Mad Men yra kritikos laikomas geriausiu JAV gamybos TV serialu nuo Sopranų laikų. Tai stiprūs žodžiai, kadangi Sopranai buvo kokybiškos, turtingos, sudėtingai parašytos ir gerai suvaidintos televizijos uola ir gigantas, išsikėlęs aukštais pečiais net virš tokių stipriai sukaltų produktų, kaip Desperate Housewives (Lietuvoje: “Nusivylusios namų šeimininkės”) ir mažiau priimtino / visai nepriimtino (nereikalingą išbraukti) mano skoniui, bet labai jau gerai padaryto Sex and the City (“Seksas ir miestas”).*
Sopranai, savo ruožtu, buvo turbūt geriausia, ką Amerikos televizija sukūrė po The Simpsons (ypač pirmųjų penkių sezonų, nes paskui net ir branduolinės galios rašytojų komandos užtaisas pradėjo nebeišvengti formuliškumo ir nuspėjamumo), o Simpsonai buvo geriausia, kas buvo sukurta po Twin Peaks.
Tvin Pyksas nebuvo pasiektas, pralenktas ar pakartotas niekieno ir niekaip, ir tai sakau ne tik todėl, kad buvau labai jaunas, kai jį rodė, ir dabar, pasiekęs keturiasdešimtmečio slenkstį (taip – lygiai mėnuo liko būti thirtysomething) dūsaudamas žiūriu į praėjusius gerus metus; Tvin Pyksas kaip kreizi deimantas parodė, kokia televizija gali būti, bet daugiau niekada nebus.**
Tai štai apie kokių gigantų seką mes čia kalbam, taigi ar gali Mad Men (ne “Išprotėję vyrai”, o “Diedai iš Madison Avenue”, jei kam reikia tikslaus vertimo) stovėti iškalti uoloje greta didžiųjų teliko dramos kūrinių?
Mad Men serialą pradėjau žiūrėti, kaip žiūriu daugelį serialų, iš DVD, rydamas seriją po serijos, nes organizuotas žiūrėjimas po vieną seriją kas savaitę reikalauja pernelyg didelės disciplinos ir ištempia žiūrėjimą laike. Tuo tarpu pliūpsninė ataka pojūčius koncentruoja, išgrynina mintis ir kala į smegenis.
Dar tik baiginėju žiūrėti pirmąjį sezoną (yra keturi, penktąjį rodys 2011 metais), bet parašysiu jau dabar, nes laikas nelaukia, laiką nuneš ateitis.
Mad Men veiksmas vyksta ankstyvaisiais 1960-ais Niujorke (ir priemiesčiuose – nes jau tais laikais Manhattane gyventi buvo brangoka), reklamos agentūroje, kur gyvena fast leine ir sklaidosi, rūko, geria ir duodasi su sekretorėmis ir kitomis moterimis, tuo pačiu metu nepamiršdami melžti tokių pat ciniškų ir fast leinu vairuojančiu klientų, pilni energijos, testosterono, beigi nestabdantys alkoholio – rykliai, dirbantys reklamos versle.
Serialas, kaip ir reikia tikėtis, seka jų tarpusavio kovas, ambicijas, žmonas ir meilužes, iš ko ir pinasi siužetas. Spalvą ir nuotaiką kuria rieškučiomis semiami epochos stereotipai – buitinis smulkus (bet labai skausmingai neatrodantis, greičiau tik politkorektiškiems laikams neskanus) rasizmas, sąžinės graužaties netampomas brutalus vyrų dominavimas ir kalnais virstantys cigarečių dūmai. Rūko visi ir visą laiką; Sopranuose amerikietiškai itališkų šeimų nariai visą laiką valgė (darbo dienomis), o išeiginėmis ėsdavo kaip darbo dienomis ir dar gardžiavosi ziti su Sunday gravy (Užkalnio garsieji mytbolai tomeitų padaže irgi yra pateikiami su ziti makaronais), o Mad Men maisto fetišo vietą užėmė tabakas. “It’s Toasted“, siūlo naują sloganą Lucky Strike gamintojams reklamininkai (nors pats šūkis buvo sumanytas ir pradėtas naudoti žymiai anksčiau, bet kas čia skaičiuoja – juk meno kūrinys, nesikabinėsime).
