Blogerių tarpusavio tenkinimo savaitė: Rokiškio iniciatyva

Tinklaraštininkai: egocentrikai su didybės kompleksu, siekiantys pigaus populiarumo.

Blogeris ir tinklaraštininkų patriarchas Rokiškis Rabinovičius paskelbė tokią enecijatyvą (aiškiai persigėręs per šventes ir iš pagirių pririnkęs idėjų), kur palistino skaitomus tinklaraščius ir paragino kitus tai padaryti, ir išėjo lyg ir kokie lietuviškos blogosferos avordsai.

Mane pakvietė išstoti ir pasisakyti, tai aš kalbėsiu trumpai, ir pasakysiu viską, apie ką aš skaitau arba pažiūrau, abėcėline tvarka:

Andrius Kleiva – jauniausias iš autoritetingų blogerių ir autoritetingiausias iš jaunųjų, tai kaip ir toks mistinis blogosferos elfas iš Palangos, gerai nusimano apie kompus ir panašius dalykus ir nuolatos gerai atsiliepia apie mane, tai jau vien už tai reikia paminėti, bet miniu ne dėl to, o todėl kad yra kaip ir reiškinys toks.

Artūras Račas – mažai žinomas ir lankomas, bet palaipsniui augantis tinklaraštis, kuris parodo, kad ir troliai bei dundukai gali turėti blog’ą, džiuginantį kitus trolius ir dundukus. Siekdamas pigaus populiarumo ir laikydamasis gana ciniško principo “bet kokia reklama – gera reklama”, savininkas 2010 metais labai pakėlė tinklaraščio lankomumą, dažnai ir sodriai minėdamas Užkalnį. Taktika pasiteisino. Ką į tai sako Užkalnis? Jis pernelyg išmintingas, kad dėl to įsižeidinėtų, todėl žiūri į tai atlaidžiai, kaip ir į Račo padėjėjos “Bobutės” nevykusius juokelius, liudijančius, kad vėl neišgėrė nootropinių preparatų. “Bobutė” savo tinklaraščio neturi, tiksliau, turėjo, bet jai atjungė hostingą, kai susipyko su tinklo provaideriais. Dabar Račo bloge, be kantrių aiškinimų, kodėl blogo savininkas yra teisingiausias iš visų, yra taip pat nuolatiniai fyčeriai: kitų žurnalistų apskundimai valstybės institucijoms (kuriuos autorius pasirašo “žurnalistas”, matyt, siekdamas įnešti sveiko humoro į nuobodoką tekstą), vairuotojų apskundimas valstybinėms institucijoms, ir autoritetingi pamintijimai apie žiniasklaidą, apie kurią visi kiti rašo neteisingai.

UPDATED: Račas irgi prisijungė prie Rokiškio iniciatyvos ir pateikė savo tinklaraštininkų sąrašą, kuriame (žinoma) išskyrė Užkalnį ir Čyvą kaip ypatingus atmarozkus, į kuriuos net linką dėti zapadlo. Bet kytri Račo dundukai-komentatoriai tuojau pat primetė, apie ką čia įrašas, ir patiešyjo mumis komentarais, kurie – nepabijokim to žodžio – kala į klyną, nes atspindi visą Račo tinklaraščio esmę: sprogstamą mišinį iš nuosavų nuoskaudų (“nemylėjo klasiokės”) ir kremliaus pacukų noro, kad ką nors nubaustų organai (ne veltui šeimininkas Račas taip dažnai šaukiasi teisėsaugos dėmesio jam neįtinkantiems aplinkiniams):

Uzkalnis yra kvailelis, mano asmenine nuomone, kurio nemylejo klasiokes, o dabar jis raso is paties Londres. Daug tokiu. Ir nieko baisaus. O stai Cyvas yra brangiai apmokama pigi kekse, rasanti tendencingai ir plaunanti smegenis, o tai jau turetu buti baustina, mano asmenine nuomone, arba mazu maziausiai netoleruotina.

Aštroka – tiesą sakant, skaitau retai, daugiau kai parašo apie mano kokią knygą recenziją, nes Aštroka yra ne tik rašanti Verslo Klasėje socialinio inkliuzyvumo ir šeimos santykių tematika, bet ir knygų apžvelgėja. Aštrokos bloge daug mergaitiškų pasvarstymų apie gyvenimą ir matyt dėl to jį mėgsta daugybė diedų, o gal dėl to, kad Aštroka vietoje avataro yra įdėjusi savo pačios nuotrauką be drabužių.

