Patriotizmas pylėsi per kraštus.
Penktadienį Lietuvos televizija (kaip ir kai kurios kitos) transliavo princo Viljamo ir Kate Middleton vestuves. Buvau pakviestas komentuoti per LTV – pirmi paprašė, pirmi ir gavo (first come, first served). Su skaudama širdim atsisakiau kitų dviejų pasiūlymų, bet turbūt vistiek simboliška ir gražu, kad galėjau penkias su puse valandos būti su kitais eteryje ir kalbėti būtent nacionaliniame transliuotojuje, su kuriuo esu jau daug metų susijęs. “Londono studija”, aišku, improvizuota, bet viskas veikė (man rodos) neblogai, o kelios dienos pasiruošimo nenuėjo veltui. Be to, prieš LTV eterį kalbėjau apie vestuves kelis kartus per Lietuvos Radiją, rašiau “Lietuvos ryte” apie vestuvių prasmę ir apie visokius niurgzlius ir tuos, kam labai ima piktumas nuo bažnyčių, ceremonijų ir net Velykų. Laikas.lt padarė trumpą, bet smagų interviu, kuris išėjo visai informatyvus ir padėjo nusiteikti pagrindiniam renginiui.
Studija negudri, bet viskas veikė.
Nepakenkė, aišku, ir tai, kad LRT mane nusiuntė savaitei pailsėti į Kanarus už mokesčių mokėtojų pinigus, kad būčiau kuo geresnėje formoje. Viena vertus, 15 000 litų – nemaži pinigai už šias atostogas, bet palyginti su Valdovų Rūmais, tai yra visai nedaug*.
Geras poilsis subtropikų salose - raktas į profesionalią žurnalistiką.
Sunkiausia komentuojant buvo tai, kad nemačiau to, kas tą sekundę vyksta LTV eteryje, nors girdėjau visą gyvą garsą. Tikroje studijoje būtų buvę geriau, bet ką padarysi. (Kaip visa tai pasirodė iš šono, jau čia parašė televizoriaus stebėtojas Uagadugu).
Štai kaip atrodė eteris (nuotrauka: Vygintas Tvarijonavičius)
Buvo pajungę ir Beatą Nicholson, kuri surengė kaimynams prie savo namų didžiulę street party, gatvės puotą, ir kol aš pliurpiau per teliką, gamino sumuštinius su agurkais ir rūpinosi, kad alus beigi midus lietųsi per kraštus. Tačiau kai mes atvažiavom, jau beveik viskas buvo suvalgyta, tai štai jums ir prašom. Ne, gal vis dėlto ne viskas. Alkani nelikome.
Darbščiomis Beatos rankomis išsiuvinėtos ir išpaišytos vėliavėlės su sutuoktinių atvaizdais džiugino kaimynus ir darė įspūdį. Kitas būtų pirkęs parduotuvėje, bet šios, savo rankomis padarytos, be abejo, vertingesnės!
Renginys Londone buvo labai įspūdingas, ir entuziazmas Anglijoje buvo nepaprastas. Žinoma, kaip ir Lietuvoje, buvo bambančių (daugiausiai – ligoniai, kaip ši sena socialistė iš The Guardian, Polly Toynbee, pakraupusi nuo ponų šventės – jei ne pavardė ir ne išvaizda, galima būtų pagalvoti, kad ji – kokio nors Lietuvos apžvalgininko-paniurėlio sesuo), bet daugiausia buvo laimingų žmonių.
Žinoma, daug kas ir Anglijoje, ir Lietuvoje kalbėjo banalybes apie tai, kad čia muilo opera, pasaka kvaileliams, komercinis marmalas ir popsas, ir ciniška šalies reklama už baisius (neva) pinigus. Taip, jei muilo opera – pati geriausia, kokia tik gali būti, su geriausiais aktoriais ir geriausiame settinge, o jei reklama, aš atsiprašau, verta kiekvieno cento: du milijardai žmonių žiūrėjo penkių valandų ilgumo Anglijos reklamą. O pinigai nebuvo dideli: valstybei kainavo tik transportas ir saugumo užtikrinimas. Už viską kitą mokėjo jaunojo ir jaunosios tėvai (pirmieji, žinoma, visgi šiek tiek turtingesni už pastaruosius; įtariu, už Vestminsterio abatijos nuomą bei karališkos raitosios gvardijos palydą mokėti irgi nereikėjo).
