Kai kuriuose tinklaraščiuose galioja savos taisyklės, kurių nesilaikantiems būna liūdna ir jie pasijunta atstumti (nuotrauka: dark.pozadia.org)
Šis tas linksmesnio savaitgaliui.
Kai kurie smalsūs interneto lankytojai manęs klausė, net skundėsi: sako, bandėm rašyti A. Račo tinklaraštyje komentarus, bet mus visaip išdurnino, pavadino dundukais, ir viskas tuo ir baigėsi. Ką daryti?
Kad galėčiau atsakyti į šį klausimą, Protokolų analizės skyrius nepatingėjo ištirti gerbiamo tinklaraščio šeimininko (tikrai šeimininko – šeimininkas yra jis ir tik jis, ir sprendžia visada pats) atsakymus komentatoriams – žr. literatūros sąrašą žemiau, su nuorodomis.
Atsakymas, kaip tai neretai būna, yra paprastas. Yra paprastos taisyklės, kurių daugelis, nepabijokim to žodžio, nepaiso tame tinklaraštyje, ir per tų taisyklių ignoravimą jie pakliūna į bėdą.
Tos taisyklės yra paprastos.
1. Tinklaraščio racas.lt šeimininkas yra jo šeimininkas Artūras Račas. Bet kokie bandymai ką nors pasiūlyti šeimininkui tuojau pat suranda nervingą ir dažnai kartojamą priminimą, kad čia viršininkas jis, ir ką nori, tą ir daro.
Kas nors, galbūt labiau ciniškai nusiteikęs, šypteltų į ūsą ir pasakytų, kad galbūt gerbiamas šeimininkas yra kažkaip traumuotas ar kitaip nuskriaustas, gal iš jo kažką dažnai atiminėdavo, nes kaip kitaip paaiškinsi tokį kompulsyvų ir primygtinį norą rėkauti, kaip vaikui, trypti kojomis ir visiems kartoti, kad čia mano, mano, MANO, ką noriu tą darau, MANO SVIEDINUKAS. Bet mes ne ciniški ir tokios analizės čia, Protokoluose, neprileisim ir kategoriškai ją atmetame.
2. Ironizuoti ar kaip nors juoktis iš šeimininko nevalia. Bet kokios pašaipos yra pasitinkamos taip pat svetingai, kaip parduotuvėje pasitinkamas narkomanas, susiruošęs pavogti skutimosi peiliukų. Juokautojas minėtame tinklalapyje apdundukinamas, o sunkiais atvejais – dar ir priskiriamas prie užkalnių. Vėlgi, pikti ir ciniški tyrėjai sakytų, kad čia yra taip, nes gerbiamas šeimininkas turi gelžbetoninio lengvumo humoro jausmą ir gana rimtai pats save vertina, ir nesugeba juoktis iš savęs. Bet čia būtų tik tokių vertintojų ir tyrėjų nuomonė.
3. Prieštarauti tinklaraščio šeimininkui gali tik tie, kas turi nepakankamai informacijos arba “teksto suvokimo problemų”. Be to, kiekvieną prieštaravimą galima pavadinti “neargumentuotu”, nepriklausomai nuo to, kad paties šeimininko įrašai argumentuoti ir intelektualūs maždaug tiek pat, kiek buvo argumentuoti R.Pakso susitikimai su rinkėjais, o jei to maža, dar galima pavadinti rašiusįjį dunduku (dažnai nepatingima įjungti visų trijų priskyrimų).
Komentatorių neturėtų klaidinti tai, kad tinklaraščio autorius prisega prie savo postukų kilometrines dokumentinio fufelio juostas. Jei jūs prisegsite lygiai tokias pat, prie argumentų jums vistiek niekas jų neleis prirašyti, pavadins jus dunduku ir liksite durniaus vietoje. Argumentai yra tai, ką naudoja tinklaraščio šeimininkas, o kiti tesugeba nerišliai nusišnekėti. Padarysite sau paslaugą, jei pasistengsite suprasti, kad ten žaidimas ne pagal jūsų taisykles: jūs dar tik pradedate pokalbį, o A.Račas jau žino, kuo jis baigsis. Jis baigsis tuo, kad jūs – dundukas, o Račas teisus. Nė vienas ginčas ten nėra baigęsis kitaip. Jei lendate ten komentuoti ir reikštis, pasiskaitykite žaidimo taisykles. Čia kaip šachmatų partija kalėjime: baltos ar juodos, išlošite ar pralošite, jūsų vieta vistiek prie parašos, nes šeimininkas cugunderio kameroje vienas, ir jūs nesate tas šeimininkas.