Beatos Virtuvė – Beata Nicholson yra mano sesuo, finansuoja mano knygų promo, veda man renginius, redaguoja knygas, organizuoja platinimą ir jos nepaminėti neįmanoma. Užtenka pasakyti, kad kai Beata įdeda į Užkalnio Protokolus kokį linką, tai ateina per dieną pas mane vietoje dviejų šimtų žmonių per dieną iškart kokie devyni šimtai. Beata yra parašiusi dvi knygas apie kulinariją ir dabar rašo vadovėlį jaunoms merginoms “Kaip greitai susirasti gerą vyrą, o paskui sukurti ir išlaikyti darnią ir gražią šeimą“, kur bus daug naudingos informacijos bei iliustruotą mados patarimų publicistiką “Madingai aprengtas vaikas: ne atsitiktinumas, o pastangų išdava“. Taip pat iš Beatos Virtuvės yra platinami žiurstai ir įvairios pripravos, pipiriukai, antpiliukai ir eliksyrai – su dideliu antkainiu.

Aušros blogas – minimalistinis. Iš pirmo žvilgsnio, ten beveik visai nėra įrašų. Pasirodo, yra, bet ne kiekvienam: parodo tik prisijungus. Login: SVECIAS. Password: LETMEIN999.

Baltojo vaiduoklio juodraščiai – elitas. Daugiausia apie Lietuvą ir josios apystovas, tvirtais sakiniais beigi gražia kalba. Ne veltui ten lankosi irgi visoks naujasis elitas.

Braškės su pipirais – restoranų apžvalgininkė iš Pinigų Kartos, buvo pastebėjusi Užkalnį su Rokiškiu, kaip atėjo restorano Domm Lounge išbandyti, ir paminėjo. Reiškia, stebi.

Common Sense – tiek protingi, kad net draudžia pas save komentuoti. O mes žinome, kad siekia tokiu būdu pigaus populiarumo.  Pardavę Lietuvą užsieniečiams, o tiksliau, parduotų, jei būtų kas perka.

Fantastiškos Knygų Žiurkės – ne tik rašo, bet ir į susitikimus su autoriais ateina. Knygų recenzavimo (ne to apsimezgusio susitaurinusių ir valstybės išlaikomų, bet nenulaikomų, zanudų būrio, koks aprašytas čia) labai reikia ir todėl žiurkės daro gerą darbą.

Grumlino Palėpė – Gintaras Rumšas išmano labai apie daug ką, ir yra nepretenzingas, rašo nesudėtingai ir kartu stebina daugybe temų. Todėl daug kuriems arogantiškiems tarptinklio pacukams sukelia stresą ir kognityvinį disonansą: jie nesupranta, kad įdomiai galima rašyti ir be zaumno išsidirbinėjimo. Jaunimui reikėtų pasimokyti iš jo.

Karolis Pocius – buvęs kompiuteristas, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje D.Britanijoje dėl indėlio į WikiLeaks skandalą (kodavo WikiLeaks saitą iš darbinio kompo). Tinklaraštis atnaujinamas nereguliariai, nes sunku yra tai daryti iš belangės, kur K. Pocius turi prasinešęs iPhone 3.

Kreivarankis – va keli tokie, kaip ir Maumaz, neleidžia man totaliai nurašyti LiveJournalo kaip beviltiško mail.ru sbrodo, nors ir labai norėtųsi. Apie filmus, politiką, beigi taipgi antikos autorius (nebūtinai tokia tvarka). Ta Kreivarankio pirkelė, kurios atvaizdas naudojamas vietoje avataro, yra įslaptintoje vietoje, bet yra žinoma, kad kažkur tarp Utenos ir Molėtų.

Lengvi daiktai – kaip ir labai žinomas mados beigi dizaino tinklaraštis, finansuojamas šešėlinių struktūrų. Čia galima sužinoti, kokios madingiausios iPhone užvalkalo spalvos šį mėnesį, bei ką dėvėti dviračiu važiuojant į pasimatymą ateinančią vasarą. Jei apie ką parašo Lengvi daiktai, tuos gamintojus lydi sekmė.

Maumaz – intelektualas su tvirtom nuomonėm ir be galo lojalus draugams, kuriems nedvejodamas taiko dvigubus (o jei reikia – ir kelis kartus perlenktus) standartus. Nominaliai besipiktinantis interneto nemandagumais, kaip mat išmoksta (laikinai) juos toleruoti, kai kalba eina apie vieną jo LiveJournal draugų. Už draugų ribos esantiems tolerancija netaikoma. Besąlygiškai gina ir garbina Mokytoją, ir norėtų (matomai) į jį panešėti: kalbėti sakiniais nuo 1 iki 3 žodžių ir mįslingas daryti užuominas. Nepaisant neprincipinio požiūrio į aplinkinį gyvenimą ir lanksčios vertybių sistemos, yra protingas beigi doras, o recenzijas rašo geresnes nei beveik bet kas.

Nassa Clinic – kaip atrodo medikų tinklaraščiai? Ogi štai kaip. Tinklaraštis smarkiai cenzūruojamas po skandalų, kai buvo paviešinta, kad jaunus chirurgus moko dezinfekuoti instrumentus Maximos šašlykų marinate ir kaip išoperuotos kūno dalys būna sušeriamos klinikos katėms, kurios storėja ir punta ir atrodo geriau nei pacientai.

