Komercinės aviacijos tema: frykų ir nusvaigusių magnetas

Esama informacijos, kad būtent iš šio statinio moronai parašo daugiausiai komentarų apie aviaciją.

“Pinigų karta“, 2011.3.28.

Įžanga tinklaraščio leidimui: per dvi paras, kurias šis įrašas praleido “Pinigų kartos” tinklalapyje, kaip ir reikėjo tikėtis, jis susilaukė neeilinio susidomėjimo iš aviacijos pikasų, kurių įsižeidė daugiau, nei aš maniau. Simono Bartkaus aviacijos tinklaraščio komentaruose jie vienas per kitą ir vienas kitam įrodinėjo, kad į Užkalnį nereikia kreipti dėmesio. Parašę tai kokius trisdešimt kartų, apsiramino. Ir reikia sutikti – taip: ši pastraipa – tai pastaba apie komentarus, kuriuose buvo komentuotas mano straipsnis, išjuokiantis Delfio ir kitus komentarus. Išties, komentarai turi savo gyvenimą ir gyvuoja ilgiau, nei tikisi jų autoriai. It is a gift that keeps giving.

—

Pagalvojus, nėra kitos tokios temos Lietuvos internete, kuri labiau nei medus trauktų ir viliotų labiau, nei švedės poilsiautojos studentės gundo karšto kraujo vietinius Turkijoje, ir prie kurios lipte liptų visas aiškinančių ir išmanančių kontingentas, nei tema apie aviaciją.

Patikslinsiu: ne šiaip apie aviaciją, o apie tai, kur ir kas ir kaip turėtų skraidyti, kiek turėtų kainuoti bilietai ir kokie orlaiviai turėtų aptarnauti tuos reisus. Daugiausiai aiškina paprastai mažiausiai suprantantys, ir užvis mažiausiai suprantantys apie pinigus.

Anksčiau šie keisti žmonės, turintys daug laisvo laiko, rinkosi “Delfi” komentaruose prie naujienų apie transportą, tais laikais, kai Lietuvoje dar buvo aviacija, kryptingai siurbusi biudžeto lėšas ir vis besirūpinanti visapusišku piaru (kai kas dar prisimena liūdnos atminties “Lietuvos Avialinijas”, paskui flyLAL, užsilenkusias ir palikusias tūkstančius ant ledo, ir dar ilgai spygavusias, kad taip atsitiko, nes jų neparėmė valstybė).

Dabar jie randami daugiausiai puikiame Simono Bartkaus tinklaraštyje, kur ateina visi, kam įdomi aviacija. Tačiau kaip žemėje, taip ir danguje: pavyzdžiui, Lietuvos Ryto komentaruose anuomet gyveno komedijinio žanro atlikėjas vardu “Pikasas” (anksčiau visus mokęs rašyti ir komentuoti, dabar jau pasitraukęs į užtarnautą poilsį), taip ir Simono Bartkaus blog’e, kartu su išmanančiais žmonėmis, komentaruosna lankosi ir rašo nusvaigę žinovai, kurie per ilgus mėnesius ir metus yra iškristalizavę visą eilę auksinių minčių. Visą tiesiog tokį aukso fondą.

Tą auksinį arsenalą papildo pamintijimai, girdėti eilėse prie registravimo vartų ir laukimo salėse. Juos paprastai siūlo tie, kas yra skridęs gyvenime keturis kartus, ir todėl yra gerai patyrę ir dalinasi savo įžvalgomis su tais, kas tik ruošiasi savo pirmajam reisui.

Šios mintys iš neišsipildžiusių aviacijos ekonomistų ir transporto strategų paprastai primena labiausiai beviltiškų politikų sumanymus (“kad visi geriau gyventų, reikėtų visiems padidinti atlyginimus, priversti parduotuvių tinklus sumažinti kainas ir skatinti gamybą“), tikrai yra savo komedijine prasme ne menkesnės, bet retai pakliūna į bendrą visuomenės dėmesio apyvartą.

