“Lietuvos ryte” šiandien pasirodė seniai augintas ir brandintas straipsnis – atsakas karingųjų supermamų sveikuolių ideologinei brigadai (piktulinis straipsniuliukas, lotuliukas, autoriukui šmaukšt per nagučius ir per uodegytę už tokį šiukšliną rašliaviuką). Džiaugiuosi straipsniu, džiaugiuosi komentarais.
Man itin patinka tas pastebėjimas, kad (pasirodo) tarybiniais laikais jokios Vegetos nebuvo, ir apskritai visi papildai atsirado po nepriklausomybės (tuo metu, kai Vagnorius draskė kolūkius, Landsbergis iš Izraelio vežė nuodus tautai trūčyti).
Einu užsisakinėti straipsnyje žadėtosios maikės.
Maisto priedų baubas – išlepusių ponulių pramoga
Kas skaito mano rašymus, žino: esu linkęs sakyti, kad Lietuvoje gerai. Ir šaipytis iš tų, kas sako kitaip. Po ilgos vasaros, praleistos Lietuvoje, štai ir vėl smailinu plunksną: mat ruduo, mokslo metų pradžia, tai ir jūsų mokytojas Užkalnis dabar paruošęs naują paskaitėlę ta pačia tema. Šiandien kalbėsime apie maisto priedus, visus tuos „E“ ir prie jų prirašytus skaičius.
Apie šėtono kodus ant pakuočių nežino nebent tas, kas gyvena po akmeniu arba per pastarąjį dešimtmetį neturėjo namie svečių.
Iš tiesų, tokiais keistais ir aiškiai išsigalvotais dalykais negali rūpintis tie, kas blogai gyvena. Dykas pramogavimas, rakinėjant maistą ir išsigalvojant pretenzijas bei nusiskundimus, paprastai yra veltėdžių ponų pramoga – dar ne taip viskas blogai, jei toms nesąmonėms yra energijos.
Anksčiau buvo panašiai: dabartinių susirūpinusių cheminiu maistu ir maisto chemija tėvai prieš du ar tris dešimtmečius garbino mumijo (kas dabar atsimena tą juodą smalą, nukrapštytą Sibiro kalnuose?), ženšenį, „gyvą ir mirusį vandenį“, kinų horoskopus ir galiausiai daigintus grūdus lėkštelėse, o taip pat bėrė sėlenas į visus iš eilės patiekalus.
Maisto papildai yra mylima tema visose naujosios lietuvių vidurinės klasės užstalėse: pirmiausia pasidalinkim žiniomis apie prekybos centrus ir apie tai, kaip ten senas mišraines skalauja ar tai muilinu vandeniu, ar tai acetonu, kad gardžiau kvepėtų, ir supakavę vėl parduoda. Paskui pakalbėkim apie lietuvišką alų, kuris yra iš miltelių, atskiestų šlapimu. O jau tada atsiloškim ir galima pereiti prie svarbiausios temos: priedai „E“.
Jūs neatkreipėte dėmesio, kaip toli nuėjo šis nekontroliuojamas kolektyvinis pasiutimas?
Pavyzdžiui, ar kas nors matė, kad atėjęs pas žmones į svečius – kokius nors sveikuolius, vegetarus, organistus (ne vargonininkus: organinio maisto išpažinėjus) ir atidaręs šaldytuvą pradėčiau pamokslauti: „O tai jums netrūksta čia ugniagesių automobilio spalvos kečupo arba ryškiai geltonų, kaip taksi automobilis per saulėlydį, garstyčių? O tai jūs taip savo salotas ir valgote, o argi jums nesinori ryškiai raudono rūkyto saliamio, sintetinių kiaulienos skonio drožlių iš sojos masės, kokakolos, silkės su dūmo skonio priedu ir natrio gliutamato? Na, o mes tai, žinokit, valgom; mes taip kaip jūs negalėtume maitintis.“
Niekas nematė, nes aš taip nedarau. Aš sėdžiu ir valgau, kas padėta ant stalo. Tai kodėl tie sveiko maisto išpažinėjai ir kovotojai su priedais, dažikliais, konservantais, rūgštingumo reguliatoriais ir tirštikliais, atėję pas mane, leidžia sau vartyti indelius, linguoti galvom ir suspaudę lūpas raukytis: „Mes tai nieko su E nevalgom išvis, nenorim nuodytis“? Kas jiems pasakė, kad geriau už mane žino, ką reikia valgyti?