4. Kiti tinklaraščiai ir žiniasklaida (išskyrus BNS) egzistuoja tik tam, kad sudarytų malonų kontrastą protingai ir argumentuotai minties sklaidai, kurią yra įvaldęs tinklaraščio autorius. Cituodami ar minėdami kitą žiniasklaidą ar tinklaraščius savo minčiai paremti, būsite kaip mat pasiųstas ten ir eiti ir negrįžti, ypač jei jūsų nuomonė skiriasi nuo autoriaus (žr. aukščiau).
Tai iš esmės yra teisinga, nes Lietuvoje yra tik vienas žmogus, žinantis kaip iš tikrųjų turi veikti žiniasklaida, ir todėl labai natūralu, kad būtent to žmogaus tinklaraštis yra tobulas. Nepamatuotas ir dundukiškas kitos, apgailėtinos žiniasklaidos kaišiojimas yra beprasmis ir dundukiškas, nes visai Lietuvos žiniasklaidai reikėtų mokytis iš racas.lt tinklaraščio šeimininko.
Štai lyg ir viskas. Protokolų redakcija tikisi, kad šie paaiškinimai padės jums išvengti nusivylimo, rašant komentarus tinklaraštyje racas.lt – juk, kaip pastebi kompiuteristai, problema dažniausiai yra jūzeris. Tame tinklaraštyje problema yra visada ryderis, ir jam bus labai naudinga tai žinoti.
Literatūra:
mielas ***, gal pirmiausia susipažinkite su Lietuvos Respublikos įstatymais, o po to jau klauskite. Ne taip kvailai atrodys.
Laukčiau sąmoningo atsakymo, o ne užvirusių kliedesių.
Gaila, kad visiškai nesupratote. Ir dėl to man visiškai nejuokinga.
mielas ***, jei sukonkretintumėte savo teiginius ir juos pagrįstumėte, neskambėtų dundukiškai.
mielas ***, jei paskaitytumėte įstatymą, kurį “pastinate”, gal nenusišnekėtumėte.
Ir siūlau nekalbėti už mane. Aš gal jau pats kaip nors.
mielas ***, šiame tinklaraštyje žmonės kalba normalia kalba.
mielas ***, aš suprantu, kad dundukams, ypač kai jie pyksta ir neturi argumentų savo kliedesiams pagrįsti, kartais sunku naudoti normalių žmonių kalbą. Tačiau gal vieną kartą imkite ir pabandykite (…) Gal beskaitydami dar netyčia ir suprasite (…) Tiesa, jei skaityti tamstai per sunku, gal čia daugiau nebekomentuokite.
mielas ***, net jei ir likčiau vienas, tai tikrai būtų ne blogiau nei bendrauti su tokiais tamsta ir tamstos siūlomomis temomis. P.S. Tai buvo paskutinis kartas, kai tamstai bandžiau paaiškinti, kuo normali diskusija skiriasi nuo dundukiškų klausimų. Daugiau nebesistengsiu.
mielas ***, prieš ką nors teigdamas, gal vis dėlto pagalvokite. Ir nekalbėkite to, apie ką visiškai neišmanote ir ko visiškai nežinote, ypač kai kalbate apie kitus asmenis. Ir – labai atsiprašau – nenusišnekėkite (…) Jei būtumėte mokęsi Istorjos fakultete, tai tikrai žinotumėte. Ir – jau visiškai baigiant diskusiją – mano mąstymo ir šio tinklaraščio vertinimus gal pasilaikykite sau. Dauguma čia besilankančių žmonių, drįsiu teigti, tikrai turi daugiau sveiko proto už tamstą (…).
mielas ***, kalbate kaip tikras tolerantiškas krikščionis… Gal geriau grįžkite ten, iš kur atėjote. Čia tamstai aiškiai ne vieta.
aš juk tamstai sakiau, kad čia žmonės bendrauja kitaip nei tamsta esate įpratęs. Todėl jei žmonių kalbos nemokate, pamirškite šį tinklaraštį.