Todėl čia pateikiu auksinių tautinių minčių apie aviaciją čartą. Pastaba dėl autorinių teisių: autoriai, besijaučiantys, kad tai jų asmeninės mintys, ir norintys, kad apie tai visi žinotų, gali pasirašyti komentaruose, ir tada jų nusišnekėjimus papuošiu individualiu autoriaus kreditu.

1. Vilnius (arba net, padėk Viešpatie, Kaunas – žr. žemiau) galėtų būti aviacijos tranzito keleivių centras (hub’as), nes kuo jis blogesnis už Dubliną. Taip, tai vienas geresnių ir tvaresnių idiotizmų. Turint omenyje, kad Lietuva nėra tokioje jau pusiaukelėje tarp kokių nors dviejų vietų, kurios nėra jau seniai sujungtos per kur nors kitur (Austrian, Lufthansa, Czech ir Scandinavian bei Finnair jau seniai ir sėkmingai skraidina žmones tarp rytų Europos ir viso likusio pasaulio, ir pagalbos neprašo), ir turint omenyje, kad Lietuva šioje srityje neturi absoliučiai jokios patirties, jokio įdirbio ir jokios reputacijos, idiotizmo skalėje šitą reikėtų vertinti maždaug 8/10.

2. Kaunas yra Lietuvos viduryje ir todėl turi didesnes perspektyvas, nei Vilnius, kaip oro uostas. Tai tas pats, kas sakyti, kad bamba yra mano kūno viduryje ir geriau naudotina mąstymui, nei smegenys, kurios yra pakraštyje. Didžiausi uostai yra ne geografiniame šalies viduryje ir net ne ten, kur daugiausiai gyventojų. Jie yra ten, iš kur ir į kur daugiausiai norinčių ir galinčių (i.e., įperkančių) skraidyti. Būtent todėl Ust-Ilimsko miestelis Rusijos viduryje vargu ar kada nors taps tos šalies aviacijos centru. Kaip ir Wichita, Kansas – Jungtinių Amerikos aviacijos perspektyviausiu tašku. Debilizmo reitingas: 8/10

3. Lietuva yra tragiškai nesujungta su jokiu pasauliu, skrydžių į niekur nėra, o jei yra, tai jie per brangūs ir su persėdimu. Lietuva sujungta su pasauliu geriau, nei bet kada iki šiol (žr. tą patį Bartkaus blog’ą). Su persėdimu skraido visas pasaulis. Jei norite skristi be persėdimo, geriausiai gyventi Londone ir norėti skristi į Niujorką arba į Ciūrichą. Jei gyvenate mažos rytų Europos valstybės (taip, Lietuva yra rytų Europa, kaip dar kartą yra priminta čia) su maža gyventojų perkamąja galia ir menku turistų srautu nedidelėje sostinėje, neįsivaizduokite, kad visi puls tiesti oro tiltų pas jus tik todėl, kad jūs jaučiatės to verti. Dėl bilietų kainų: problema yra ne kainos, problema yra jūsų piniginės, kaip ir tai, kad jums kažkas pasakė, kad 10 EUR už bilietą yra normali kaina, kurios galite tikėtis visais gyvenimo atvejais. Šiaipjau oro bendrovės yra vis efektyvesnės ir vis aršiau karpo nereikalingus kaštus. Bilietų kainos, palyginti su kitomis vartojimo kainomis, yra fantastiškai mažos, turint galvoje, kaip brangiai kainuoja viskas, kas susiję su aviacija. Lėktuvų nuoma, degalai, oro uostų paslaugos ir personalas kainuoja pinigus net ir pigiame modelyje. Tiesiog jūsų supratimas apie jūsų turimas lėšas yra didesnis, nei tos lėšos. Idiotizmo koeficientas 7/10.

