Anglų kalba kompiuterių kalboje ir ant pelės kilimėlio yra visgi nepamainoma.
Lietuviško interneto analizatorius ir teisėjas Rokiškis pratęsė kalbos normavimo temą įdomiu straipsniu apie IT terminijos normavimą.
Pirmiausiai apie vieną dalyką, kurį nuolatos prikiša kompulsyviniai VLKK gynėjai (tokie, kaip mano geras draugas ir kritikas Maumaz, kuris nuolatos eskaluoja jų gynimą įtariu, habitualios tolerastijos pagrindais, o ne todėl, kad iš principo nesutiktų su manim – tiesiog jam patinka priešintis lietuviškos blogosferos chuliganams, nes visi turi kalbėti mandagiai ir kilnoti kepures). Ir prie minėtojo Rokiškio straipsnio Maumaz vėl aiškina, girdi, nevykusius terminus sugalvoja ne VLKK, bet specialistai, o VLKK juos tik tvirtina (pridėsiu nuo savęs: tvirtina, nesuprasdami ką daro, nežinodami, ar tie terminai tinkami, kas yra savaime, tai, like, d’oh – gal tiesiog tuomet nereikėtų tvirtinti? Hello? Ar yra kas nors namie? Ar liftas nevažiuoja iki paskutinio aukšto?)
Geriau, nei pats Rokiškis, atsakydamas į aiškinimus, girdi, patys VLKK net ir neturi atitinkamų specialistų, aš nepasakysiu:
Jei kontora turi teisę nuspręsti, ji arba turi būti kompetetinga, arba turi užtikrinti kompetenciją, o taip pat bet kuriuo atveju turi priimti ir visą atsakomybę.
Atsakomybės be sprendimo teisės, kaip ir sprendimo teisės be atsakomybės – neturi būti iš principo.
Kompiuterių terminijos sulietuvinimas, visi tie vaizduokliai ir sąrankos bei rinkmenos jau seniai tapo dežūruojančia tema, lyg tokiu įprastiniu keiksmažodžiu miesto pijoko ir urlagano kalboje, kai visuomet barškinama tas pats: “na taip, kartais tie kalbainiai persistengia, bet va žiūrėkit yra ir kas prigyja”.
O aš norėčiau čia pasiūlinti bendresnį – galima sakyti, netgi helikopterio – žvilgsnį.
Pažvelgus į Rokiškio pateiktą lentelę, akivaizdžiai matyti, kad yra daugmaž lygus mišinys iš trijų sulietuvintų žodžių kategorijų – tragiškai ir beviltiškai neprigijusių, prigijusių didelės vartotojų dalies tarpe ir prigijusių visiškai.
Kiekvienoje iš jų yra ir tokių, kurie susikūrė spontantiškai, iš vartotojų, ir tokių, kurie buvo nuleidžiami ir proteguojami oficialiuoju būdu.
Ir aiškiai skverbiasi įtarimas, kad labai panašus galutinis rezultatas būtų po nekontroliuojamos ir nereguliuojamos spontaniškos sklaidos. Kai kas susilietuvintų, kai kas pasidarytų bendrinės kalbos dalimi ir net nebebūtų girdimas ir matomas kaip skolinys ar svetimybė. Taip buvo, taip yra dabar, ir taip ir bus.
(Kuo “biuras” geresnis už “ofisą”, hibridinės darybos prasme? Tik tuo, kad žodis “biuras” yra artimesnis kritinei masei over-50-years-of-age kalbos Talibano, kuriems vienintelė gerai žinoma užsienio kalba yra rusų, kuriems smagiausi filmai vistiek yra “Baltoji dykumos saulė” ir “Po pirties” ir kurių emociniai inkarai yra giliai ir patikimai įsikibę į dumbliną SSSR gruntą. Jie žodį “biuras” žino jau iš tų laikų, ir jis jiems košerinis.)
Tai labai geras pavyzdys, kad norminimas yra iš esmės tuščias laiko gaišimas. Kalba vystytųsi, dalinai lietuvindama anglišką terminiją, dalinai anglindama netinkamus natūraliai sklaidai lietuvių kalbos plotus, ar su reguliuojančių įstaigų priežiūra, ar be jos.
Todėl reguliuojančios ir normuojančios įstaigos, šiaipjau, iš esmės nekenkia, tik kainuoja pinigus, ir todėl yra beprasmis mano ir kitų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Jos yra tolygios kontorai, kuri būti pristatyta prižiūrėti, kad po antradienio bus trečiadienis.