Beje, atkreipčiau dėmesį, kad mane cituojate neteisingai. Todėl, prieš reikšdamas viltį dėl manęs, gal pirmiausia pasirūpinkite, kad jūsų komentarai atitiktų tikrovę.
mielas ***, atsiprašau, bet aš tamstos savo vienminčiu nelaikau. *** – irgi. Kas protinga, sprendžiu pats, be anonimų patarimų.
mielas ***, kai norite pasakyti ką nors protingo, neskubėkite rašyti.
mielas ***, kaip ne kartą esu sakęs, ne anoniminaims dundukams mokyti mane, kaip turiu elgtis.
mielas ***, mano prašymas tamstai būtų labai paprastas. Gal susilaikykite nuo savo dundukiškos ezopinės minties ekshibicionizmo. Tai nedaro tamstos išmintingesniu, tačiau teršia šį tinklaraštį.
***, nepykite, bet visiškai nusišnekate ir užsiimate demagogija.
nustatyti, kokios yra mano teisės šiame tinklaraštyje, deja, neturite. Todėl tamstos nuomonė šiuo klausimu yra niekinė ir į ją niekaip nebus atsižvelgta.
mielas ***, juk žinote: nepatinka, staltiesėle tamstai kelias. Galite net nebegrįžti. O pagal užsakymą nedainuoju.
mielas Rimantai, į tamstos klausimą atsakyti yra labai lengva, kaip į bet kurį kitą dundukišką klausimą (…). Tikiuosi (…) suprasite ir daugiau dundukiškų klausimų nebeuždavinėsite.
Tad gal ir toliau darysiu taip, kaip man tuo metu atrodo (čia joks priekaištas jums). Šiaip ar taip čia vis dar mano tinklaraštis.
mielas ***, gal paskaitykite dar kartą. Jei nesunku.
mielas *** akivaizdu, kad tamsta taip pat neišklausėte logikos ir tikimybių teorijos kurso. (…) Remdamasis savo subjektyviu požiūriu, ir laikydamasis principo, kad pasitikėti reikia visais iki pirmo karto, darau išvadą, kad tamsta pasitikėti negalima. Tokia mano išvada nėra niekaip susijusi su moksline indukcija. Ji susijusi su vertybine orientacija – asmuo ,negalintis pripažinti savo klaidos ir atsiprašyti yra nevertas pasitikėjimo. Jis yra užribyje kartu su užkalniais, rokiškiais ir kantais.
45 Comments
diplomatiškai (“Kas nors, galbūt labiau ciniškai nusiteikęs, šypteltų į ūsą ir pasakytų, kad galbūt gerbiamas šeimininkas yra kažkaip traumuotas”) ir taikliai:). Iš tekstų analizo matyti, kad Račas labai mėgsta pagiežingą kreipinį “mielas”:)
Teksto ironija vienas prie vieno tinka pačio lyg ir pažįstamam, didybės manija susirgusiam blogosferos gigantui Balbieriškiui. Pastaroji persona visus, kas tik išdrįsta paprieštarauti jo didingosios esybės isteriškoms spekuliacijoms, sąmokslo teorijų briedams, maloningai siunčia nx. Matomai bus Račo mokinys, kad težino vienintelį diskusijų argumentą.
Aha, kaip tik labai tiksliai ir teisingai parašėte. Aš siuntinėju visus, kas turi kažkokią ten nuomonę, būtų mano blogas čionai, tai ir tamstą pasiųsčiau.
Beje, pats paskutinis pavyzdys yra iš mano diskusijos su minėtojo tinklaraščio autoriumi. Bediskutuodamas supratau, kad p. Račas daro elementarias logines klaidas besistengdamas kurti tai, ką jis vadina argumentuota kalba. Keisčiausia tai, kad tokie asmenys Rytų ir Centrinėje Europoje laikomi kompetetingais dirbti faktų pateikimo ir informavimo tarnyboje. Antai interpretuodamas p. Landsbergio interviu, kažkodėl sukūrė, kad :
“… V.Landsbergio nuomone, pirmiausia reikėtų nubausti tuos kitus labiau prasižengusius, korumpuotus ir nešvarius, o tik jau po to spręsti, ką daryti su D.Kreiviu. Tai yra, jo problemą spręsti tik tada, kai blogesnių už jį jau nebebus ir kalbant apie kitus bus galima sakyti, kad jie ne blogesni už D.Kreivį.”
arba
“Galima orientuotis į blogiausius ir stengtis nebūti blogesniais už juos. Ką ir siūlo V.Landsbergis.”
jie pažiūrėtume į teksto originalą, pastebėtume, kad reikia didelių valios ir fantazijos pastangų atrasti tokios nuomones teste, kuriame jų nėra:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vlandsbergis-gal-prezidente-turi-kitos-informacijos-bet-uz-dkreivi-yra-blogesniu-veikeju.d?id=42365289
Aš bent pastebėjau kokias 5 grubias logines klaidas, nekalbant jau apie teksto interpretaciją ir suvokimą. Tai išties stebina, juo labiau matant kokiais teisiais save panašūs kai kurie asmenys laiko ir lyginant su tuo kaip yra iš tiesų. Jei teoriškai p. Landsbergis norėtų kreiptis į teismą, gana lengvai jį laimėtų. Bet čia bendra Lietuvos žiniasklaidos liga.