Aš su jais net nesiginčiju, nors turėčiau ką pasakyti. Galėčiau pasakyti tai, kad maistas su išvardintais „E“ priedais yra bent jau sąžiningesnis, nei patiklioms supermamoms ir jų nuolankiai tipenantiems paskui supervyreliams (tikrumoje jie norėtų skilandžio ir šviesaus alaus, bet bobikė neleidžia) skirtos reklamos: „Jokių „E“!“ – nes gamtoje natūraliai gyvuoja, gaminasi ir į maistą patenka ne mažiau nei devynios dešimtys medžiagų, kiekviena kurių turi tą „E“ numerį. Galėčiau pasišaipyti, paklausęs, gal jie žino kokių vitaminų tablečių, kur nebūtų „E“ (bet kurios vitaminų tabletės rinkiniai yra tiesiog dailus tų medžiagų rinkinukas)?
Galėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, net ir bičių vaškas (E901), ir vitaminas C, askorbino rūgštis, natūraliai esanti citrinose ir apelsinuose, irgi turi E numerį (E300), kaip ir natūralūs maisto dažai raudonasis E160c (iš paprikų) ir geltonasis E100 (iš ciberžolės). O jau koks nors agaras iš jūros dumblių, nuo seno Azijoje naudojamas drebučiams ir desertams, būtų ūkininkų turgelių ištikimų lankytojų minios garbinamas kaip „senolių šimtametė išmintis“, ypač jei jį pašlovintų kokia nukvakusi žiniuonė, išlindusi iš samanotos kaimo stūbelės.
Bet agaras turi numerį E406, ir tos pačios turgelių ir apkerpėjusių bobulyčių gerbėjos niršta ir reikšmingai caksi liežuviu, pamačiusios numeriuką ant kokio deserto pakuotės.
Galima būtų jiems priminti, kad net ir baisiausias papildas iš visų – natrio gliutamatas E621 – buvo mūsų ir mūsų tėvų vartojamas kone kasdien: Sovietų Sąjunga importavo „Vegeta“, kuris yra maisto pagardas, nuo 1967 metų, ir visi tas džiovintas daržoves su druska ir natrio gliutamatu barstė į sriubas ir į padažus nesukdami galvos.
Produktas senas, tik baimės apie didįjį kenksmingumą yra naujos, kaip ir su vynu. Sulfitus vyndariai naudojo šimtmečiais, o rašyti „sudėtyje yra sulfitų“ gamintojus privertė neseniai, ir štai prašom, jau galim imti butelius, apžiūrinėti etiketes ir linguoti galvas: „visur chemija“, sako susirūpinusių teisuolių brigada.
Jie tokie savim patenkinti, tokie principingi, jiems tiesiog iš ausų sklinda dieviškoji šviesa: ne, čia ne šiaip sau nuomonė – jie yra pasirinkę vienintelį teisingą kelią. Jie žino – tu nežinai. Tai kaip tikėjimas, ir panašiai, kaip naujose, primityvesnėse religijose, ten tikinčiųjų gera savijauta neįmanoma be neapykantos tiems, kas neprisijungia prie jų liturgijos (jei galėtų, dar ir nubaustų kitaip manančius).
Neatsitiktinai sakau „liturgija“ – ritualais ir užkalbėjimais viskas dažniausiai ir baigiasi, tikros ištikimybės tikėjimui nėra, nes neretai visi tie žmogeliai keistai kur buvę, kur nebuvę dažniausiai sutinkami tų pačių tinklų didžiulėse parduotuvėse, perkantys (kai niekas nemato) tuos pačius produktus su visais priedais.
Po apsipirkimo jie atsipučia viename iš mėsainių restoranų arba picerijų, kurias neseniai koneveikė. Paskambink jiems bet kada, paklausk, kur jie yra: „Ai, mes su vaikais tai čiliake“. Matyt, dažniausiai galimybės valgyti tik organinį maistą neprilygsta norams ir teisuoliškoms ambicijoms.
Neseniai pastebėjau: nori sužinoti, kas Lietuvoje yra labiausiai kietakakčiai, netolerantiški ir vaikščiodami valkioja krumplius šaligatviu? Pabandyk sveikuolių Talibano akivaizdoje garsiai pasakyti, kad mėgsti kokakolą, kad patinka koks nors lietuviškas maisto parduotuvių tinklas, arba kad geri bet kokį visiems gerai žinomą lietuvišką alų ir tau visai patinka. Pamatysi, iš kokio tolerancijos molio jie drėbti ir kaip gerbia kitų pasirinkimą.