Nors – kaip ir kalbos atveju – visada atsirastų zyziančių, kad “0 kaipgi be reguliavimo, mūsų visos savaitės dienos susipainiotų, kalendoriais nebegalėtume naudotis”, bet ar su VSDPRK (Valstybine savaitės dienų priežiūros ir reguliavimo komisija), ar be jos, po antradienio vistiek ateitų trečiadienis.
Šis trumpas įrašas grįžta prie paprastos išvados: kanagi kalba yra lietuvių, žmonių kalba, ji yra stipresnė, nei bet koks valdžios troškimas ją įtakoti. Juo labiau, kad, įdėmiau pažvelgus, organams labiausiai rūpi savo darbo vietų išsaugojimas, ir pripažinimas, kad jie neturi jokio poveikio, didesnio už skaičiavimo paklaidą, jiems yra dar baisesnis, nei kaltinimai kalbos smaugimu ir žalojimu
O pabaigai – šiek tiek grynai džiugios informacijos. Naujų tinkalalapių daug, bet išrinktųjų – mažiau. Mano savaitės (o gal ir mėnesio) radinys: www.niekonaujo.lt, absoliučiai adiktyvus ir saldžiarūgščiais prisiminimų voratinklių siūlais apipintas nektaras tiems, kas mėgsta vairuoti po memory lane. Patariu aplankyti.
12 Comments
dumble inkarai nelaiko.
iš tos pusės žiūrint, chuliganiška kalbininkų kritika tėra tik emocijos, nes kažką Užkalnis pražiopsojo, kažko apie kalbininkus nežino, bet burnoja.
🙂
žinoma, kad aš šioje cituacijoje su savo senu geru bičiuliu Maumazu išvien.
Dar jei pridėsit giesmelę apie “VLKK neatsakingi, jie tik nusprendžia”, tai gausis diskursas, vertas patalpinimo į Delfi komentarus.
😀
Šiaip tai sakyčiau, tamsta tikrai teisus – aš nepastebėjau to, dalyko, kuris dabar man atrodo akivaizdžiai aiškus: terminai ar jų pakaitalai įsigalėja pagal dėsnius, menkai tepriklausančius nuo VLKK. Arba išvis nepriklausomai nuo VLKK įtakos.
Išties tai gali reikšti du dalykus: arba visiškai neadekvačiai prastą VLKK darbą, kada VLKK įtaka atitinka baltą triukšmą, arba tai, kad ta įtaka realiai yra menka. Ir vienu, ir kitu atveju kyla klausimas apie tai, kam ta VLKK išvis reikalinga.
Kita vertus, pastebėkim, kad nors ilgainiui vertingos įtakos ir nepamatome, nervus kalbainiai paprastiems žmonėms pagadina pakankamai smarkiai, o tas nemenkas kiekis juoko, kurį kelia įdomesni kalbainių nukleidėjimai, visgi nekompensuoja neigiamų dalykų.
tai tada as paklausiu: koks galetu buti paprastas, zudantis ir nepaliekantis jokiu galimybiu atsikirsti argumentas visiems tiems kurie kiekviena diena mane pertraukineja ir aiskina kad taip sakyti negalima, kad tokio zodzio lietuviu kalboje nera, kad tai vertinys is rusu kalbos ir t.t.
ir isvis tas negeru zodziu medziojimas kai kuriem zmonem jau patapo tam tikra manija.
Aš tai žinau tą paprastą, žudantį ir nepaliekantį galimybių atsikirsti argumentą, tik nesu tikras, ar čia neįžeisiu kokios nors publikos, jei jį paviešinsiu pono Užkalnio bloge.
Labai padeda pasakyti “aš geriau žinau, šis žodis teiktinas”. Paprastai 95% atvejų į tai neturima ką atsakyti.
Nu va, tamsta ponuli protingesnis, pasirodo, galima ir kultūringai pasiųst 😀
In trolling we trust, heh, Andrew? Taip primityvu, kad jau nebeįdomu.
Boring. Ziauriai. Su Rokiskiu atrodot kaip pries menuli lojantys sunys.
Atia.
Negaliu nereaguoti į tokį reveransą. Nors žmona jau pyksta, kad vakaras nuėjo terminams ant uodegos…
http://maumaz.livejournal.com/626755.html
pardon, jūs tokie pat blogosferos chuliganai, kaip česlovas gabalis – roko maištininkas.
Gal ir taip 🙂 Bet tai priklauso nuo to, iš kurios pusės pažiūrėsime – matomai, kai kuriems ypatingai konformistiniams asmenims mes ne tik chuliganai, bet ir klaikūs maištininkai 🙂