Serialas sukaltas labai tvirtai ir žiūrisi lengvai, ir ne iš karto pastebi, kad gal tik pagrindinio veikėjo, Don Draper (vaidina Jon Hamm), charakteris yra stiprus ir iškilus, ir vidiniai konfliktai, nors ir brėžti storu pieštuku, labai įtikinami ir kabinantys tiesiai už nervo.
Net jo žmona, Betty Draper (January Jones, kurią visi – išskyrus mane, kol man pirštu nebuvo parodyta – prisimena iš American Pie III – American Wedding, kur ji buvo Cadence Flaherty, pagrindinės veikėjos gražioji sesuo), yra gana schematinė ir nuspėjama, nekalbant apie diedus ofise, kurie vos ne kartoniniai, išskyrus jauną hyper-ambicingą neurotiką sulaižytais plaukais, Pete Campbell (Vincent Cartheiser).
Kiti gerai parašyti personažai (bent jau pirmame sezone, paskui dar bus ir daugiau) keista Dono Draperio sekretorė trolio ausimis su savo keistu romantiniu gyvenimu ir akivaizdžiai labai troubled siela, beigi Dono meilužė (viena iš jų) Rachel.
Tačiau kokie trūkumai bebūtų, geras rašymas atperka viską. Dono Draperio, kamuojamo praeities demonų, drama ir nuolatinis slegiantis jo situacijos neišsprendžiamumas tvyro taip, kad galima kirvį kabinti; tos nuolatinės cigaretės dantyse ir dūmai ir alkoholis per pusryčius (beveik), pietus ir vakarienę yra geras nuotaikos kūrimas, o ne šiaip epochos iliustracija.
Kaip ir reikėjo tikėtis, anglų žiūrovas beigi kritikas (gal kažkiek ir amerikiečių, bet nedaug kritikos skaičiau) užsikabino būtent už išorinių požymių – rūkymo, nepagarbaus kalbėjimo su juodaodžiais (dirbančiais, žinoma, tik liftuose ir valymo fronte) ir sekretorių absurdiškai stačiais biustais – kaip vaikas, nuėjęs į muziejų ir pamatęs antikinę skulptūrą su neuždengtu pimpiliuku, kuri jam yra vertesnė už visą likusią ekspoziciją.
Vakarų visuomenei žiūrint serialą, dar sugrojo ir represuoti, gilyn nustumti norai. Tai troškimas žiebti politiniam korektiškumui, visam žmogiškų tamsių instinktų reguliavimui ir silpnybių žabojimui į jo saldžiai besišypsantį ir ramiu didaktiniu tonu be pykčio kalbantį veidelį, ir, jei galima, dar jam ir batus apšlapinti. Serialas tam labai tinka, ir turi puikų kablį masiniam žiūrovui, nors jis yra ne apie tai – bet kaip Simpsonai yra daugiasluoksniai ir lengvai nuslysta gomuriu ir vaikams, ir suaugusiems, taip ir šis kūrinys siūlo visko ir rafinuotam, ir ne tokiam rafinuotam žiūrovui.
Tai kaip ten atsakymas į pagrindinį klausimą? Ar jau galima statyti šį serialą ant postamento? Nepažiūrėjus likusių trijų sezonų, dabar sakyti yra anksti, bet nuojauta yra tokia, kad atsakymas bus teigiamas. DVD galima pirkti jau dabar.