Kai kalbėsi su jais, dar gali pridėti, kad į ūkininkų turgelį nevažiuoji, nes ten nėra kur patogiai pasistatyti automobilio.
Tuos sveikuolius yra malonu erzinti – jie taip rimtai viską priima ir taip siunta, beveik kaip tie sparčiai nykstantys tikintieji žmogaus sukurta klimato kaita, kai prie jų pasakai, kad žiemos vis šaltesnės, arba kai komunistuojančio jaunimo pulkelis, kai jiems girdint suburbi, kad nematai jokios problemos vartotojų visuomenėje ir stambių bendrovių darbinimo politikoje.
Aš jau sugalvojau, kokius marškinėlius pasidarysiu kitai vasarai. Ant jų bus parašyta: „Barstau ant maisto E621 ir man skanu.”
29 Comments
Net sakyciau,kaip tie azijieciai isgyvena ,glutamata saukstais i savo maista kraudami???Ar tai jie vien tik ji valgo,kad netunka???
Azijieciai tradiciskai valgo naturalu gliutamata, o blogis yra sintetinis gliutamatas.
Bet japonai sėkmingai valgo Ajinomoto Corp. gaminamą natrio gliutamatą. Trečdalis pasaulyje suvartojamo E621 pagaminama būtent Japonijoje.
Mononatrio glutamatas yra druska (kaip ir mums įprasta NaCl) – nėra jokio skirtumo kaip ji susidarė – jūros žolėję ar per cheminę reakciją – rezultatas yra viena ir ta pati molekulė.
Nėra tokios sąvokos, kaip “natūralus gliutamatas” – natūraliai jis nebūna grynas, tai tiesiog viena iš medžiagų, kurių randama obuoliuose, pomidoruose, kai kuriuose dumbliuose. O “sintetinis” gliutamatas yra gaminamas ne sintezės būdu, o iš alaus mielių arba specialių bakterinių kultūrų. Ir išgautas, turi tokias pat savybes, kaip ir tas, kuris išgautas iš pomidorų. Problema yra visiškai ne natūralume, o tiktai tame, kaip, kam, ir kokiais kiekiais gliutamatas vartojamas.
Uzkalnis stoja ne i kova su maisto talibanu, o i eiline kova del pigaus komentaro ir skaitliuko parodymu. O apie savo mitybos preferencijas autorius galejo ir nerasyti, nes “veidas – tai pasas, kuris visada su tavimi”.
Haha, pliusinis komentaras
Taikliai be uzuolanku-ploju atsistojus!;))Pagarba
Malibai, malonu kad apsilankei. Bet nesakyk, kova dėl pigių komentarų ir skaitliuko parodymų man neša pergalę po pergalės, a ne?
Taigi cia idealus reikalas – imesti toki teigini, del kurio teiginiui prijauciantys ir neprijauciantys imtu tarpusavyje peshtis, generuodami komentarus ir nuorodas i teigini. Kiekvieno blogerio svajone.
Tai niaugi: žiū, ir Tamsta užėjai, tai kaip ir celebriti trafikas net.
Aš tai pastebėjau formulę kuria lengviausia plauti smegenis – kažkas, kas liečia visų žmonių, jų vaikų ar naminių gyvūnų gerovę. Tomis temomis labai lengva plauti smegenis pagąsdinus, kad tai nesveika, pamojavus kokiais nors pritemptais ar išvis neegzistuojančiais tyrimais. Labai lengva priversti žmogų išleisti pinigus. Todėl kas nors pabandęs pasigilinti labiau visada bus laikomas visuomenės priešu. “Bet pagalvokit apie vaikus!”
Tie ekologiniai ūkiai daugeliui snobų yra tiesiog dar vienas atributas, kuris turėtų parodyti, kokie jie individualūs ir neįkainojami. Dzin kad perka kopūstą gausiai patręštą mėšlu – nei jie supranta, kas iš tikro tas natūralus ekologiškas ūkis, nei ūkininkai užčiuopę aukso gyslą varginasi daugiau, nei pavadinti savo produkciją ekologiška. Per gyvulio žarnyną praėję tie patys nitratai daug sveikesni nei Jonavoj padaryti – pagal ekomaniakų suvokimą aplink kiekvieną molekulę skraido geroji arba blogoji fėja, gerosios atsiranda iš gyvulio š**nos, o blogosios iš Jonavos.
