Viskas, ko reikia, Walt Disney išrasta ir įgyvendinta 1937 metais. "Multiplane camera", keliasluoksnė kamera, jau nuo tada kuria trimatį vaizdą, ir kitokio visai nereikia. (Nuotrauka: Disney and More)
Savaitgalį buvau su dukra kine, ir žiūrėjau Rio, filmą vaikams trimačiame variante.
Jau anksčiau turėjau įtarimą, kad trimatis (3D) kinas ir televizija, kuriuos pažiūrėdavau tai šen, tai ten – neverti dėmesio, o juo labiau pinigų, beprasmiai žaisliukai su mažu papildomu malonumu.
Dabar nusprendžiau įdėmiai pasižiūrėti tą filmą būtent trimatės patirties prasme, ir įsigilinti į savo įspūdžius (nes pats filmukas itin skystokas, charakteriai lėkšti ir nuspėjami, siužetas linijinis, bajeriai kuo toliau, tuo labiau kartojasi, ir šiek tiek gelbsti tik Rio de Janeiro vaizdai, ypač kelionė tramvajumi į kalną, lūšnynai ir kiti dėkingi vizualai, prapiešti nors ir ne revoliuciškai, bet su meile, ščyrai).
Pasižiūrėjęs nusprendžiau, kad papildomo malonumo trimatis efektas prideda minimaliai. Na, gal 5%. Turint galvoje akinių pirkimo sąnaudas, brangesnį bilietą ir akinių dėvėjimo nepatogumą, tikslas visiškai nepateisina priemonių. Tą patį bendrą įspūdį galima nė kiek ne prasčiau pasiekti dvimatėje animacijoje. Blogo filmo tai neišgelbės, o geram nieko gero nepridės.
"Senasis malūnas", the Old Mill, eksperimentinis filmukas, padaręs revoliuciją animacijoje.
1937 metais Walt Disney studijos sukūrė patys sau, o paskui užpatentavo, daugiasluoksnę kamerą (multiplane camera) animacijai filmuoti, kur skirtingus vaizdų galima slankioti skirtingais greičiais ir kurti trimačio vaizdo iliuziją. Toks filmavimas tapo įprastiniu, bet tuomet, 1937 metais, kai buvo sukurtas eksperimentinis filmukas apie seną malūną (žiūrėti čia), kuris tuomet gavo Oskarą – darbinis filmukas iš “Kvailųjų simfonijų” multikų serialo, kuris šiaipjau buvo kurtas kaip techninis darbelis, ruošiantis ano meto superfilmui, Snieguolė ir septyni nykštukai, pirmajam pasaulyje pilno metražo animaciniam kino kūriniui, kuris kainavo tiek, už kiek anuomet galima buvo padaryti filmą su gyvais aktoriais ir dekoracijomis.
Naudodamasis proga, norėčiau dar kartą pakartoti – Walt Disney tai kūrė 1937 metais. Tais pačiais metais, kai Amerikoje buvo kuriama tokia animacija, Rusijoje siaurėjo Stalino teroras, o vyžoti mužikai, įkinkę arklius, klampojo per mėšlynus. Rusai padarė tik besiartinančią prie tokios kokybės animaciją jau po dešimtmečio, 1947 metais, apie konioką-gorbunoką, tik tas filmas buvo nespalvotas (YouTube sudėtas jau restauruotas ir nuspalvintas jo variantas). Čia visiems tiems, kas kalba apie tai, kaip rusiška animacija ir visi jožikai v tumane buvo revoliuciniai, pasaulio lyderiai, pripažinti visų laikų ir visų šalių geriausiais ir nuostabiausiais, ir kitoks gėris. Viskas, ką darė rusai, buvo dešimt ar dvidešimt metų anksčiau padaryta amerikiečių. (Sena tema, bet turėjau išsilieti.)
Grįžtant prie trimatės animacijos: taip, vertės neprideda, ir dažnai vienintelis trimatis efektas yra atstumo iliuzija tarp fono ir tarp objekto priekyje. Visa tai galima pasiekti tradiciniais 2D animacijos būdais, ir be jokių akinių. Panoraminiai skrydžio vaizdai (filme Rio – skraidžiojimai aplink “Laiminančio Kristaus” skulptūrą) praktiškai neišlošia iš trimačio efekto. Tą patį galima pasiekti sąlyginės perspektyvos būdu. O jau kalbant apie televiziją, tai ten išvis liūdna: trimatis futbolas per teliką atrodo kaip iškarpytas iš popieriaus (nenuostabu: tokiuose atstumuose bet koks stereo efektas bus arba perspaustas ir dirbtinis, arba jo nesimatys visai).
Simbolinė užbaigėlė, kam skirtas šioji technologija. Bilietų kasose paklausia: Jums akinių reikės, ar turit savo. Reikės, neturim. Mokėkit £5.00 už akinukus, “ir galėsit naudoti visuose trimačiuose kinoteatruose”. Fair enough. Išėjus iš salės, stovi didelė kartotinė dėžė, ant kurios užrašas “Recycle your 3D glasses here.” (Išmesk savo akinius čia perdirbimui.)
