko.
Veranda su vaizdu į saulėlydį labai rimtai apsvarstė klausimą, ir, pavadinęs mus su Rokiškiu šlėktomis, priėjo prie tų pačių išvadų, kurias aš esu išdėstęs savo Revoliucijos tiksluose: kad kalbainių Geštapas netektų teisės bausti, o kol dar tą teisę turi, kad baudėjų ir jiems duodančių prikazus niekas nebebijotų.
Kitoje fronto pusėje, laikraštis Lietuvos Aidas pateikė straipsnį “Kas nutildė mūsų kalbininkus“, kurį galėtume laikyti vykusiu humoru, bet tekstas parašytas rimtai.
Pradedant nuo senolio Albino tonu parašytų priminimų apie sunkią sovietinę praeity ir lakrimozinio naratyvo (“Tada mus prievartavo okupantai, o dabar patys save niekiname“), ir pereinant prie raikomo ideologo rašytos peredovicos kalbos (“išvedžiojimai, kurių tikslas – pateisinti pavėjui išleidžiamas biudžeto lėšas, pataikauti naujųjų lietuvių trokštamos laisvės be atsakomybės „idealams“. Arba dar trumpiau – pataikauti apsileidimui, vienam iš dabartinės moralinės krizės elementų“), straipsnis kala į klyną nejuokais. Perpasakoti sunku, prašom skaityti.
Iš serijos “tyčia nesugalvotum” yra nacionalinis konkursas, kurį plagina ir kitaip propaguoja VLKK savo puslapyje, su stopudovai Hitlerjugendiniu pavadinimu: Švari kalba – švari galva. Renginys su kilometriniu aprašymu, bet atkreipkim dėmesį į pirmąjį tikslą “Paneigti nuostatą, kad lietuvių kalba yra nepatogi kasdieniam darbui informacinėmis technologijomis.”
Kaip visuomet, yra ginčijamasi su savo išgalvotais baubais ir paneiginėjama tai, ko niekas neteigė in the first place.
Niekas nesako, kad lietuvių kalba yra nepatogi tam tikslui. Nepatogi yra jūsų puoselėjama ir formaline išmirkyta pseudokalbė, kuriai iš ausų kyšo balanos, o dantyse – nukramtytas rusiškas šratinukas už 35 kapeikas, kuriuo jūs naudojatės. Vartotojai patys puikiai susitvarko, viskas būtų labai lengva, nei ne jūsų nemokšiškas, technofobiškas, anti-angliškas ir ideologizuotas kišimasis ir norminimas ir lipimas purvinomis vyžomis ant kilimo, kur jūsų nekvietė.
Jau esu minėjęs, kad Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas man yra inspiracija kūrybai. Šiandien aš primenu gražų seną žodį dežūruoti. Paskelbtas klaida ir keistinas į budėti, žymiai nuobodesnį ir per plačios reikšmės veiksmažodį, jis taip pat nepelnytai išmestas, kaip ir puikus žodis šoferis, prie kurio tik visai neseniai priėjo purvinos Talibano rankos (dar 2003 m. jis buvo košernas). Įdomu, kad nepriėjo eilė prie žodžio buhalteris, nors visiškai vokiškas Buchhalter, knygų laikytojas, turbūt turėjo jau seniai prisišaukti kastruotojų peilį. Bet štai kas yra: visos ciocios, sėdinčios tvarkytojų ofisuose, juk labai gerai prisimena laikus, kai būtent darbovietės buhalterijoje joms grynais išmokėdavo zarplatą. Todėl, matyt, buhalterio jos pagailėjo.
Ir galiausiai patarimų kertelė: manęs klausė, kaip taisyklingai kirčiuoti žodį “kalbainis” – ar tvirtapradė (kalbAinis kaip mAikė) ar tvirtagalė (kalbaYnis kaip sausaYnis). Atsakau: taisyklingai šį žodį reikia kirčiuoti kaip mėsainis. Tie, kas nepamatuotai rašė, esą rašau apie tai, apie ką neišmanau, dabar liks sėdėti nuleidę galvas ir nukaitę, nes jau apie mėsainius informacijos aš turiu. Patikėkit jūs manim.
31 Comments
Paskutinė pastraipa – +3 🙂
Šiaip pastebėjimas, kad žmogus, abejojantis savo teiginiu, dažnai jį palydi tokiais žodžiais kaip “patikėkite manimi“ ar pan. 🙂
Vienas televizinis idiotas man pusę gyvenimo bubino apie tai, kad “sukryžiuotos ant krūtinės rakos yra nepasitikėjimo savimi išraiška”.
O juk žinome, kad tai – visai nebūtinai. Klišės klišės klišės.