Kaip kažkas sakė, pasiimi Maximoj kelis kg pomidorų, nueini į Tymo turgų ir pardavinėji su 2 Lt antkainiu – ir klientai patenkinti (ką ten blondinė mamytė atskirs – raudonas, reiškia pomidoras), ir užsidirbti galima.
Savo akimis maciau kaip pesticidai palengvina ekologiniu braskiu augima. Bet miescioniskiems snobams pesticidai daugiau jau pakenkti negali.
na gi ne tiek svarbu sveika ar ne. pomidorai is ukininku turgelio skanesni, supermarkete jie beskoniai plastmases gabalai. pieno tikro skoni pamirsus, galima ji pirkti supermarkete, bet paragavus karta tikrojo, jau niekad nebegrisi gerti sh…nepirkit is ukininku, juokites is sveikuoliu ir valgykite beskoni maista is marketo
o aš kitaip supratau šį straipsnį.
Taip, čia faktas, kad pomidorai iš turgaus turi visiškai kitą skonį. Tą patį galim pasakyti ir apie mėsą, dešrą, etc., gal tiktai bulvės, kruopos ir kiaušiniai skiriasi ne per daugiausiai. Problemos gal kitur. Tame, kad jei be E, tai dar nereiškia, kad geras. O jei su E – tai dar ne visada tai blogumo garantija. Greičiau bėda bulšitinge, kuriuo tiesiog voluojami pirkėjai…
man idomu, ar cia jusu draugai-pazistami tokie, ar cia (teorinius) konstruktus ir priesus is nuogirdu ir internetiniu skaitalu kuriat? Pirmu atveju, tai siulau keist draugus-pazistamus – bus idomiau gyvent, antru – kvepia didele sintetika, kurios net gliutomatai nepagerina.
Draugų ir pažįstamų tokių yra. Ne visi, jų nedaug, bet yra, neišgalvoti. Draugų ir pažįstamų nė už ką nekeisiu, jie mano aplinka ir mano pasaulis. Kaip ir interneto komentatoriai, beje. Ir į ką pakeisčiau?
Nu čia drėbtelėjai karvašūdį ant snobų stalo 😀
Ar karvašūdis valgomas, jei jis natūralus? Nuyostabu, bet indusai, sako, būtent iš karvašūdžio, permaišyto su visokiais prieskoniais, daro savo smilkalus, o patį karvašūdį netgi deda į kai kuriuos savo patiekalus! Štai kur natūralumo galia!
YES!!! va tokio straipsnio laukiau seniai 🙂 Daugiau pridurt nėr ką- viskas jau pasakyta.
Ne E-suose esme,bet zmogu bukume.Ne vienas nesusimasto,ka deda i burna,paskui gimsta anekdotai:labai galva skauda,vakar geriau degtine su sausainiais,gal sausainiai supelije buvo…
Pagridė katę benzinu. Katė paėjo kelis žingsnius ir nukrito. “Turbūt benzinas baigėsi”, pagalvojo.
Na, gerb. Andriau, nors kartais nepritariu jūsų nuomonei, nes labai jau pikta retkarčiais, turiu pasakyti – skaitydamas šį straipsnį Lietuvos ryte, keletą kartų garsiai juokiausi. Ypač įsivaizduodamas kovotojų prieš E pasipiktinimą. Įdomiausia, kad tie, kuriuos minite, puikiai supranta, kad šaipotės, tačiau nieko negali padaryti su savimi ir pyksta 🙂 Ir juo blogiau jiems, jei to jie nesupranta ir, pasidarę kavos, sėdi prie kompo pusę vakaro gromuluodami mintį, kaip čia pikčiau atsikirtus.
–>>Skaitytojas–>> tikrai juokeis? Saunuolis, big boy 😀 Dabar pereisime prie kitos pamokos 🙂
“kaip tie sparčiai nykstantys tikintieji žmogaus sukurta klimato kaita, kai prie jų pasakai, kad žiemos vis šaltesnės”.
Jeigu žiemos vis šaltesnės, tai argi tai nėra klimato kaita? “Kaita” – nuo žodžio “keistis”, o ne nuo “kaisti”.
