Author Archives: Andrius Užkalnis

Dovanokim Lietuvai antiviziją: kokios Lietuvos bijome ir nenorime labiausiai? Kokia ji turėtų būti, kad naktį išverstų iš lovos, kaip baisus sapnas su žaliadančiais vampyrais? Galbūt tai Lietuva su sovietine kariuomene ir „vajenkomatais“, su rusiška raštvedyba? Ar gal tai būtų šalis, ekonomine plėtra besilygiuojanti į Baltarusiją, kur TV žiūrovai laukia ne naujo šokių dešimtuko, o „naujienų […]

Lietuvą pardavinėjame nuolat, tik vadiname tatai kitaip. Vadiname tai „norėjimu tinkamai pristatyti mūsų šalį“. Bet iš tiesų pasauliui Lietuvą reikia parduoti, kaip baldus ar kaip automobilį, ir nieko čia gėdingo nėra. Variantai tik du – arba norime kitiems patikti ir patinkame tokiu būdu, kuris veikia, arba esame įsitikinę, kad “kam reikės, tie ir patys supras“, […]

Už žurnalistą blogiau gal bus tik susireikšminęs žurnalistas, niekaip negalįs pamiršti apie “ketvirtosios valdžios” vaidmenį ir apsiėmęs pamoralizuoti. Dabar radau visą tinklapį, kur vanoja visuomenę ir vieni kitus žurnalistinės tyrumos jezuitai. Atkreipiau dėmesį į juos ne todėl (arba ne tik todėl), kad Šarūnas Bagdonas parašė apie mane – galų gale, apie mane rašo kas netingi, […]

Lietuvį skaitytoją galima įsiutinti keliais būdais: 1) parašyti gerai apie Ameriką; 2) parašyti ką nors apie žydus; 3) parašyti ką nors apie gėjus. Tą žinojau, kaip ir kiti tautą erzinantys plunksnagraužiai. Neseniai pastebėjau dar vieną būdą. Parašyk kur nors, bet kokiame kontekste, kad Lietuva yra Rytų Europa. Tuojau prapliups pasipiktinimo lavina – nuo sarkastiškų pastebėjimų, […]

Alkoholio pasaulyje kokteiliai yra nesuprasti, retai kada tinkamai įvertinti ir per dažnai pašiepti gėrimai. Daugeliui žmonių kokteilis – miesčioniško skonio ir vulgarumo įsikūnijimas. Kaip lietuviškų saldainių asorti dėžutė su padūmavusia nuotrauka, vaizduojančia 1973 metų melchioro padėkliuką, kavos puodelį su gėlytėmis ir pjaustyto „krikštolo“ vazelę su raudona rože, taip ir tradicinis kokteilio atvaizdas – įmantri taurė […]

Gynęs daug ką, ko kiti negina, dabar apginsiu internetinį purvą. Pabandysiu jį įvertinti ir galbūt suprasti bei pagirti jo vertę, nes pyktis ir įžeidimai yra svarbūs bei reikalingi mąstymui. Moralinę teisę teisinti burnotojus turiu kuo didžiausią – komentaruose esu vadintas beveik visais mokslui žinomais medicinos terminais, yra aptarta mano kilmė, išsilavinimas ar jo stoka, svoris, […]

Kuo galima matuoti šlovę ir pripažinimą? Tikriausiai, kai jau oponentai kviečia sodinti kaliuzėn nacionaliniame dienraštyje, žinai, kad jau esi atvykęs. Alberto Drešerio laiškas buvo atsakymas į mano komentarą „Rusofilų saulėlydis – praeities dvokas jau sklaidosi“, kurį irgi spausdino Lietuvos Rytas. Kai skaitau tokius laiškus, pirmiausia bandau suprasti, ar čia tikras pranešimas iš kokio seno stribo […]

Žiniuonių žolelės. Bobučių receptai. Senoviniai gydymo būdai. Liaudies patarlės. Ką apie juos rašysiu? Ogi štai ką: atėjo laikas dar vienai šventai karvei būti nuvainikuotai. Žalmargės vardas šiandien – liaudies išmintis. Jos didžiausias karvašūdis – įkyrus, nenutylantis mitas apie mūsų tautinį gudrumą ir pranašumą prieš visą likusį pasaulį. Kažkada Jonas Strielkūnas rašė eilėraštyje: „Lietuva su pagonybės […]

Praėjo metai nuo Aleksandro Litvinenkos nužudymo, nunuodijus jį Londone radioaktyviuoju poloniu. Byla aklavietėje, pagrindinio įtariamojo Britanijos prokuratūra apklausti negali – jis Rusijoje ir keliauti į Angliją neketina. Galima sakyti, skandalas baigtas, viskas užmiršta ir bus atiduota į archyvą? Nieko panašaus. Litvinenkos mirtis ir metai po jos yra reikšmingi ne tik dėl žmogiškosios reikalo pusės. Aleksandras […]

Tikėjausi, kad www.lrytas.lt paskelbtas straipsnis apie rusofilus sukels susidomėjimą ir gerą reakciją, bet tokios isterikos sunku buvo tikėtis (nors, žinia, Bončkutės straipsnis apie gėjus sukėlė trigubai didesnes bangas). Pritariančių komentarų necituoju, bet radikalias nuomones apie mane nepatingėjau išrankioti: iš komentarų gylio ir subtilumo gerai matyti oponentų intelektinis potencialas. Naujai ir gaiviai (palyginti su ankstesniu komentavimu, […]