—
* Apie “Seksą ir Miestą” esu rašęs žurnale londonietė.lt – bet kadangi ten linkas ne visad atsidaro, todėl čia pateikiu citatą visame gražume:
Man „Sekso ir miesto“ serialas ir filmai yra didelė paslaptis. Aš negaliu pasakyti, kad jie man nepatinka. Aš manau, kad jie padaryti labai profesionaliai, ir dialogas surašytas puikiai: galbūt taip pat gerai, kaip kokių „Sopranų“. Visos aktorės irgi labai geros – tai aukštos kokybės televizija, kokios reta ekranuose (apie kiną mažiau galiu pasakyti). Tai dar vienas atvejis, kai HBO kūryba nustato kartelę visai anglų kalba gaminamai televizinei produkcijai.
Aš galiu suprasti, kaip moterims gali patikti filmas apie keturias daugiau ar mažiau pavėpusias vištas, besiblaškančias tarp savo neurozių ir patenkančias iš vienos situacijos į kitą. Tai puiki pramoga. Ko negaliu suprasti, tai išsilavinusių, protingų moterų, kurios žavisi tomis nestabiliomis isterikėmis kaip sektinais pavyzdžiais ir, maža to, įkvėpimu. Aš negaliu patikėti, kad kai kurios feministės šį filmą laiko tam tikru progresyviu atskaitos tašku.
Jei aš būčiau moteris ir kovotoja už moterų teises, aš tikriausiai apie „Seksą ir miestą“ rašyčiau pasipiktinimo kupinus laiškus į laikraščius. Šis serialas – tai begėdiškas ir negailestingas vyriškų stereotipų rinkinys: ką vyrai galvoja apie moteris. Herojės (o labiausiai – pulkelio vadovė ir pagrindinė veikėja, Carry) vaizduojamos kaip groteskiškai neracionalios, hormonų tąsomos, lengvai manipuliuojamos kiekvieno lėkšto ir apgailėtino šikniaus pašiauštais plaukais ir mėlynomis akimis. Jas kamuoja dėmėsio deficitas, jos liguistai priklausomos viena nuo kitos ir kaip kūdikis žinduko reikalauja nuolatinės validacijos iš aplinkos. Tai negailestinga moters karikatūra.
Filmas yra iš esmės apie nereiklių vyrų svajonę – kvailas, nuspėjamas ir lengvai valdomas tuštutes, kurios – kaip Pavlovo šuo – reaguoja į ribotą kiekį išorinių dirgiklių, kurių svarbiausios yra šampano kamščio pokštelėjimas ir lėkšti komplimentai. Seriale vaizduojamas idijotiškas polinkis prie batų ir skudurų turėtų, mano galva, žeisti kiekvieną moterį.
Man, pavyzdžiui, patinka filmai „Amerikietiškas pyragas“, tačiau man į galvą neateitų laikyti šių komiškų ir nevisavertiškumo komplekso tąsomų onanistų būrelio sektinais pavyzdžiais.
** Per LRT rodytą Twin Peaks mūsų nacionalinis telikas, dėkui Skirmantui Valiuliui, ne tik nupirko anksčiau, nei kai kurių Vakarų Europos šalių televizijos (!), bet serialas ir buvo išverstas tobulai – tai darė Silvija Lomsargytė, Hemingway ir O Henry knygų vertėja, ir pakėlė filmo vertimo kartelę taip aukštai, kad šiais laikais tos kartelės ne tik nesimato – kiti fimų vertėjai apie ją net nežino.
28 Comments
Kadangi apie “Sopranus” aš esu tokios pat nuomonės kaip šio įrašo autorius, tai Mad Men reiks būtinai žiūrėti + tas laikmetis man labai įdomus.
Nes tikrai, po Sopranų toks vaizdas, kad nieko gero ir nebuvo sukurta – “6 pėdos po žeme” iš pradžių daug žadėjo, bet paskui taip nusivažiavo, kad net trūksta žodžių, net ir nesidomėjau kiek ten jie tų sezonų prikūrė.