Duok Dieve kiekvienai šaliai sukurti sau tokį piarą. Anglija, neturinti nei gero oro, nei ypatingai pakratančios architektūros, nei kvapą gniaužiančios gamtos, ir esanti šiaipjau šlapia maža sala šiaurės Atlante, sugebėjo sukurti ir išlaikyti pasaką ir svajonę, kuri veikia iki šiol, kaip sviestu patepta. Galima tik pavydėti, žavėtis ir mokytis.
—
* Čia humoras. Už atostogas mokėjau, žinoma, pats. LTV man apmokėjo tik banglenčių pamokas Atlanto vandenyne ir vieną-kitą furšetą Fuerteventuros restoranuose.
7 Comments
Labai džiaugiuosi už Angliją ir pavydžiu tokių gilių, vis dar kuo geriausiai puoselėjamų tradicijų. O pats renginys buvo gražus – ir tamstos bei kitų studijoje sėdėjusiųjų komentarai smagūs, ir pačios vestuvės be galo įdomios.
As irgi visiskai pritariu, kad ziurint vestuves, tikrai buvo galima apsigauti, kad Britanija yra puiki salis su giliom tradicijom, prasmatnybem, aukstuomene ir manierom. Taip, taciau tik mazoje grupeje isrinktuju is visu 60 milijonu. Kaip bebutu, tai buvo superinis Britanijos PR’as.
Idomu, kiek banglenciu pamokos kainuoja?
Iniciatyva gyvai parodyti istorinį įvykį, kaip tuokiasi būsimasis Anglijos valdovas ir jį komentuoti buvo gera. Bet man kažkaip nelabai skaniai žiūrėjosi LTV speciali laida. Vedėja, deja, ją vedė gana prastai, lėkštai, dalis klausimų buvo visiškai beprasmiai ir nuobodūs. Ypač užkniso klausytis pusvalandį trukusio dialogo apie gėles. Kažkodėl vedėja manė, kad jei jau pasikvietė gėlininką, tai reikia jį kalbinti net ir tada, kai nebėra apie ką su juo kalbėti. Suprantu, tiesioginis eteris, jaudulys. Bet kažkaip profesionalams tai neturėtų kišti kojos.
turiu sutikti, as asmeniskai ziurejau per liet.ryto televizija, ir viskas buvo padaryta paprasciau bet atrode gerokai solidziau
P. Uzkalnio komentas buvo: ”eeee.. jaunoji ir jaunasis’ eeeee…’ vel ka nors pasako ir vel tas ‘eeeeee’.. – nu pasijuokem nors ir to 🙂
tas eeee labai kliuvo, bet ir transliacija ir komentarai buvo tikrai puikūs
“už Vestminsterio abatijos nuomą bei karališkos raitosios gvardijos palydą mokėti irgi nereikėjo”.
Tikrai nereikejo? Raitosios gvardijos palyda tuomet dirba be atlyginimo reikia suprasti? Man norisi tiketi, kad jie uzdirba siek tiek daugiau nei 5.93 per hour, ir kazkas jiems alga ta diena mokejo. Ar tik ne mokesciu moketojai? Ar tik ne jie padenge ir saugumo uztikrinima ir transporta? Vardan iskasenu, kurios nusprende susituokti. Ir vardan visokiu nelanksciu zmogeliu dievinanciu monarchija ir vis dar norinciu isivaizduoti, kad gyvena imperialistineje bamboje (ir jiems prijaucianciu kompleksuotu desiniuju, kurie bando apsimesti, kaip jiems patinka ir ‘ta’ salis ir ‘sita’ salis, kad tik nereiktu face’inti savo didybes manijos Uz Kalno).