Category Archives: Uncategorized

Įžeisti lietuvį nesunku. Pakanka papasakoti apie tai, ką apie lietuvius sako kiti (bet ne tai, ką lietuviai įsivaizduoja kitus sakant). Būna smagu, kai mano pasakojimai Lietuvos Radijui būna paskelbti LRT svetainėje www.lrt.lt kaip antai šitas, o paskui juos perspausdina DELFI, alfa.lt ir kiti platieji vandenys (kaip štai čia). Tada belieka atsisėsti patogiau, atidaryti klozeto dangtį […]

Dubajus: Išgalvotas pasaulis Apie Dubajų yra tik dvi nuomonės: žmonės arba juo žavisi, arba bjaurisi (mažų mažiausiai kalba apie jį su pašaipa ir šiokiu tokiu pasidygėjimu). Arabijos pusiasalio galiukas prie Persų įlankos, iš dykumos pakraščio žvelgiantis į Iraną, nuo Vakarų Europos nutolęs taip pat toli, kaip Dramblio Kaulo Krantas ar Kanados rytiniai pakraščiai, susikūrė sau […]

Kito krašto tokio tu nerasi, kur taip lengva gerti su saiku (ir be saiko – bet apie tą vėliau). Be Japonijos, turbūt tik Italija niekada neturėjo jokio konflikto su svaigalais ir nesiejo su svaigalais jokio kaltės ir nuodėmės jausmo. Amerika, pavyzdžiui, turėjo prohibicijos laikotarpį, savo dosnia krūtimi išpenėjusį ne tik dvideidišką, apsimetėlišką požiūrį į svaigalus, […]

Kalbant apie gėrimus, Didžioji Britanija populiariojoje samonėje dažniausiai suvokiama kaip alaus bei pabų, kur sėdimų vietų mažai ir kur po darbo, ir užvis labiausiai, penktadieniais, nusitvėrę pintos (kiek daugiau nei puslitrio) dydžio rasotas stiklines, stoviniuoja gėrėjai. Dar kai kas paminės škotiškąjį viskį. Tačiau Britanija jau seniai tapo viena didžiausių pasaulio vyno vartotojų, ir čia jau […]

Pradedant kalbėti apie škotišką vieno salyklo (single malt) viskį, turbūt iš pat pradžių reikia pasakyti keletą žodžių apie Škotiją, iš kur jis kilęs. Taip manau todėl, kad tiek Škotija, tiek ir salyklinis viskis yra vienodai nuskriausti lietuviškoje sąmonėje: neretai galima išgirsti, kad “Kęstas dabar gyvena Anglijoje, prie Edinburgo” (o regis, galima būtų tikėtis daugiau iš […]

Rusiška muzika Palangos gatvėse. „Tarybiniai“ ženklai ant dešros. „Tarybiniais laikais vat tai buvo kinas… Ir dabar rusų televizija, vienu žodžiu… ką ten lietuviška – vargo vakarienė.“Pradėjau nuo vaizdinių ir detalių, tiek nutrintų spaudoje ir „Delfi“ komentaruose, kad tapo vadovėliniais pavyzdžiais, taikomais automatiškai ir nesusimąstant. Jais neapsiribosiu, bet ir be jų neapsieisiu: kokia būtų studija be […]