Twin Peaks žiūrėjau būdamas dar vaikas ( 🙂 ), tai, natūralu, kad viso gėrio neįvertinau, be to, beveik visada ir labai baisu buvo 🙂
Pavydžiu Tau, Andriau, kad dar liko neatrasti trys sezonai. Nes po pastarosios baigiamosios ketvirtojo sezono serijos galiu tikrai pasakyti, kad tai yra geriausias mano matytas serialas. Genialumas prasideda kad ir nuo pavadinimo – kodėl taip gerai skamba Mad Men? Galbūt kad jame užkoduotas Ad Men? Poteksčių karalius šitas serialas, ne kitaip.
Mad Men išsišifruoja kaip Madison Avenue Men. Kaip Wall Street garsėja brokeriais ir finansininkais, taip Madison Avenue garsėjo reklamos agentūromis. 1960 Madison Avenue žmonės ir buvo vadinami Mad Men.
Serialas tikrai įspūdingas, pradedant scenarijumi ir baigiant kostiumais, bet tos cigarečių ir alkoholio reklamos tai truputį užknisa. Nors kaip daugiau jiems extra pinigų užsidirbti, jei apple kompų visur pridėlioti neišeina- laikmetis ne tas.
O šiaip įtaka visuomenei “Mad Men” jau lyginamas su tuo pačiu “Sex and the city”- dėl mad men išpopuliarėjo plius dydžio moterys, po truputį į sceną grįžta rūkymas, drąsiau keliami politinio korektiškumo klausimai.
Twin Peaks jega, kur gauti su Lt vertimu?
Neturiu idėjos. Tikriausiai ant S-VHS juostų LRT turi…
Žiūriu jau ketvirtą šio serijalo sezoną, serialas puikus. Seniai bemačiau ką nors geresnio po Sopranų ir Twin Peaks. Beje, čia juk Sopran kūrėjų produktas. Taipogi žiūriu pliūpsniais, mėgstu kai siužetas įsiurbia į save… Personažai nei kiek neišikvėpė, nors kartais jau norisi vožti tam Don Draper… Seniai visiems pažįstamiems siūlau žiūrėti, bet pas mus kol neužėjo visuotinė manija ar neišreklamavo, mažai kas susidomi…Nudžiugau, kad pastebėjote šį serialą.Mėgaukitės, dar tiek daug priešaky…
Na, aš per FoxLife žiūriu 2 sezoną:) Užkabino..:D
Kaip ir visa normali Lietuva, iš torentų baigėme žiūrėti ketvirtą sezoną. Aišku, jau galima dėti ant pjedestalo. Viską ką Užkalnis parašė yra tiesa. Tik vienas trūkumas – didžiausias kaifas žiūrėti šį serialą yra jei esi dirbęs/usi reklamos agentūroje…
Puiki recenzija! Per tris vakarus ir aš jau esu pirmo sezono pabaigoje. Užkabino, huh. Labiausiai ko gero ypatingai charizmatiškas pagrindinis herojus Don’as. Labai gražus pažiūrėti vyriškis su tokia nerealia seksualumo doze. Iš vienos pusės jis neblogas bledūnas ir niekšas, siekantis tikslo bet kokiom priemonėm, o iš kitos – aišku, kad jis turi savo moralines nuostatas (kad ir šiek tiek savotiškas ir keistokas) ir tai kelia pagarbą jo personažui. Fainos serialo moteriškės, visos tokios stylish, pasitempusios, rūbeliai aptempti, lūpytės padažytos, nugaros tiesios, eisena siūbuojanti, och, yra ką pasimokyti. Ale rūko jos visur, ir ofise, ir namie, ir mašinoj, ir indus plaudamos beigi sumuštinį tepdamos – bweee :). Bet tam serialui tinka :).