4. Dabartinė situacija su skrydžiais iš Lietuvos yra tragiška, todėl valstybė turėtų remti aviaciją, nes išlaidos grįžtu dideliu turizmo srautu ir pajamomis. Net ir aklam ežiui yra akivaizdu, kad turizmo Lietuvoje yra tiek, kiek yra, ir jį nustato ne išmoningi maršrutai į tokias vietas, į kur niekas nenori skraidyti (žr. žemiau), o visas kompleksas veiksnių, apie kuriuos čia nesiplėsiu, nes tai tema atskiram įrašui (žr. “Ko reikia, kad suklestėtų atvykstamasis turizmas į Lietuvą: populiariausi debilų mitai” – t.y., žr. jau tada, kai šis įrašas bus, nes jo dar nėra). 10/10

5. Lėktuvai Airbus skraido greičiau, nei Boeing, ir apskritai geresni (arba atvirkščiai). Tai vienas geresnių. Aiškinti čia nėra ką. Tiesiog užsimuškit į sieną. 11 taškų iš 10 galimų.

6. Kaliningradas yra perspektyvus taškas, į kur pradėjusi skraidyti, suklestėtų Lietuvos aviacija, nes kaliningradiškiai pradėtų per Lietuvą pasiekti pasaulį. Dar vienas perlas debilizmų mugėje, ginčijimosi nereikalauja. 10/10

7. Lietuvos aviacijos strategams reikia mastyti strategiškai ir pradėti aptarnauti įdomias kryptis į Gruziją arba Moldovą. Tos kryptys yra be galo vertingos, nes Gruzijos filmus ir vynus nuo seno mėgsta lietuviai, o Moldova yra stambi razinų gamintoja. Taip, visi potencialūs srautų skaičiavimai yra ne rodiklis. Rodiklis yra romantinės aspiracijos, tik būtinai neparemtos jokiais skaičiais. Taip kažkada, prieš 20 metų, Gorbačiovas aiškino Ronaldui Reaganui, kodėl, girdi, nerodo Amerikoje rusiškų filmų. Reaganas atsakė, kad jei kas nors juos norėtų žiūrėti, kino teatrai juos rodytų. Mūsų vyriausybė kino teatrams nenurodinėja, ne taip, kaip pas jus, sakė jis. Gorbačiovas atsakė, kad visa tai tik išsisukinėjimai. 9/10.

8. Kur tik Europoje atsiranda apelsinus skinantys arba silkių file dorojantys penki lietuviai, tuojau turi atsirasti ir tiesioginis reisas į Lietuvą. “Keleivių tikrai būtų,” rašo jie. Žinoma, bendruomenė iš keliolikos žmonių, keliaujančių geriausiu atveju dukart per metus ir pasiruošusių išleisti maždaug 50 EUR bilietui, yra pakankama priežastis skraidinti ten kokius tris-keturis kartus per savaitę. Geriausiai kokiu dideliu orlaiviu. 9/10

9. Būtinai reikia tiesioginio reiso iš Vilniaus į Čikagą. Tikrai apsimokėtų ir keleivių tikrai būtų. Tarp visų grynuolių, šitas yra visų geriausias. Mitologinis šventasis gralis, VNO-ORD reisas, yra tapęs tokiu pat anekdotu, kaip kažkada lietuviškas traktorius ir Valdovų Rūmai kaip priežastis užsieniečiams aplankyti Vilnių. Ir vėl visi skaičiavimai, rodantys, kad low-cost transatlantiniai reisai yra netvarūs (o tradiciniam modeliui tarp Lietuvos ir JAV nėra pakankamai brangesnius bilietus perkančių keleivių), entuziastams yra nesvarbūs. Jie įsitikinę, kad reisas iš Vilniaus į Čikagą gali būti, nes jis turi būti, o jis turi būti, nes jiems taip norisi. Įvertinęs šį idiotizmą 10 taškų iš 10 galimų, šią liūdną apžvalgą ir užbaigsiu. Geros savaitės.