Štai rašau aš savo blogą ir nematau vargo… Bet tai, kad šios kolosalios problemos mane aplenkia, galbūt, parodo mano apkemsėjimą. Štai prisimenu su Rokiškiu bendravom dėl to jo keikiamo “Ctrl” klavišo, kuris visgi pasirodo turi būti klavišas “Alt”… Iš to, kad Rokiškis šito nežinojo, peršasi išvada, kad tiek metų kabutes dėliodamas jis nė vienu iš jų ir taip nesinaudodavo… Tuo noriu pasakyti, kad mano požiūris iki tol ir buvo – kam kelti vėją, jei tavęs tai neliečia. Ir tik dabar suprantu kokia tai buvo sovietiniu naftalinu tvoskianti antipilietinė pozicija… Manęs neliečia ir man dzin… O kaip visi aktoriai, rašytojai, poetai, vertėjai, taksistai ir kiti? Aš visą gyvenimą galvojau tik apie save. Štai skaitau ir jaučiu kaip kyla revoliucija ir, kad pats metas stoti į katrų nors gretas, kitaip likdamas nuošalyje susipyksiu su visais ir gausiu malkų dvigubai. Visai ne zeba. “Zeba” čia toks panevėžietiškas žodis. Tik dar neapsisprendžiau už kuriuos labiau apsimoka. Padėk man Dieve išnešti sveiką kailį…Ir kur mano bambalis ir popkornai?
Žodis zeba yra zeba 🙂
Dar labai geras žodis “džekė” (kirčiuojam suvalkietiškai ant “ė”). Nežinau kodėl atsiminiau, bet džekėmis vadino Alytuje merginas, kurios Kaune ir Vilniuje vadinamos fyfomis.
Beje iš tokių zeba žodžių panaudojimų, panašu, kad pačio kreivos rankos kreivuoja link revoliucionierių.
Ne, kirčiuojama E, kairiniu. Ė tiesiog ištęsiama. Turime tarsi dviejų kričių žodį, kaip LosAndželės.
O aš, pramiegojęs revoliucijos šarvuočio išvykimą, bandau pasivyti tolstantį vagoną ir suprasti (ir panašu ne aš vienas) – , kokie gi tikslai viso to reikalo. Kad pasaulį seną išardysit tai čia savaime aišku, bet kuo tas pasireikštų? Kažkaip nesinoti, kad tas traukinys kojas pervažiuotų – užteks kalbos komisarų kraujo ar ir mokyklose gramatikos dėstymo nebereikia?
Ne kartą aiškinta, kad pagr. Revoliucijos tikslai – paliuosuoti baužiančiąsias Kalbos Inspecijos galias ir atimti kalbodaros ‘licenciją’ iš VLKK.
Papildomi tikslai – parodyti, kad VLKK pusgalviai tėra chaltūrščikai, net nesugebantys dorai administruoti savo tinklapį. Kad visuomenė liautųsi bijojusi pusantros kalbos (lietuvių ir pusę rusų) temokančių kaimo dalbajobų. So it goes.
Ponuli, naudodavau aš tas kabutes, ir dar spėkit, kaip – su “Search and Replace” keisdavau į tas, kurios teisingos. Primetat?
Aaaa…Taigi Rokiški, tuomet tavo revoliucinis įkarštis tikrai pagrįstas nesitaikstymu su tomis represijomis, kurias kalbainiai nukreipė konkrečiai į tavo saviraiškos laisvę. O aš galvojau, kad tu grynai iš altruistinių paskatų užsikorei ant barikados su molotovo kokteiliu rankoje. Galvojau tu ne dėl savęs tu kėlei šūkį “KALBAINIAI – NO PASSARAN!”, o dėl pavergtų meninkų, rašytojų, jau nebesugebančių kovoti už savo teises… kažkaip man net sąžinė atlėgo dėl savo egoistiško abejingumo.
Ponas Piktuoli, kaip revoliucionierius in charge, atsakau: ilgalaikis tikslas yra kad bet koks kalbos norminimas būtų patariamasis ir kad neliktų kalbainiams baudžiamųjų ir represinių galių.
Kadangi de jure formalizavimas šitokio statuso užims laiko, pirmasis tikslas yra kalbainių politbiurą supainioti, išvarginti ir demoralizuoti, juo labiau kad jų jautrumas bet kokiam šešėliui, panašiam į jų statuso praradimą, yra didesnis už vidutinį. Nervingumas yra taipgi didelis, o humoro jausmas nykstamai mažas, sulyginamas su Artūro Račo.
Kai ne(be)bijančių kritinė masė bus pasiekta, ateis etapas, kurį aprašiau pirmąjame manifeste:
Mano vizija Lietuvai yra niūri panika kalbos baudėjų kabinetuose. Kol baudžiamasias institucijas panaikins (o tikiu, ateis ir tokia diena), aš noriu, kad jiems kiekvieną rytą būtų nejauku atsiversti laikraščius ir įsijungti kompiuterius, ir kad pamažu, kaip šaltas rūkas, pro jų kabinetų orlaides ir durų plyšius sunktųsi baugus suvokimas, kad niekas jų nebebijo. Tada beliks tarškinti laiškus laikraščių redaktoriams senomis rašomosiomis mašinėlėmis, ir tie laiškai po kelių dienų grįš atgal, neatsakyti ir be dėmesio, o apačioje subildės laukujos durys ir tils, toldami, šlubo laiškanešio žingsniai.
http://uzkalnis.popo.lt/2011/02/01/neteiktinomis-konstrukcijomis-dainuojanti-revoliucija/
Ačiū
Geriausia citata- “su stopudovai Hitlerjugendiniu pavadinimu: Švari kalba – švari galva”!