O as dar pridesiu, kad p.Raco fraze “asmuo ,negalintis pripažinti savo klaidos ir atsiprašyti yra nevertas pasitikėjimo”, taikyta paciam, labai tiktu paciam A.Racui, neteisingai apsmeizusi gerbiama profesoriu, bet sios savo klaidos nepripazistanti, ir neatsiprasanti 🙂
Aš manau, kad čia yra elementarios p. Račo išsilavinimo ir kultūros spragos. Galbūt dar kaltas juokingas susireikšminimas, taip mėgstamas dažno komentatoriaus.
O visgi – niekas tiek daug nerašo apie tai, kaip blogai rašo kiti. Čia lyderis yra ponas Artūras. Manau, blogai rašančiųjų ir neskaitytinųjų sąvadas galiausiai turėtų papuošti pasaulį knygos pavidalu. Recenzuoti turėtų nuolatinis jo tinklaraščio moralės ir pilietiškumo dangoraižis “Valentinas”.
Ir mane, bebandant pareikšti savo nuomonę, kažkadaise išvadino “mielu”. Iki “dunduko” neprieita. Ar čia gerai, ar čia blogai?
Leiskit spėti. Buvo pasakyta: mielas Grumlinai, jūsų nuomonė labai vertinga. Kitą kartą prieš rašydami pagalvokit, būsit panašesnis į baigusį keturias klases – ar kaip nors panašiai? Galiu lažintis iš dešimties litų, kad tavo nuomonė šeimininkui nebuvo reikalinga.
Nebeatsimenu, ką ten parašiau (ir kažkaip neberandu, ale tiek jau to, kaip nors liksiu istorijos užribyje), bet kažkas buvo netgi mažumėlę sutinkančio (ir biškį nesutinkančio) su Račo nuomone, ale vistiek buvau mandagiai nupraustas.
Dėl užribio tai labai gera pastaba. A.Račas visus rašymus apie mane ir kitus padonkus klasifikuoja kaip “užribis” (tokia žyma), leisdamas (matyt) suprasti, kad mano kūryba yra visiškas zapredelas, tokia, kaip filmų pasaulyje – kokios nors juostelės apie meilę su gyvuliais.
Žinoma, kas nors galėtų pastebėti, kad į Užribį patenka visi, kas yra nors kartą pasišaipę iš A.Račo, tai tas Užribis turėtų būti gana didelė ir įdomi, bei sparčiai auganti, teritorija.
Kadangi p. Račas “pasitiki iki pirmo karto”, o kaip žinome, žmonės klysta ne po vieną kartą, gerb. žurnalistas turėtų gyventi totalaus nepasitikėjimo atmosferoje, apsuptas galbūt kelių išties šventųjų, apie kuriuos nėra žinių. Netgi krikščionių Dievas yra kur kas gailestingesnis ir linkęs pasitikėti ne po vieną kartą (juk žinome, kad nemažai šventųjų iki tokiais patapo buvo nemaži niekšai) ir turi geresnį jumoro ir stiliaus jausmą nei gerb. žurnalistas.
Dar įtariu, kad Užribis yra tapęs tokiu dideliu vandenynu, vis labiau supančiu nedidelę salelę su keletu gyventojų, kurie kartą suklydę kaip mat įkrenta į vis platėjantį Užribį.
Netikiu sąmokslo teorijomis, bet manau, kad p. Račas pats yra iš Užribio, tik vis dar to nepastebi.
Šiaip Račas yra tam tikras lietuviškas szhaman’o variantas, kai priiammi tik tie, kas sutinka su autoriaus nuomone, o visi kiti trinami/banyjami, t.y. atsiduria užribyje. Tad tas užribis tam tikra prasme yra kokybės sinonimas – nes mąstančiam žmogui pritariantieji nėra kritiškai būtini
Nu, gerai. Viskas čia teisinga. Bjaurus mielasis Artūras, bjaurus. Ir dundukais visus vadina, aha. Ir mane siuntė ta kryptimi kiekvieną kartą.