Dėl Sopranų pilnai sutinku. Tai nuostabus kūrinys, įtikinantis ir pilnas visko. Dėl Twin Peaks’o nežinau. Jį žiūriu dabar ir negaliu pasakyti, kad jis toks geras, kaip kad (į)teigė kiti. Geras? Okey, geras. Bet ar TOKS GERAS? Kolas kas nežinau. Galbūt. Bet turbūt ne 🙂
“Sex and the City” ir “Desperate Housewives”? Pfff 🙂
Kinomeka, labai smagu, kai žmogus nepateikia argumentų, bet triskart paklausia, ar tikrai TOKS GERAS.
Ką gi, atsakau, negi gaila. Taip, tikrai toks geras.
Tiek pagiriamųjų žodžių “Mad men”!.. Reiks būtinai pažiūrėti.
Kažin, ar tikrai.
Jei abejojote menine verte, privalote pateikti argumentus. Kartojimas, jog nesutinkate, nėra argumentas ir niekur neveda. Jūs, be kita ko, dar ir rašote blogą apie kiną, todėl savo nuomonę turėtumėte pagrįsti, kitu atveju komentaras tiesiog netenka prasmės.
Kad rašau kažkokį blogą nieko nereiškia, juoba, kad jis dar ir apyprastis 🙂 Aš aptakiai suabejoju to serialo iki padangių iškelta verte, bet nesakau, kad jis aplamai nėra vertingas. Be kita ko, jį reikia dar ir iki galo damušti. IR DAR. Ar pats sugebėtum argumentais pagrįsti, kuo jis toks nuostabus? Ko gero gautųsi įprasta komplimentų litanija.
Aš pati gal ir galėčiau, bet nematau reikalo veltis į diskusiją su žmogumi, kuris daro toli einančias išvadas apie tai, ką aš galėčiau pasakyti, manęs nei kiek nepažinodamas. Kaip šauksi, taip ir atsilieps.
Jei dukart paprašius argumentuoti sulaukiu atsakymo, jog buvo tik “aptakiai suabejota”, tai ką jau čia ir bepridursi. Aš juk neplanuoju pulti į atlapus ir neigti kito nuomonės, bet atsakyti į normaliai užduotą klausimą, manau, irgi įmanoma.
Beje, taip, blogas tikrai apyprastis.
Tai pavaryk recenziją kokią, įtikink, vietoj to, kad drabstytumeis ad hominem 🙂
Ačiū, rašau. Nieko ant jūsų nedrabstau, nereikia perspausti.
shine on you crazy diamond 🙂
kaip ir daugelis sutinku del Mad Men kokybes, nors manau kad po antro sezono jis pradejo po truputi ishsikvepineti.
taciau nesutinku kad Sopranai buvo geriausia kas buvo sukurta po Simpsonu, tikrai yra nemazai jam lygiaverciu serialu. pvz tos pacios ACM kuri sukure Mad Men kitas dar Lietuvoje mazai zinomas serialas – Breaking Bad. drasiai galima statyti i viena eile su jau dviem minetaisiais. O kur dar tokie HBO produktai tape klasika – The Wire (daugumos kritiku vadinamas geriausiu visu laiku serialu), Deadwood ar Larry David’o Curb your Enthusiasm
Jop, Breaking Bad gerai kala į klyną. Dar tikiuosi “Boardwalk Empire” bus naujas blizgutis.
(taip – lygiai mėnuo liko būti thirtysomething)
perfrazavus Don Draper
you are thirty… something years old. It’s time to get over birthdays.
