Category Archives: Uncategorized

Pamilau Siciliją prieš kelerius metus pirmą kartą ten nuvažiavęs, bet susižavėjimas tikriausiai atėjo jau anksčiau, per filmą “Krikštatėvis”, o paskui per “Sopranus”. Šiame seriale Italijos išeiviai – tiesa, Sopranų šeima kilusi ne iš Sicilijos, bet iš netoliese esančių Italijos pietų, Avellino miestelio, dažnai valgo kanolius (cannoli, vienaskaita – cannolo). Tai apvali tešlainio dūdelė, prikimšta labai […]

Sakykit man dabar, ką jūs galvojote prieš 20 metų, kai kalbėjote apie laisvę, kuri tuomet atrodė tolima? Ar galvojote apie laisvę gyventi, kaip patinka, jei netrukdote kitiems? Ar norėjote tik laisvės pasirinkti tai, kieno nurodymus gausite vykdyti? Aš labai gerai žinau, ko norėjau aš pats. Todėl dažnai lieku nustebęs, kai pamatau, kad ne visiems norėjosi […]

Nuorodas į savo paties laidas dedu retai, bet čia buvo neblogai vykusi, kaip man pasirodė, dinamiška ir linksma. 16 minučių. Spragtelti čia:http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=1&filter=&record=4731164_1258100880

Ne veltui skridau porai dienų į Vilnių. Įrašiau knygos ištraukas, kurios bus skaitomos gruodžio pradžioje, ir šią laidą “Klasikoje”. Man patiko, kad tai ne knygos turinio atpasakojimas, o kai kurios temos aptartos kiek plačiau. Programa gana ilga, reikia laiko – beveik valanda, bet labai tikiuosi, kad klausytojams neprailgo. Bent jau man taip pasirodė. Visuomet sakiau […]

Rašydamas apie keliones ir diskutuodamas su skaitytojais apie senus savo rašymus, prisiminiau seną temą, kuri man labai rūpi, ir šitą straipsnį (žemiau), kurį kažkada rašiau “Lietuvos rytui”. Klausimas toks: kodėl, kai Lietuvos žmogus ką nors gero nori pasakyti apie savo šalį, būtinai turi pridėti: “čia taip gražu – IR NEREIKIA JOKIŲ UŽSIENIŲ”, arba “nuostabus poilsis, […]

Gerbiama mano kolegė Monika Bončkutė atkreipė dėmesį į šį mano pasisakymą viename forume, kur rašiau apie vieną be galo rimtą tokio masinio portalo autorę, nuolatos pasipiktinusią viskuo ir labai labai pilietišką. Ji yra viena iš “Naujosios Kairės” steigėjų/įkvėpėjų ir labai nepatenkinta viskuo Lietuvoje. Siūlau proto ir spėjimo paminkinimui. Apie ką rašyta? “jos protas tiesiog primena […]

Kažkada esu rašęs, kad emigracija į Vakarus yra ne rykštė, o Dievo dovana. Sakiau, neverkit pas kapą: kiekvienas Vakaruose pabuvęs žmogus, net jei ir negudrų darbą dirbo, vistiek yra orlaidė, pro kurią išsivėdina pribezdėtas sovietinės praeities tvaikas, nes jis išmoksta ne tik angliškų ar vokiškų žodžių, bet ir tų šalių įpročių. Išmoksta kitaip žiūrėti į […]

Nusipirkau naują saitą: “uzkalnis.com“. Kam reikia? Todėl, kad į blog’ą neįmanoma sudėti taip, kaip norisi, o jau anksčiau turimo “andrius.com” neturiu laiko išmokti pats kurti. Todėl iš Moonfruit įsigijau tinklalapį, kur viską palyginti lengvai ir online galima kurti, pačiam kaitaliojant spalvas ir šriftus ir nekišant piršto prie HTML kodų arba fantastiškų, bet per sudėtingų šiam […]

Atrodo, gali būti taip, kad kam atrodo, kad pasielgiau negražiai, kai parašiau Lietuvos Ryte, pasinaudodamas “Auksinės varpos” blog’o idėja apie emigrantus, ir dar užsidirbau iš to, ir prisidėjau sau šimtus skaitytojų komentarų (už kuriuos, kaip žinia, gaunu atskirą honorarą). Auksinę Varpą iki manęs jau perspausdino Delfis. Dar kartą sakau: man labai patiko “Elgesio atmintinė”. Juokingas […]

Vynas iš Anglijos, pagalvojau, ar tik nebus nesusipratimas? Tas pats, kaip kojomis sukioti automobilio vairą: išmokti galima, bet ar reikia? Britanijos gyventojai yra vieni energingiausių vyno gėrėjų pasaulyje, kone pusė viso pasaulio aukščiausios kainų kategorijos vynų perkami ir parduodami būtent Londone; čia – galingiausi Europos vyno pirkliai, Britanijos sostinės vyno vertinimo renginiai, vertintojai ir somelje […]