Bet nesuprantu šio rašinėlio tikslo, nors tu ką. Kuriam galui??
Mielasis Andriau, ar Tamsta sau užsidavei misiją tokią- išauklėti nelabai kultūringą Panevėžio bachūrą, išmokyti jį gerų manierų, elegantiškai valgyti su šakute ir peiliu, taisyklingai naudotis servetėle? Nejaugi mylista tikrai manotės esąs tas tinkamiausias šiai misijai džentelmeniškų dalykų mokytojas.
Man atrodo, kad mielasis Artūras turi teisę save skriausti, turi teisę savo bloge susikurti juokingą sterilią pataikūnų aplinką. Pats truputėlį save skriaudžia, izoliuojasi, nebelabai turi su kuo ten pašnekėt (o jau ginčytis tai tikrai). Bet tai jo pasirinkimas, o žmogaus pasirinkimą reikia gerbti.
Man atrodo, kad mylista ne misija užsiimate, o primityviu erzinimu. Kai buvau mažas, labai mėgau nešiotis švilpuką, ir kiekvieną kartą, praeidamas pro kiemą, kuriame gyveno kalakutas, pašvilpti. Linksma man būdavo, patiko stebėti kalakuto reakciją. Bet ji būdavo kaskart ta pati. Ir su laiku nusibodo.
Dabar manau, kad tai aš buvau tas kvailesnis. O ne kalakutas.
Fanta, gali būti ir taip, kaip sakote.
Bet nuo mano erzinimosi jokios apčiuopiamos žalos niekam nėra, net ir A.Račui, nes net ir tada, jei jis nuo manęs susierzina, tai kas iš to: jis nuolatos nuo visko susierzinęs ir pasipiktinęs ir nusivylęs, tai mano švilpukas jam tik vienas dideliame švilpukų chore.
manau, kad Aračas turi teisę savobloge visus dundukinti, kaip mes – dundukai turime tokią pat teisę iš jo šaipytis. O apskritai , tai blogeris Nr.1 , pradžioje nebuvo toks jau kategoriškas , kiek pamenu. Bet paskiau jis supyko ant statoil kavos, vėliau ant coffe in , dar vėliau ant visų komentatorių-dundukų, o galiausiai visai suvalatkėjo. Gal sakau čia visų VU istorikų toks lokimas? Gal jam reikėtų mesti rūkyti savo tą Prima?
Prašyčiau, nereikia stigmatizuoti visų VU istorikų. Negražu. 🙂
Naujienos iš fronto: A.Račas apie šį mano straipsnį sakė:
“mielas austrai, mačiau ta srutų srautą. Nieko naujo.”
http://racas.lt/citata-374-v-landsbergis-paaiskina-d-kreivio-situacija/#comment-76523
Žiūriu, pakėlęs įdėmiai antakį. Nesu iš tų, kurie pradedančiojo blogerio A.Račo rašymus vertina labai jau teigiamai (mano subjektyvia nuomone, jam dar mokytis ir mokytis, galbūt – atėjus laikui – išspausdins koks leidinys), tačiau savo paties citatas vadinti “srutomis” yra gal pernelyg savikritiška.
Ir vis dėlto:
‘”Ne tas yra kvailys, kuris yra kvailys, o tas- kuris kvailius skaičiuoja”
Gerbiamas A.Užkalni, esu tikrai sujaudintas tamstos man skirto dėmesio. Net negalėjau tikėtis, kad toks žymus publicistas ir rašytojas skirs tiek dėmesio mano nieko nevertų rašymų analizei ir jų citavimui. Labai tamstai už tai esu dėkingas.
Naudodamasis proga noriu tamstos atsiprašyti, kad nededu nuorodos į jūsų srutų duobę (taip šią vietą vadinu todėl, nes niekur kitur nerandu tiek daug asmeninio pobūdžio įžeidinėjimų mano ir kitų žmonių adresu).
Taip pat noriu paaiškinti, kodėl dažnai naudoju žodį “užkalnis” be didžiosios raidės: taip įvertinu tamstos indėlį į Lietuvos kultūrą. Prisimindamas vieną neseniai Anapilin išėjusį poetą, kurio dainos nebepriklausė jam, o tapo tautos dainomis, manau, kad tas pats atsitiko ir su tamstos pavarde – ji jau ne tik tamstos nuosavybė. Ji nusako tam tikros tautos dalies savybes, kurių geriausias pavyzdys esate tamsta, gerbiamas A.Užkalni. Galėčiau palyginti tai, pavyzdžiui, su gerai žinomu O.Benderio personažu – juk visi puikiai supranta, kas yra benderiai, ar ne?
