Londono Heathrow oro uostas: oficialiai pamazgų duobė

Heathrow oro uostas ypač džiugina, kai skrydžiai atšaukiami dėl sniego ar streiko (nuotrauka Paul Grover / The Daily Telegraph)

Šiandien laikraštis “The Times” visus pralinksmino, pranešęs, kad Londono Heathrow oro uostas (LHR), didžiausias Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje, tarp 146 didžiausių pasaulių oro uostų užėmęs garbingą 99 vietą (straipsnis yra čia, bet reikia registruotis).

LHR buvo aplenktas net tokių žinomų lūzerių, kaip Kalkutos oro uostas Indijoje (ačiū Dievui, kad LHR vis dar geresnis už Delio Indiros Gandi sąvartyną, bet pasirodyti blogiau, nei tas taboras, nėra fiziškai įmanoma).

Heathrow aptarnauja 66 mln. keleivių per metus, ir daugumai jų užtikrina patirtį kažkur tarp labai blogos ir pragariškos. Žaliųjų išgamų ir atmarozkų dėka dar vieno tako (ranvėjaus) statyba yra nutraukta, todėl oro uostas veikia 98% savo projektinio pajėgumo.

Dispečeriai turi nutupdyti 40 lėktuvų per valandą, ir tai reiškia, kad kiekvienas mažiausias sutrikimas priverčia atšaukti skrydžius, nes vietos eilėje nėra, ir dešimtys lėktuvų sukasi virš miesto, laukdami savo eilės nusileisti, lėktuvai laukia savo eilės atsistoti prie oro uosto vartų, kur juos pasitinka serebrianka dažyti špižiniai 1960 m. pavyzdžio radiatoriai, nuspardytos sienos, nutrinti kilimai ir paniurę ir pikti darbuotojai, lyg būtų ištreniruoti kokiame Vilniaus pasų skyriuje.

Išvykstantys tuo tarpu stovi eilėse, visur laukia, laukia, laukia, nes dar to nebuvo, pavyzdžiui, kad saugos patikroje veiktų tuo pačiu metu visi skaneriai. Nebūna. Todėl visi laukia eilėse. Eilių nėra tik parduotuvėse, nes ten visai kitas verslo modelis.

Heathrow atsilikimo skaičiai yra pakratantys. Per 30 metų kelionės laikas lėktuvu tarp Londono ir Paryžiaus pailgėjo 40% (ir nenurodinėkite Eurostaro traukinio: ten seniai įvestas bardakas ir laukimas, bei visokios saugos patikros ne trumpesnės, nei oro uoste, St Pancras stotis yra žymiai nepatogesnė, nei buvo Waterloo).

Kitas skaičius: per pastarąjį dešimtetį vidutinis vėlavimo laikas LHR padidėjo keturgubai. Kaip Jums taip patinka? Štai ką aš vadinu progresu.

Heathrow man yra pažįstamas kiekvienas kampas, aš iš jo skridęs ir į jį atvykęs baisiai daug kartų, iš visų terminalų, į keturis žemynus, ir jį savotiškai myliu, bet Viešpatie mieliausias, jam nereikia rekonstrukcijos, jam reikia ko nors, kas jį sulygintų su žeme.