Stopudovas išvis yra geras, teiktinas žodis. Labai keista, kad jo nėra Didžiųjų Kalbos Klaidų Siono Išminčių Protokoluose iki šiol, galbūt dėl to, kad VLKK tiek atsilikę, kad net ir kastruodami atsilieka.
Bet įsiklausykim, kaip tas pavadinimas “Švari kalba – švari galva” perteikia visą tą naujakalbės idėjinę esmę.
Su švariom, ištrenktom galvom.
Sitas ju lozungas sakyciau net vertas atskiros analizes.
Andriau, ar kalbėsite ketvirtadienį Knygų Mugėje literatūrinei kalbai skirtame forume, kur dalyvus, kaip skelbiama, Loreta V.?
Jei mane pakvies… Aš parašysiu Loretai ir paklausiu.
APSKAITININKAS yra teiktinesnis 😉
Siektiek skirtingos savokos cia 🙂
Apskaitininkas, buhalteris ir finansininkas – trys skirtingos profesijos ar specialybės, jei jau taip. 😉
nieko tokio. milteliai juk irgi skalbiamieji.
Aha. Tie kur keramikiniai katalizatoriaus milteliai. Kai apsineša, reikia išskalbti, kad sąlyčio paviršius didesnis liktų.
Artūras Račas turėtų jei ne žagsėti, tai bent padėkoti. Už reklamą. Kaip “pradedančiam blogeriui“ – turėtų vis tik srautą padidinti. Nes tūlas savęs paklaus: o kas tas Račas? 😀
Nežinau kaip dėl tų komisijų ir inspekcijų. Žinau, kad normine Lietuvių kalba kalba labai menka dalis Lietuvos gyventojų, gi likusieji kalba taip, kaip pripratę: tarmiškai, sklandžia žargono kalba beigi trumpindami žodžius, nukeldami ar atkeldami į kirčius. Ir jokios ten komisijos Smetonienės irgi Pupkiai jiems nė motais.
Pagarbiai.
JONAS JABLONSKIS- irgi su mumis! Atbėgau pasakyti Užkalniui, kad išsiuvinėtų jo vardą revoliucijos vėliavoj.
http://mergaite.popo.lt/2011/02/12/kalbainiu-melo-kojos-trumpos/
Būtinai perskaitykite, tai geležinis argumentas. 🙂
Pats zajebybiškiausias pseudoentelektualus grafomanas. ;D
Rašliavos visos sukelia konvulsišką juoką, nuo kurio ima sunktis kūno skysčiai iš atatinkamų vietų. Rekomenduojama norint apsisaugoti nuo kiaulgripio. Ir kaip užkanda prie tekilos. 😀 ekonomiška
Ačiū už dėmesį
Užkalnis iš tikro jokių perversmų nedaro dėl savo bailumo: )Štai kur yra ” Užkalnio paradoksas” .: )UK jis išmoko būti superpolitkorektišku, nes skandalas jo bosui nelabai patiktų, jei reiktų tampytis po teismus ir mokėti bapkes už šito homosovietiko keliamas bangas.Užkalnis yra nepaprastai švelnus ir pūkuotas-sugeba iškolioti (šveniai) tik kalbos inspektores ir kažkada seniai (prieš 20 metų) pasibaigusį ” sovietmetį” .: )Šitie jo rašinėliai yra absoliučiai tušti -matosi net plika akimi.Runkeliai jam nieko negali padaryti, o kitų jis nekabina: )
Sutinku, kad visas šitas revoliucijos burbulas labiau panašus į audrą stiklinėje arba užsitęsusi baro pokalbį, kai vieni jau išsiblaivė ir ieško transporto namo, o kiti dar svirduoliuodami mėgina išsiaiškinti – “gerbi tu mane, ar ne”.
Cituojant klasikus:
“Jei sakys man: ko čia nervinies, koks skirtumas”, tai visada prisimink, jog Dievas žmogui davė kalbos dovaną, kad jis kalbėtų teisingai ir prasmingai, o ne vartotų bet kokius po ranka pasitaikančius žodžius”.
Amen!
p.s. citata iš A.Užkalnio pirmos knygos apie Angliją. 17 puslapis, simbolinis, ten kur kiekvienas gali rasti bibliotekos antspaudą ir šią citatą.
nesusilaikau nepapasakojes:
netycia nugirdau per lietuvos radija kazkokia kalbos valandele: kur labai labai aiskino koks blogas zodis ŽESTAS ir kuri butina keisti zodziu GESTAS nu o bet taciau dar veliau paaiskejo kad ir GESTAS nera jau toks geras ir yra keistinas puikiu lietuvisku atitikmeniu MOSTAS.
Taip klausydamas ir regejau uzkalnio bloga
One Trackback
[…] This post was mentioned on Twitter by Kestutis Kincius and Blog'ų metraštis, Andrius Uzkalnis. Andrius Uzkalnis said: Kovoje dėl lietuvių kalbos laisvės – be atokvėpio. #VLKK #revoliucija http://fb.me/Rgs8es4i […]