Dar, naudodamasis, proga, labai noriu pasidžiaugti, kad tamsta esate taip gausiai spausdinamas – randu tamstos kūrybą čia ir “Lietuvos ryte” ir pritariu, kad tai yra labai didelis pasiekimas. Tamsta teisus, kad man šia prasme nė iš tolo nėra ko lygintis, jei šis tinklaraštis mane dar pacituoja, tai “Lietuvos rytas” nespausdina jau senokai. O visos kitos Lietuvos žiniasklaidos priemonės, be jokios abejonės net negali pretenduoti į garbingą “leidinio” vardą. Na, nebent dar kokia londoniete.lt, ar “pigupirkti.lt”, bet aš apie tai net nedrįstu pasvajoti.
Nepaisaint to, pasižadu ir toliau prisidėti prie tamstos genialios kūrybos ir tamstos propaguojamos “užkalnių” kultūros vertybių sklaidos.
Kartu tikiuosi, jog ir tamsta ateityje nepamiršite skirti tiek pat dėmesio mano spausdinimo nevertiems “rašymams” – ką gali žinoti, gal su tamstos pagalba ir mane pradės “leidiniai” spausdinti. Be to, gal skaitinėdamas suprasite, kad kūryba – tai ne vien drabstymasis fekalijomis ir pižoniškas niurzgėjimas apie neskanų vyną, nepatogius lėktuvus, baisiuosius cepelinus ir nieko apie tikrąjį gyvenimą ir tikrąją “užkalnių” kultūrą nesuprantančius lietuvius.
Su geriausiais linkėjimais,
Šiaip įdomu. Jei epitetą “srutų duobė” taikytume pagal asmeninių įžeidinėjimų skaičių, tai, berods tinklaraštis racas.lt čia pirmautų. Tai rodo vien aukščiau pateiktos citatos.
Neišlaikė nervai, susidūrus sau savo paties nuomone apie kitus žmones?
Savo bloge laikyti tik pataikūnus, o kitus priskirti dundukams nesunku, o už jo ribų galioja bendros taisyklės visiems, iš kurių pagrindinė: “Tu man parodyk, ką turi, o aš parodysiu, ką moku”.
Užkalnio žodinėse batalijose nugalėti neįmanoma, jis gimęs kovai. O skundo parašyti dėl neparduoto bilietėlio čia neišeina…
Bandau suprasti kas mus ir už ko (kaip) laiko. Matyt reikia geros distancijos, kad pamatytum tą milžinišką A.Račo jėgą.
Šiaip visada krenta į akis kai komentarų rašymais siekiama artimos draugystės ir koks būna nusivilimas kai eilinį kart sulaukia atstūmimo. O jeigu dar ir paniekinamai pavadina mielu arba visiškai išsityčioja ir sudundukina, tada pvz. koks A.Račas patampa pats tikriausias niekšas. Gal jau laikas nustoti artimųjų ir draugų ieškoti tinklaraščiuose? O tik kalbėti aiškiai, suprantamai ir į temą. Ir iš tinklaraščių imti tai kas juose vertingiausia – teisingas diskusijas kiek jos tokios būna.
Keista, ką nors dirbant atsipalaidavimui užeinu į tą blogą, parašau, tada prisikabina tinklaraščio autorius, bando ginčytis, akivaizdžiai pralaimi ir galiausiai uždaro galimybę atsakyti. Tai čia tokia “milžiniška jėga”. Savotiškas atrakcionas, su racionalumo ir rimtumumo imitacija.
mielas vazedo, primenu tamstos bandymą ginčytis http://racas.lt/lietuva-tiesiogiai-su-g-vagnoriumi/#comment-75912
po to, reakciją http://racas.lt/lietuva-tiesiogiai-su-g-vagnoriumi/#comment-75996
ir dar vieną reakciją http://racas.lt/lietuva-tiesiogiai-su-g-vagnoriumi/#comment-76010
Aš neabejotinai pralaimėjau, nes nurodžiau dundukui, kad jis nėra atsakingas už savo žodžius.