[tik idomu, kad visi isikando Mad Men lyginti TIK su TP. Obuoliai ir apelsinai…]
Mad Men tai man neypatingai patiko, reikes gal bandyti dar karta ziureti. Sopranu megejams tai siulyciau The Wire ir, aisku, The Boardwalk Empire. Pirmasis jau ir taip yra legendinis, o naujasis Boardwalk Empire (to pacio sopranu kurejo Terrenco Winterio, o taip pat, prodiusuojamas Martino Scorseses) tikrai zada tokiu but:)
tai kad jau yra. O The Wire ir taip geriausias visu laiku televizinis dalykas [beje, dvasinis svelnesnio network televizijos Zmogzudysciu skyriaus tesinys]. Mad Men kitoks ir, mano galva, nepaisant to, kad tematiskai skiriasi nuo paminetuju, uz neskubruma, detaluma ir atidirbima vertas statyti salia siu.
Suziurejau tris sezonus jau. Tikrai perliukas. Ir tas politnekorektiskumas, ziurint siandiena (‘yes sir’ juodukai lifte, why do negros buy this brand?) ir kostiumai, plius rukymas. O charakteriai isvis liuks. Be Draperio ir Campbelo man dar labai idomi Draper’io sekretore (truputis feminizmo, kur moterys tik sekretoremis tinkamos dirbti arba namu seimininkemis). Nepamenu dabar kuriame sezone, bet dar patiko siuzetine linija apie gejus tais laikais.
Zodziu – 10 balu.
Ale ir is kur jus visi imate laiko tuos serialus paziureti? Retorinis klausimas. Kai labai nori, tai ir imi.
Nesu ne vieno (beveik) serialo paziurejus iki galo. Man jie visi kazkaip isiskvepia, o gal as issikvepiu. Gerai Andrius sako, matyt, reikia gauti iskart didelemis dozemis ispudziu, o ne laukti tos dienos, kada TV rodys, nes as galiu but tuo metu uzsiemus, po to kazkaip prarandi rysi su tuo filmu ir nustoji dometis. Reiks pirkt DVD.
Tiesa sakant, as tu serialu kurtu nesibaigianciais sezonais, net bijau. Jie baugina mane, kad rodys juos gal desimt metu ir as desimt metu busiu priklausoma. Turesiu nervintis, kad isvaziuoju atostogu ir praleisiu kazka, beje dabar technologijos leidzia isirasyt programas is anksto, o tada vel atsiranda panikos jausmas – o kada as viska perziuresiu. Todel net nepradedu ziuret serialo, na nebent, kai rodo kokias 10 seriju (max)- ne sezonu. Todel net nepradejau ziuret Mad Man, nustojau dometis Desperate Housewifes, Friends ziurejau tik kai kuriuos epizodus, Sopranu, Sex and City nemaciau isvis. Taciau visi cia taip graziai pasisaket apie tuos serialus, kad turbut daug prarandu ju neziuredama. Nors Tvin Pyksa kazkada ziurejau issiziojus ir mano manymu, tai vienas geriausiu dalyku, kada nors sukurtu televizijai.
snobiskas, istestas, statiskas. veiksmo nulis, nuotaika slogi, protingas ir pozityviai mastantis zmogus tokio serialo neziures
snobams ir stileivoms – kur kas elegantiskesnis, beprasmiskai zaismingas ir smagus Bored to Death http://www.imdb.com/title/tt1255913/
tiems, kas verkia ant Sopranu kapo, siulau:
Weeds, http://www.imdb.com/title/tt0439100/
Breaking Bad, http://www.imdb.com/title/tt0903747/
Pabaigiau pirmą sezoną. Zeba.
mintis1: Pagalvojau pradžioje serialas apie reklamšikus – pasirodo ne. Jame contento apie reklamą yra 10%. Likusi dalis apie žmones ir laikotarpį.
mintis2: Autoriai atrodo padarė neįtikėtiną dalyką – “muilo operą” vyrams.
mintis3: Turbūt geriausiai vaidina Peterį Campbellą – jis toks svoločius, bet toks žmogiškas.
mintis4: Twin Peaks, Sopranos, Mad Men papildyčiau X-Files – tiesiog amžiaus grupės skiriasi.
mintis5: reik nusipirkt BD.