Mes iš tavęs tik ką paėmėm £5.00 už tą pigių akinių porą (esu tikras, jų savikaina ne didesnė, nei popk0rnaskurį galima nusipirkti čia pat už £4.60), mes tau pasakėm, kad tie akiniai ne vienkartiniai, bet jei tu esi toks debilas, kaip mes tikimės, tai dabar tu visa tai pamiršia ir juos išmesi, o kitą kartą mes tau parduosim naujus. Aš esu tikras, kad tokių išmetančių atsiranda.
O jūs klausiate, kas dabar pirks naujus 3D televizorius, kai tik ką sukišo £1000 į naują plazminį HD stebuklą. Va tokie ir pirks, kuriems galima pastatyti dėžes akiniams, parašyti – mesk čia, ir jie mes.
Aš sugalvojau verslo modelį, kur prekybos centruose pastatysiu dėžes, ant kurių parašysiu: “Pinigines ir palaidas monetas iš kišenių prašau mesti čia“. Nenustebsiu, jei dienos pabaigoje ten bus viena kita materialinė gėrybė.
18 Comments
Nesu didelis 3D technologijų gerbėjas, bet visgi apie jo galią siūlyčiau geriau spręsti iš “Avataro”, o ne balažin kokio filmuko.
Dėl Jožiko tai susidaro įspūdis, kad tamsta neskiri skirtingų animacijos technikų, čia tas pats, kaip sakytum, kad debilas Monnet nemokėjo aiškiai normaliai nupiešti moters, kai jau Da Vinci prieš kelis šimtų metų tai buvo padaręs. Tik reikalas tas, kad Monnet (ir, atitinkamai, Noršteinas) net nesiekė piešti kaip Da Vinci (ar, atitinkamai, Disney’ui animaciją piešiantys žmonės – čia apie tai, kad Disney’us savo rankomis nieko nepiešė). O jeigu dar aiškiau – palyginai prekybcentrį su boutique 😉
Gerbiamasis Justinai Žilinskai, tu ant manęs nesupyki, bet pakeisk plokštelę: kaip su kalbainiais – jei kažkas kritikuoja tai, ko tu nekritikuoji, tai reiškia, jie kažko nesupranta, nepažįsta skirtumo ir kitaip neįsigilinę iki galo. Tipiškas liberal arogantiškai-patronizuojantis požiūris. “Jie nesupranta. Jei jie suprastų, galvotų taip kaip aš.”
Artūro Račo portale http://www.senas-skundikas.lt (atsiprašau, tikrasis Račvietės adresas yra kitas, bet aš jai nedidinsiu SEO) irgi daugumas, kas nesutinka su senuoju zanudà, yra apkaltinami turintys “teksto suvokimo problemų”.
Jožiko V Tumane aš nekaltinu kopijuojant Mickey Mouse. Tiesiog nieko ten tokio pakratančio, išskyrus rusišką seilėtą sentimentalumą ir daugiaaukščių alkoholikų virtuvėms būdingą dūsaujantį serdceščipatelną šniurkšt-šniurkšt registrą. O Walt Disney pats piešė, ir piešė daug, pirmuosius piešė apskritai viską pats, ir jau tik po karo vis mažiau dalyvavo piešime. 1937 m., pavyzdžiui, ir gnomikai, ir Belosniežka paišyti jo (tiesa, Belosniežka buvo piešta iš gyvo modelio-prototipo).
кг/ам
http://www.youtube.com/watch?v=zL6FYxIuJlA
Ponuli, filmukas puikus, tiktai tamsta nesuprantat vieno neįtikėtinai buko dalyko: lygiai tokius pat krūvos scenų atkartojimus galėtumėt atrasti ir daugybėje vaidybinių filmų, o ne tik animacijoje 😉
Dar daugiau, galėtumėt atrasti netgi atvejų, kai vienu kartu nufilmuota medžiaga panaudojama keliems skirtingiems filmams kurti 🙂
Išties visa tai reiškia tiktai vieną dalyką – industrija dirba nepaprastai efektingai ir nepaprastai efektyviai.
Koks Andrew, tokios ir kiaulės…
http://www.youtube.com/watch?v=Klltwoa6glE
P. S. Praleidai progą patylėti.
Namuose spoksau į tapatį CRT televizorių.
Mūsų topo centre netoli namų topo centre stovi 3d pajungtas televizorius, o šalia akiniai. Gali užsidėti ir pats išmėginti.
Užsidėjom išmėginom. Ir ką? Ogi labai fainas daiktas. Jokio 3d aš nemačiau (rodė futbolą) , tačiau vaizdas… Pasaka.
Spalvos ryškios ir aiškios. Vaizdas labai malonus ir glostantis akį. Tikrai patiko, gaila tik, kad nemūsų kišenei.
Abejoju ar tai yprastuose LCD televizoriuose yra nes į juos žiūrint tokio vaizdo nematau. Tuo tarpu be akinių žiūrint į 3d televizoriaus ekraną vaizdas kažkoks riebus, judantys objektai kažkokie nemalonūs žiūrėti. Galbūt paslaptis akiniuose?