Laimėjusieji dundukai renkasi užkalnių prieglobstį.
pamiršote:
http://racas.lt/citata-373-v-landsbergis-apie-atskaitos-tasko-pasirinkima/#comment-76192
spėjau, kad kai račviečių laikytojai baigs logikos ar debatų kursus, pas juos užsuks kur kas intelektualesni skaitytojai, nes šiuo metu jos labai traukia dundukus.
mielas Vazedo, negaliu ginčytis…
Pastebėjau, kad račvietė tikrai kažkodėl labai traukia tokius dundukus kaip tamsta.
Net po to, kai pasiūlai išeiti ir užblokuoji, dar tris dienas bando vėl sugrįžti. Keičia vardus, rašinėja gražius komentarus. Kaip kad tamsta darėte.
O kodėl taip traukia, nesuprantu…
Čia dabar mano blog’elis taps lyg kokių chuliganų-dundukų izoliatoriumi-karantinu.
užėjau čia pagal gerb. žurnalisto rekomendaciją, dar liepė eiti pas Rokiškį ir Kantą. Vos tik spėjau patogiau ištiesti kojas, atsivijo gerb. žurnalistas-tinklaraštininkas-blogo šeimininkas ir pradėjo pilti priekaištus, k0ks aš neteisus. Tai ar čia yra logikos – pirma užčiaupti burną, o po to vytis iš paskos ir prikaišioti dėl kažkokių sektantiškų dogmų nepaisymo. Keistas vienok elgesys.
kadangi cenzūra uždraudė, grįžau, jog įsitikinčiau ar cenzorius nepatobulėjo ir suprasti už ką ten komentatoriai persekiojami. Deja, cenzorius nepatobulėjo, komentatoriai persekiojami už neaišku ką. Negana to, netgi šioje saugioje ir angliška gelumbe pamuštoje vietoje atsiveja ir bando aiškinti apie savo tvarką ir motyvus.
Tiesą pasakius, Račas yra gerokas zanūda. Kaip faktografas – taip, puiku, prirakinėja įdomių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, bet rašytojas iš jo maždaug tas pats, kaip skaitytum Windows instaliavimo instrukciją.
Kas kita komentaruose – pats labai gerai pastebėjai: “paniekinamai pavadina mielu arba visiškai išsityčioja ir sudundukina”. Deja, toks oponentų (kokie jie bebūtų) traktavimas Račą iškart pozicionuoja kaip apsistačiusį pataikūnais savimylą, nepkenčiantį kritikos (kuri niekada miela nebūna).
Šiaip jau nesuprantu kuo Račas Užkalniui nepatinka. Turint galvoje, kad Užkalnio idealai yra Reiganas ir Tečer, Račas turėtų būti Užkalnio guru. Rašo tiesiai šviesiai, nevynioja žodžių į vatą, vardan tariamo politkorektiškumo nenusileidžia chamizmui, vertybes vertina labiau nei pragmatizmą ir apskritai atitinka dauguma Tečer ir Reigano savybių. Žiūrint į pateiktas citatas, akivaizdu, kad dauguma, jei ne visi apdovanotieji nusipelnė būti tokie. Jei kvailys agresyviai užduoda kvailą klausimą, jam be ceremonijų būna parodytos durys. Kita dundukų kategorija, tai tokie, kurie puola Račą asmeniškai. Nelabai suprantu, kodėl jis turėtų su tuo taikstytis. Tarkime aš ateičiau į Užkalnio tinklaraštį į tokią temą, kuria jis sugeba rašyti rimčiausius tekstus t.y. apie vynus, ir pradėčiau rašinėti tokio tipo komentarus:
Užkalnis gaidys, nes jam nelabai patinka Chianti!
Užkalnis rudmėsių su cepelinais prisiėdęs storašiknis, nesugeba parašyti nei vieno normalaus teksto!
Manau, kad Užkalnis turėtų teisę mane išvadinti kaip nori ir netgi užbaninti, nes jis neprivalo savo tinklaraštyje kentėti asmeninių įžeidinėjimų ir užsipuolimų.
Kas dėl dažnai Užkalnio rašomų kaltinimų Račui dėl to, kad anas yra “tiesos bylotojas”, vykdantis susigalvotą misiją, tai Užkalnis yra lygiai toks pat tiesos bylotojas, nes jo rašinių kategoriškumas ir bekompromisiškumas gerokai lenkia pačio Račo. Tiesa, Užkalnio tiesos apsiriboja bendro pobūdžio pasvarstymasi apie vynus, cepelinus, rudmėses, kalbos inspekciją ir lietuvių bei anglų būdą. Bet neprarandame vilties kada nors perskaityti Užkalnio mintis apie kokias nors aktualias politines, ekonomines, socialines problemas. Be to, skirtingai nei Račas, Užkalnis yra bailys, nes kai aš jo kažkada paprašiau įvertinti Valatką pagal tuos pačius kriterijus kaip ir Račą, tai jis pareiškė, kad pasinaudos proga patylėti. Žodžiu situacijos, kai storas nykštukas puola milžiną, nors pats nepadarė NIEKO aš nesuprantu. Gal tu man padėsi suprasti mielas skaitytojau?
