Esu sakęs, kaip Lietuvoje daug gero ir įdomaus, bet štai vienas geresnių dalykų: Japonijos festivalis “nowJapan” (neklauskit manęs, kodėl pavadinimas iš mažosios raidės – atrodo madingai). Vyksta Kongresų rūmuose – bus mano pirmas sugrįžimas į tą pastatą, kurį kažkada statė kaip Politinio švietimo namus, ir kai mokiausi architektūros*, ten atlikinėjom praktiką, žiūrėjom, kaip stato. Ir nuo tų laikų ten nebuvau, nors pro šalį važiavau šimtus kartų.
Bilietai kainuoja, bet paskaitykit patys programą: tiesiog per ausis lenda įvairovė nuo kovos menų iki maisto ir nuotraukų ir bonsai ir fotografijos ir ko tik ten nėra, tiesiog neįtikėtinas pasirinkimas. Visiškiems ekstrymo mėgėjams yra mano paskaita šeštadienį, rugpjūčio 20 dieną 13:30 val.: visuomenės kiršintojas, provokuotojas ir kūrybinės inteligentijos nervintojas, pasirodo, dar bus ir lektorius. Tikras slepas ant veido tiems, kas šaukiasi Dievo teisingumo, paskaitę mano rašymus apie kultūrą ir paveldą.
Aš norėsiu papasakoti apie tai, kokie yra Lietuvos ir Japonijos mentaliteto ir įpročių sąlyčio taškai, kodėl lietuvis Japonijoje jaučiasi kaip namie. Taip pat atsakinėsiu į klausimus, jei kas nors jų užduos.
Šis festivalis – geras pavyzdys, parodanis tuos žmones (jo organizatorius), kurie sau tyliai ramiai dirba ir sukuria visokias įdomybes, užuot skundęsi dėl blogos valdžios. Ir tokie dalykai Lietuvoje – kiekviename žingsnyje.
—
* O kaip jūs galvojote?
6 Comments
Kai praeitame įraše prie savo dabartinių titulų priskyrėt “paveldo ekspertas”, kaip tik ir norėjau klausti, ar kartais ne pokštaujat. Pasirodo, ne..
Žinoma, čia juokas. Aš ne paveldo ekspertas, nes specialiai to nestudijavau ir susipažinęs su tuo epizodiškai – kai studijavau architektūrą ir paskui, kai domėjausi šiais klausimais.
Tačiau faktas yra ir tai, kad turiu daugiau sveiko išmanymo ir konteksto suvokimo, nei konservavimo ideologijoje ir vaikiškose baimėse ir baubuose marinuoti ekspertai, kuriems davatkiškas proto vingių tiesumas pakeičia pasaulio matymą ir istorinę perspektyvą; būtent todėl aiškinau ir aiškinsiu apie paveldą, o kuo daugiau bus isterikos megztų sijonų tarpe ir spiegimo “kas jis toks, kad čia mums kalba”, tuo labiau stengsiuos, kad jie žinotų savo vietą. Nes biurokratai ir prie jų besitrinantys paveldo komjaunuoliai ir komjaunuolės ant galvos lipa tiek, kiek juos užsileidi.
Taip buna ir vargsui studentui, kai jis savo nuomone bando destytojui pasakyt… 😀
Kurią valandą, plz. priminkite bus ekstrymas? 🙂
13:30, gerbiamasis.
Puiku, įdomu tik ką čia paklausus apie Japoniją. Moterims siulau būtiną intarpą apie geišas. Įtraukit i prezentaciją, joms patiks. Man japoniški tiesūs plaukai ir kimono – beveik mistika.