Iš patirites negalėčiau pasakyti, kad LCD ir 3d televizoriais nesiskiria…
Tai žinokit ta dėžė su prašymu mesti nereikalingas monetas kaip tik jums pastatyta 😉
Gylesnį 3D efektą suteikia veiksmingesni juodos spalvos atvaizdavimas. Kai ji tikrai juoda, tai ir objektai labiau trimačiai atrodo! Tikrai juodą spalvą išgauna tik itin geri televizoriai, juk jei galas „šviečia“, tai tą šviesą užstoti labai sunku, tad dažniausiai juoda TV ekrane – pilka, arba juoda ne perėjimų.
Nuekit į Bang&Olufsen parduotuvę, ten ir be 3D akinių ant TV už 18k, vaizdas labai trimatiškas.
Beje, Užkalnis nepaminėjo, kad itin svarbu ar 3D buvo padarytas dirbtinai, ar iškart filmuota 3D (kaip kad Avatar). Jei iškart filmuota su dvigubo objektyvo kamera 3D vaizdui, tai tokį vaizdą žiūrint ir akys netaip skauda ir jis gylesnis (+tikroviškesnis).
Lieviausiai kai 3D iš 2D padaro kadruojant, tada va ir atrodo kaip iš popieriaus, bet bent jau Samsungai už 10k neblogai padaro 🙂
Hmm kai as ejau su sunum i the Vue, tai uz 3D berods papildomai mokejim tik po £1 ar &1.50 nepamenu. Akinius dave, ir leido namo nestis. Akiniai berods real 3D vadinosi. Siaip tam 3D duociau daugiau nei 5% magaryciu, bet nedaugiau nei 20%.
O kad popkornas kainuoja £4.60 tai teisybe. Ir skaudi teisybe sakyciau. Man tai to slamsto nereikia, bet pabandyk vaikam nenupirkt 🙂
3D ateitis manau yra zaidimai. Ten vietos pasireiksti pilna. Tik monitoriu vis dar truksta.
Aha taip, girdėjau kad Vue yra pigiau. Čia buvo Showcase Cinemas.
Ach, tai jūs visur ieškote kur brangiau…
pusantro šimto metų visi vadino stereo, o dabar kažkodėl staiga patapo 3d.
matyt terminas stereoskopinis kinas tik vieną kitą papildomą žiūrovą pritrauktų, o tuo tarpu klaidinantis, bet mandrai(nes nesuprantamai) skambantis trumpinys 3d kuo puikiausiai tinka pisti dibilų galvoms…
Nu ir nusisnekejai, juokinga, bet tingiu postringauti, velu jau..
“Avataras” 3D tikrai geras
Na, dėl ateities – kadais fantastas S.Lemas aprašė maždaug tokią- pavargęs žmogelis po darbo namie mato:
-viename kambaryje žmona ginčijasi su savo serialo herojais
-kitame – sūnus šaudosi su saviškiais
-dukra, irgi savam kambary, bet Tibete kaifuoja.
Tad ir jam belieka įsijungt savąjį TV.
Tad gal tas trimatis vaizdas virs kokiu holografiniu tūriniu vaizdu ir gal net su turiniu…
Negalima sakyt 3D. NEGALIMA. Iš tikro čia tik stereo vaizdas, lygiai tas pats, kaip ir garsas. Abiem akim duodamas skirtingas vaizdas ir viskas. Kaip tai pasiekiama, visiškai neįtakoja pagrindinio principo.
3D būtų, jei eitų patirt paralaksą. Kol kas neįmanoma.
Stereo vaizdo sukuriamas pojūtis nėra nei triukas, nei efektas. Tai tiesiog efektyvesnis regimosios sistemos panaudojimas. Kasdien matom tokį vaizdą, kodėl reik nurašyt tada tokį dalyką prie akių dūmimo?
Neturi ateities? Cha! Stereo garsas prigijo, kodėl vaizdas neturėtų? Taip, dabar sudėtinga tuo mėgautis. Kol kas technologija kampuota, reik visokių akinių (kitus variantus paprastumo dėlei atmetu) ir duomenų srautai dvigubinami, bet nemanyčiau, kad iš to nieko neišeis. Po to teks, kaip Mikrosoftui internetą, vytis.
nieko neskaiciau, bet nesu mates 3d kino. ir visai nenoriu matyti.
“Ežiukas rūke”, kaip ir kiti Noršteino bei Petrovo filmai, buvo revuliuciniai. Ir ne dėl tuometinės kokybės ar pirmumo prieš amerikiečius, o dėl pasikeitusios kinematografinės kalbos, kai animacija kone pirmą kartą tapo ne tik pramoga vaikams, tačiau į filosofiją linkstančiu filmu, savo gelme prilygstančiu vaidybiniam kinui. Jo, ir jie pripažinti visų laikų geriausiais.
Nesuprantu, kam išvis lyginti Disney su rusų animacijos mokykla. Tai, kad čia animacija, nereiškia, jog autorių tikslai buvo tokie patys ir jų filmus galima vertinti pagal tuos pačius kriterijus. Šiaip ar taip, ir viena, ir kita pusė buvo aukščiausia savo kategorijoje.