O kalbant apie “atšilimą”, tai labai jau provincialu savo nuomonę apie globalinį atšilimą susidaryti pagal savo provincijos, t.y. Europos, pastarojo meto gerokai šaltesnes žiemas. Aš, tvirtindamas, kad klimatas tikrai šyla, nenaudočiau tokių neva akivaizdžių argumentų, kaip antai “vasaros pastaruoju metu neįprastai karštos”. Tikrai karštos, tikiuosi teko patirti.
Iš tikrųjų, p. Užkalni, yra atvirkščiai, negu teigiate – žmonių, tikinčių žmogaus sukurta klimato kaita daugėja. Manau, nuomonę gan greitai pakeisite ir jūs, kai netolimoje ateityje nuirkluosite iki šiaurės ašigalio ir neaptiksite nė pėdos sniego. Bus peno apmąstymams ir galbūt naujai knygai.
Dėl kaitos. Grenlandija, kuri dabar pasidengusi sniegu ir truputį tirpsta, iš tiesų vikingų buvo atrasta ir pavadinta gryn (green), tuomet ji buvo žalia ir jie ten vertėse žemdirbyste… man atrodo tiesiog procesas, žmogaus veikla be abejo prisideda, tik kaip ir kiek negali pasakyt, o tokio kompleksinio požiūrio ir nėra- vyrauja požiūris kaltint, bet jei sportuoji (sveika gyvensena), tai daugiau judi, tuomet daugiau valgai, jei daugiau valgai… na, turėtum žinot, kad maisto pramonė ir gyvulininkystė yra vienos didžiausių CO2 gamintojų, automobiliai pagamina tik kelis procentus to bendro kiekio, vadinasi kaltint būtų galima nebent automobilių gamybos pramonę dideliu teršimu, tačiau tuomet elektriniai ir hibridiniai auto apskritai turėtų būt uždrausti, nes jų gamyba dėl labai teršia, vien akumuliatoriai, vien reikalingų retų metalų kalnakasyba (kalnakasyba irgi labai teršia). Labai retai tą išgirsi, tačiau fizikai ar inžinieriai tą supranta, tik jie jau seniai nutildyti marketingo ir pradeda gėdytis to, kad jie mano kitaip.
Juk sena Toyota, kuriai 20 metų daug ekologiškesnė už Toyota Prius, nes jos nereikėjo taip brangiai gaminti, jos išmestų teršalų kiekis juokingai mažas palygint, kiek teršalų išmetama gaminant vis naują, kas trys metai.
Suvelta, bet srautas prasidėjo- vargina tie ekologai.
Jei didysis LT ekologas nebūtų sustabdęs trečio bloko statybos ir kruonio elektrinės statybos, tai LT dabar būtų vienos pažangiausių hibridinių sistemų turėtojų.
Slove “skonintojams”/”grazintojams”,jei ne jie -praregetume koki suda i save kisamam,o dabar tiesiog itikinamai laimingi bandom prarekt pasauliui kokie sveiki ir stiprus esame,dievazi,kuo daugiau isgirs ta perkreipta saviitaigos klyksma,tuo geriau pasiteisinsim pries save.. 😉
Malonu skaityt straipsnius ir ju komentarus,verciancius pamastyti apie dievintus,dievinamus ir kitus “ant bangos” pilku masiu psichozes reiskinius kaip Kaspirovskis,pieno grybas,Cosmo diskas,sekundes bankas,2000-uju smekla,dabar jau maju ispranasauta 2012 pasaulio pabaiga,ekologija uzdarant pagrindini elektros fabrika lietuvai,i burna nededant nieko su E bet del sveikatos geriant slapima. Visas tas marazmas daug kam palankus,primena opiuma liaudziai. Kuo daugiau apie tai reik diskutuot pasitelkiant mokslo zinias,o ne babytes Bronytes plepalais ir dienrasciu priedu kalbintu snobu nuomone. Ir kaip sake ekologas nr1,kvieciu lietuvos zmones” blaiviai viska apmastyti debatuose ske”,o ne pulti uzkalni del nupeneto veidelio ar blogo sakandzio. aciu
2 Trackbacks
[…] Andrius Užkalnis. Protokolai. Ne, ne tie protokolai, kaip "http://". Žaliakalnio išminčių protokolai: mes tiekiame pasauliui kontentą. Skip to content HomeAbout ← Vertelgų užsakytas straipsnis: Užkalnis stoja į kovą su maisto Talibanu […]
[…] pačiais klientais. Pavakary – galų gale – parsiradau į namus. Pavakarieniavau. Anot A. Užkalnio, barsčiau ant maisto E621 ir man buvo skanu. Labai […]