Nematoma ranka – apie ekonomiką suaugusiems rašo Saparmuratas Nijazovas. Čia dviem sakiniais parašoma viskas, ką reikia žinoti. Aukso vertės.

Pakabų tarnyba – nelievas drabužių blogas, ir yra mane paminėję, kai rašiau apie Mad Men filmą, tai sakyčiau yra tikrai geri žmonės. Skatina vartojimą ir pirkimą, kas irgi nėra blogai. Nepatiks Nidai Vasiliauskaitei ir kitokiems kairiesiems komuniagoms, kas yra išvis super.

Rokiškis Rabinovičius yra toks autoritetas, kad nekuklu net apie jį rašyti, mat jis žino apie labai daug ką, jis prakonsultuos ir apie santechniką ir apie erotiką, ir taip, kad pusei skaitančių nurauna stogą kaip mat. Bet kai nurauna stogą, perskaičiusieji čia pat gali sužinoti ir apie stogo remonto darbus, ir kodėl čerpės geriau už šiferį.

Saulius Rimkus yra onlain romano www.gomora.lt autorius. Romano tinklalapyje bei viršelyje puikuojasi nuogos mergos. Saulius Rimkus yra suvaręs Užkalnio trečią knygą, bet pikti liežuviai pliauškia, kad čia už pinigus, kai Rokiškis rekomendavo Užkalniui pasirinkti neigiamo PR, kad būtų aplink daugiau kipišo ir kad išsijudintų pardavimai.

tiesa.com yra net ir ne joks tinklaraštis, bet iš pažiūros internetinis laikraštis pasaulio lietuviams. Tačiau užsiregistravus VIP narystei, galima rasti visko, kad net akys raibsta: susipažinti su perspektyviais jaunuoliais, šiuo metu atliekančiais bausmę JK įkalinimo vietose, rasti nebrangių tabako gaminių (parduodamų urmu), gauti kontaktus apie keleivių vežimo paslaugas iš Lietuvos į Airiją ir DB kur keleiviai (daugiau keleivės), jų pačių patogumui, prisegamos antrankiais iki kelionės pabaigos ir dar aibę visokio naudingo info. Dėl suprantamų priežasčių VIP registracija yra “by invitation only”, jei jūsų nepakvietė, tai ten jums ir nepriklauso.

Toks skirtumas – elitinis tinklaraštis ir yra šiuo metu lankomesnis net už Delfį, nes reklamas į jį siuntinėja Kinijos spameriai. Pigus populiarumas pasiektas, bet ar galite naktį miegoti ramiai, ponas Skirtumai?

Tomas Čyvas yra dažno lyginamas su Užkalniu, nuo ko Užkalniui per daug garbės, bet negali neigti, kad pagal sovokų bei moralinių reliatyvistų siutinimo potencialą abu stovi viršutinėje lentynoje. Silpnesnių nervų šalyse Čyvas būtų įvelkamas į pusiau prozračną maišiuką, kaip sekso žurnalai Britanijos oro uostuose, kad neerzintų alternatyviai tikinčių parduotuvės patarnautojų. Jis nedalina nieko per pusę.

Zbygniewas Piwacijus – eklektiškas blogas iš tokio žmogaus, kuris Lietuvoje valdė internetą kai dar nebuvo net kaip ir interneto, jau nekalbant apie klase.lt; Zbygniewas yra www.one.lt įkūrėjas, paskui pelningai pardavęs. Verstinis spamas iš Vakarų Afrikos žulikų (mirė dėdė, paliko 2 mln., jums duos 500 tūkst. baksų jei leisite pervesti per jūsų sąskaitą) yra kuriami pono Zbygniewo workšope. Išlindo yla iš maišo.

Žiupsnelis druskos – prie galo, nes iš “žė” raidės. Kalinarinis blogas su ryškiom fotkėm ir uber-mergaitišku tonu. Apie kulinariją aš nelabai nusimanau, bet pasiilgę lietuviškos moteriškosios lyties savęs mistifikavimo ir dramatinio tragizmo, kuris permuša Supermamų cypavimus, gali drasiai skaityti šiuos puslapius: “aš pati nežinau, ar man liūdėti, ar miegoti“. Žanro mėgėjams tai klasika. “Šiandien kalbėjausi su savo sudaužyta širdimi, ir iš tų pokalbių išėjo šie pyragėliai” (ne citata, bet tonas tas).

Žmogus, Turintis Ką Pasakyti – už pinigus dainuoja panegirikas menkaverčiams dalykams ir iš to gyvena. Apgailėtina.

Tai kol kas tiek, labai skubėjau rašyti, nes Rokiškis liepė jį pareklamuoti, o žmona jau kviečia valgyti, sako, degtinė atšalusi garuoja greta karštų bulvių ir silkutės. Tai bėgu.

UPDATED: atsigaivinus, prisiminiau ką buvau overlukinęs, tai dabar smarkiai papildžiau sąrašą, imkit šekit.