Atėjo laikas skelbti gerąją naujieną: Lietuva apsisprendė būti Vakaruose, nors pati dar nevisai dėl to tikra. Tačiau kritinė masė pasiekta. Nebeliko vilties tiems, kas kalbėjo apie tiltą tarp Rytų ir Vakarų (tiesa, jie kalbėjo, galvodami apie statinį, paramstytą daugiausia matrioškomis ir pritaikytą daugiau tranzitiniams tankams ir rusiškiems sunkvežimiams). Kodėl esu tuo tikras? Kodėl niūrus, ciniškas […]

Šis įrašas bus trumpas. Pagalvojau, jei dar kartą perskaitysiu, kaip koks nors tinginys-rašytojas bet kokį politinį, ekonominį, socialinį procesą pavadins “kadriliu”, rupūže, ką nors padarysiu blogo kam nors. Nusprendžiau – geriau apie tai parašysiu ir šliukštelsiu kibiriuką tulžies, nes garbės žodis, jau nusibodo. Daėdė. Užkniso ir stovi skersai gerklės, apkarto ir prarūgo ir pašvinko ir […]

Atrodo, kad ankstesnis straipsnis apie lietuvių kalbą bus tik geros temos pradžia. Skaitau, ką siūlo VLKK, atsisukusi savo veideliu į jaunimą. Lietuvių kalbai elektroninėje erdvėje išsaugoti – mokinių konkursas Naudodamasi kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais jaunoji karta lietuviškas raides ir žodžius dažnai keičia nelietuviškais trumpiniais ir dariniais. Tačiau naujo moksleivių konkurso organizatoriai tikina: vartoti lietuvių kalbą naudojantis […]

Man parašė Tomas:VLKK forumo neskaičiau, nes net gi ten žmonės nesugeba bent kiek padoriau elgtis rašydami komentarus, o adatų ieškojimas šiene – labai jau didelė nuobodybė. Todėl gali būti, kad rašysiu tai kas parašyta. Visgi manau, kad kalbos norminimas yra reikalingas daiktas. Pabrėžiu – reikalingas viešajame diskurse. Visų pirma, kad kalbos kultūra yra labai aiški […]

Britanijos konservatorių lyderis Davidas Cameronas paminėjo Lietuvą ne visai draugiškame kontekste. Jis kalbėjo galbūt apie vienakojes lietuves lesbietes, o gal (kaip jam pačiam atrodo) apie vienakojus lietuvius šokėjus. Šiaip ar taip Lietuva įsižeidė kaip ir kiekvieną kartą: pirma „Delfi“ komentaruose, o paskui jau Lietuvos ambasadorius, prisimindamas šlovingą tradiciją (kai Melas Gibsonas buvo sarmatijamas dėl „aštriadančių […]

Noriu apginti lietuvių kalbą. Ne nuo darkytojų ir ne nuo nepagarbaus jaunimo, SMS žinutėse raidę „w“ naudojančius vietoje „v“ ir perrašančių K.Donelaičio šneką pagal angliškas rašybos taisykles („aisq warom dabar“), ne nuo užsienietiškų konstrukcijų („turėk gerą gimimo dieną“) ir ne nuo lietuvių pagal vardą, pavardę, kilmę ir krikšto metu sakytus žodžius (bet sovietinių iki kaulų […]

Įžeisti lietuvį nesunku. Pakanka papasakoti apie tai, ką apie lietuvius sako kiti (bet ne tai, ką lietuviai įsivaizduoja kitus sakant). Būna smagu, kai mano pasakojimai Lietuvos Radijui būna paskelbti LRT svetainėje www.lrt.lt kaip antai šitas, o paskui juos perspausdina DELFI, alfa.lt ir kiti platieji vandenys (kaip štai čia). Tada belieka atsisėsti patogiau, atidaryti klozeto dangtį […]

Dubajus: Išgalvotas pasaulis Apie Dubajų yra tik dvi nuomonės: žmonės arba juo žavisi, arba bjaurisi (mažų mažiausiai kalba apie jį su pašaipa ir šiokiu tokiu pasidygėjimu). Arabijos pusiasalio galiukas prie Persų įlankos, iš dykumos pakraščio žvelgiantis į Iraną, nuo Vakarų Europos nutolęs taip pat toli, kaip Dramblio Kaulo Krantas ar Kanados rytiniai pakraščiai, susikūrė sau […]

Kito krašto tokio tu nerasi, kur taip lengva gerti su saiku (ir be saiko – bet apie tą vėliau). Be Japonijos, turbūt tik Italija niekada neturėjo jokio konflikto su svaigalais ir nesiejo su svaigalais jokio kaltės ir nuodėmės jausmo. Amerika, pavyzdžiui, turėjo prohibicijos laikotarpį, savo dosnia krūtimi išpenėjusį ne tik dvideidišką, apsimetėlišką požiūrį į svaigalus, […]

Kalbant apie gėrimus, Didžioji Britanija populiariojoje samonėje dažniausiai suvokiama kaip alaus bei pabų, kur sėdimų vietų mažai ir kur po darbo, ir užvis labiausiai, penktadieniais, nusitvėrę pintos (kiek daugiau nei puslitrio) dydžio rasotas stiklines, stoviniuoja gėrėjai. Dar kai kas paminės škotiškąjį viskį. Tačiau Britanija jau seniai tapo viena didžiausių pasaulio vyno vartotojų, ir čia jau […]