Nepalaikau nei vienos pusės ir nemanau, kad vienas nykštukas, o kitas milžinas. Ginčas įdomus kaip tinklaraštininkų (o gal ir personažų) karų atvejis – komentatoriams pramoga. Gal reikėtų skirti, kad Užkalnio žanras yra kitas nei Račo.
Jei tema būtų vynai, arba avialinijos, arba rudmėsės tada Užkalnis būtų milžinas, o Račas nykštukas.
O kodėl kažkas turėtų vykdyt jūsų pageidavimus? Atsistoja Valentinas į trečią pozą ir kiša po nosim savo norų sąrašiuką: žinai pone U, pageidaučiau tavo nuomonės apie ekonomiką, apie teisę, apie Valatką, apie socialines problemas ir t.t. ir pan. Ach nebus nuomonės į mano punktus? Ėėėė, pone U, bet juk tavo temų ratas ne toks – na tada tu bailys!
Mielasis, panašu, kad tau ūžesiai smegenyse. Valentinas neturi jokių norų sąrašiuko. Valentinas bando suprasti Užklanio motyvus. Valentinas turi tokią teisę.
O bailys Užkalnis todėl, kad jam neužtenka drąsos pasakyti ką mano apie savo redaktorių, nors tas redakatorius yra ne šiaip tiesos bylotojas, o tiesos kapotojas.
Ir kurioj vietoj šitam bloge nebailusis smegenų mikrochirurgas Valentinas – žmogus be paso, oi pardon… „be sąrašiuko“, tačiau neprarandantis vilties ((Įsivaizduoji? Daugiskaita,-„mes neprarandame?“ Ir kas tie „mes“? Aglasite vesj spisok, požaluista.)) išgirst nuomonę apie tik Valentinui šiam bloge svarbius gyvenimo aspektus, staiga pajuto grėsmę netekt teisės į savo nuomonės apie savo susikurtąjį virtualųjį oponentą išsakymą?
Žiūriu į visus garsius personažus, apsilankančius čia, ir jaučiuosi kaip mažos šalikų ir kepurių parduotuvėlės šeimininkas, pas kurį užsuko ir prekes renkasi Dolčė, Gabbana ir Juozas Statkevičius.
Labai taiklu.
Tos parduotuvėlės šeimininko pavardė yra Gelažnikas.
Na štai, p. Račas pralaimėjęs loginiuose ginčuose ir nesugebėjęs pasipriešinti Vazedo kritikai, nusprendė jį blokuoti. Tipiška.
Užsiblokavo lyg statistikos departamentui per gyventojų surašymą?
Kaip komsorgui per part. susirinkimą. Kažkas labai sovietiška.
Nors ir rusiškai, bet kaip nuo Račo paišyta:
“7.Удалять или скрывать чужие комментарии — не вполне бонтонно, но в общем, ваше право.”
Ir dar daug jam naudingų ptarimų
Aš tai kukliai pateiksiu nuorodą štai į šį A.Račo įrašą, kurį paviešino internete Maumaz:
http://racas.lt/apie-facebook-a-zuoka-ir-nuomoniu-ivairove
Gaila, nėra lietuviškuose interneto apdovanojimuose kokios atskiros nominacijos tokiam ypatingam atvejui, nes nuskintų laurus.
Pastaba: šiuo momentu šį įrašą yra pašierinę 28 Feisbuko gyventojai, spėju, prie kiekvieno iš pašierinimo (kaip ir mano draugo Maumo, kuris jį paskelbė) yra atskira diskusija, kurioje persipina kvatojimas su galvos lingavimu, todėl galiu įsivaizduoti dar 28 kreipimusis su prašymais FB nedraugams publikuoti atsiliepimus, o aniems nesutikus, dar 28 įrašus tinklalapyje racas.lt su nepublikavusių asmenybių įvertinimais iš moralinės pusės.
tiesą sakant, tai jau peržengia juokingumo ribas. Su siaubu stebiu kuo dar pašiurpins interneto bendruomenę mielas ekscentriškasis žurnalistas.