Trumpas ir paprastas žodis, bet mums reiškia tiek daug. Ir naudojamas jis keistai: tie, kas apie elito atstovus atsiliepia blogai, dažniausiai patys norėtų jais būti. Tie, kas pasiekia tuos virtualiuosius namus, kuriuose gyvena elitas, pasižiūri pro langą į gatvę, ir grįžti ten nebenori – bet vadintis elitu vengia. Tie, kas vadina save elitu, greičiausiai nėra […]

Apie anglų virtuvę tikrai niekas nėra pasakęs daug gero. Nebent kokia nors turizmą propaguojanti kontora, ir ta valstybės išlaikoma, o su valstybės parama gali būti išgirta viskas. Britanijoje vyriausybė giria net nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, nors visi kiti mano, kad ji labiau primena besivystantį arba neišsivysčiusį pasaulį. Atvykėlių nuomonės blaškosi nuo susižavėjimo iki siaubo ir […]

Nuo ko pradėti rašyti apie kavinių ir barų kultūrą? Pradėsiu nuo to, kad pirmoji mintis tokia: nemėgstu kavinių, ir todėl būsiu sveikiausias „kavinių kultūros“ kritikas, nes galiu kalbėti ne ašarotomis akimis ir nepūsdamas mėlynų mitų kamuolių. O antroji mintis, pasėdėjus ir kategoriškumui nurimus, buvo: nėra kavinių kultūros, bet kavinės pačios yra kultūros požymis ir sudedamoji […]

Būti miestiečiu, mylėti miestą – tai ne pasirinkimas. Žmogus gimsta arba kaimo, arba miesto gyventoju. Šito nepakeisi, kaip nepakeisi akių spalvos ar lyties. Meilę miestui arba kaimui iš žmogaus išplėšti yra sunkiau, nei priversti jį pamiršti gimtąją kalbą. Kaip manęs niekas neišmokė pamilti žvejybos ar vaikščiojimo basom kojomis po šlapią žolę, taip niekas neatims iš […]

Nuo to laiko, kai buvau labai jaunas, niekad neturėjau paprastų santykių su tais, kurie priklausė kitam visuomenės sluoksniui. Ir ne tik todėl, kad maniau save esant protingesnį ir šmaikštesnį už kitus (ilgainiui laikas išgydė nuo šito, bet ne visai). Tačiau visada buvo įdomu, kaip nutinka taip, kad žmonės susiburia su tais, kurie panašūs į juos, […]

Gajausias iš visų mitų, nuvalkiotas ir nutampytas: anglų humoras. Terminą žino visi, bet mažai kas paaiškins, ką jis reiškia. Jis kaip Londonas, tarybinio žmogaus matytas rusiškame filme apie Šerloką Holmsą – visų įsivaizduotas, mažai kieno aplankytas. Kuo ypatingas angliškas juokavimas? Pats humoras, jo metodas ir struktūra, nesiskiria nuo to, apie kurį mastė filosofai jau nuo […]

Nepaaiškinamo krašto paslapties saugotojos. Šiandien rašau apie Japonijos moteris: gal daugiau ne pasakodamas, ką apie jas žinau, kiek dalindamasis tuo, ko pats suprasti nesugebėjau. Jos –pagrindinė priežastis, kodėl daug kas lieka nesupratęs Japonijos, moteriškiausios šalies pasaulyje.Moteriškiausia šalis: bet nejau šalys turi lytį? Ir net jei turi, tai argi moteriškos lyties yra būtent kraštas, kuris vakariečių […]

Šis straipsnis beveik prieš metus buvo pasirodęs “Istorijose”. Dabar būčiau parašęs dar stipriau, ypač kai už langų balta, balta, kur dairais. Bet ištraukti, manau, verta. Nuotrauka: Valdas Vilūnas.  Jaučiuosi, lyg būčiau pavėlavęs parašyti šį straipsnį. Klimato kaita jau nebėra madingiausias turtingojo pasaulio saviplakos ir atgailos įnagis. Šalčiausia per kelis dešimtmečius praėjusi žiema ir žadamas „laikinas“ […]

Perskaičiau spausdintą Lietuvos Ryte savo straipsnį, pasirodžiusį prieš pora mėnesių. Ir tikrai, kuo toliau, tuo labiau krizės padariniai atrodo, kaip nuostabiai išblaivinantys ir atvarantys į protą. Todėl vėl jį čia ir įdedu. Kuo šiandien džiaugtis? Kas praskaidrina liūdesį ir niūrumą, kaip geltoną šviesą liejantis langas tamsioje gatvėje, kaip saulėtas rytas po lietingos nakties? Ar liko […]

Ašarų nebus, nors širdelėje kiek graudu. Šiandien įdėjau (štai žiūrėk apačioje) du straipsnius iš šios vasaros “Istorijų”. Gal bus dar vienas – paskutinis – jau parašytas ir parengtas spaudai, o tuomet jau viskas, šis etapas bus baigtas. Daugiau nei dvejus metus rašiau į puikų žurnalą “Istorijos”, kuris man buvo labai geras, atlaidus, kantrus mano klaidoms […]