Author Archives: Andrius Užkalnis

Atrodo, gali būti taip, kad kam atrodo, kad pasielgiau negražiai, kai parašiau Lietuvos Ryte, pasinaudodamas “Auksinės varpos” blog’o idėja apie emigrantus, ir dar užsidirbau iš to, ir prisidėjau sau šimtus skaitytojų komentarų (už kuriuos, kaip žinia, gaunu atskirą honorarą). Auksinę Varpą iki manęs jau perspausdino Delfis. Dar kartą sakau: man labai patiko “Elgesio atmintinė”. Juokingas […]

Vynas iš Anglijos, pagalvojau, ar tik nebus nesusipratimas? Tas pats, kaip kojomis sukioti automobilio vairą: išmokti galima, bet ar reikia? Britanijos gyventojai yra vieni energingiausių vyno gėrėjų pasaulyje, kone pusė viso pasaulio aukščiausios kainų kategorijos vynų perkami ir parduodami būtent Londone; čia – galingiausi Europos vyno pirkliai, Britanijos sostinės vyno vertinimo renginiai, vertintojai ir somelje […]

Trumpas ir paprastas žodis, bet mums reiškia tiek daug. Ir naudojamas jis keistai: tie, kas apie elito atstovus atsiliepia blogai, dažniausiai patys norėtų jais būti. Tie, kas pasiekia tuos virtualiuosius namus, kuriuose gyvena elitas, pasižiūri pro langą į gatvę, ir grįžti ten nebenori – bet vadintis elitu vengia. Tie, kas vadina save elitu, greičiausiai nėra […]

Apie anglų virtuvę tikrai niekas nėra pasakęs daug gero. Nebent kokia nors turizmą propaguojanti kontora, ir ta valstybės išlaikoma, o su valstybės parama gali būti išgirta viskas. Britanijoje vyriausybė giria net nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, nors visi kiti mano, kad ji labiau primena besivystantį arba neišsivysčiusį pasaulį. Atvykėlių nuomonės blaškosi nuo susižavėjimo iki siaubo ir […]

Nuo ko pradėti rašyti apie kavinių ir barų kultūrą? Pradėsiu nuo to, kad pirmoji mintis tokia: nemėgstu kavinių, ir todėl būsiu sveikiausias „kavinių kultūros“ kritikas, nes galiu kalbėti ne ašarotomis akimis ir nepūsdamas mėlynų mitų kamuolių. O antroji mintis, pasėdėjus ir kategoriškumui nurimus, buvo: nėra kavinių kultūros, bet kavinės pačios yra kultūros požymis ir sudedamoji […]

Būti miestiečiu, mylėti miestą – tai ne pasirinkimas. Žmogus gimsta arba kaimo, arba miesto gyventoju. Šito nepakeisi, kaip nepakeisi akių spalvos ar lyties. Meilę miestui arba kaimui iš žmogaus išplėšti yra sunkiau, nei priversti jį pamiršti gimtąją kalbą. Kaip manęs niekas neišmokė pamilti žvejybos ar vaikščiojimo basom kojomis po šlapią žolę, taip niekas neatims iš […]

Nuo to laiko, kai buvau labai jaunas, niekad neturėjau paprastų santykių su tais, kurie priklausė kitam visuomenės sluoksniui. Ir ne tik todėl, kad maniau save esant protingesnį ir šmaikštesnį už kitus (ilgainiui laikas išgydė nuo šito, bet ne visai). Tačiau visada buvo įdomu, kaip nutinka taip, kad žmonės susiburia su tais, kurie panašūs į juos, […]

Gajausias iš visų mitų, nuvalkiotas ir nutampytas: anglų humoras. Terminą žino visi, bet mažai kas paaiškins, ką jis reiškia. Jis kaip Londonas, tarybinio žmogaus matytas rusiškame filme apie Šerloką Holmsą – visų įsivaizduotas, mažai kieno aplankytas. Kuo ypatingas angliškas juokavimas? Pats humoras, jo metodas ir struktūra, nesiskiria nuo to, apie kurį mastė filosofai jau nuo […]

Nepaaiškinamo krašto paslapties saugotojos. Šiandien rašau apie Japonijos moteris: gal daugiau ne pasakodamas, ką apie jas žinau, kiek dalindamasis tuo, ko pats suprasti nesugebėjau. Jos –pagrindinė priežastis, kodėl daug kas lieka nesupratęs Japonijos, moteriškiausios šalies pasaulyje.Moteriškiausia šalis: bet nejau šalys turi lytį? Ir net jei turi, tai argi moteriškos lyties yra būtent kraštas, kuris vakariečių […]

Šis straipsnis beveik prieš metus buvo pasirodęs “Istorijose”. Dabar būčiau parašęs dar stipriau, ypač kai už langų balta, balta, kur dairais. Bet ištraukti, manau, verta. Nuotrauka: Valdas Vilūnas.  Jaučiuosi, lyg būčiau pavėlavęs parašyti šį straipsnį. Klimato kaita jau nebėra madingiausias turtingojo pasaulio saviplakos ir atgailos įnagis. Šalčiausia per kelis dešimtmečius praėjusi žiema ir žadamas „laikinas“ […]

Perskaičiau spausdintą Lietuvos Ryte savo straipsnį, pasirodžiusį prieš pora mėnesių. Ir tikrai, kuo toliau, tuo labiau krizės padariniai atrodo, kaip nuostabiai išblaivinantys ir atvarantys į protą. Todėl vėl jį čia ir įdedu. Kuo šiandien džiaugtis? Kas praskaidrina liūdesį ir niūrumą, kaip geltoną šviesą liejantis langas tamsioje gatvėje, kaip saulėtas rytas po lietingos nakties? Ar liko […]

Ašarų nebus, nors širdelėje kiek graudu. Šiandien įdėjau (štai žiūrėk apačioje) du straipsnius iš šios vasaros “Istorijų”. Gal bus dar vienas – paskutinis – jau parašytas ir parengtas spaudai, o tuomet jau viskas, šis etapas bus baigtas. Daugiau nei dvejus metus rašiau į puikų žurnalą “Istorijos”, kuris man buvo labai geras, atlaidus, kantrus mano klaidoms […]

(Angliškai gal reikėtų rašyti “Jū Čiūbo”, bet vistiek tai yra referencas į YouTube) Dėkoju mano kritikui ir nepamirštančiam manęs Justinui Žilinskui. Jis man dedikavo embedintą insertą (įklotą?) su rusišku multiku apie škatulką, kur yra mano gerai prisimenama eilutė “kalakolčiki zveniat, muzyka igrajet”. Nepaisant skeptiško požiūrio į visokią sovietinę nostalgiją (net ir tokius filmus, Jožikas Tumane), […]

Kadangi diskusija su lietuvių kalbos Talibanu skubiai perėjo į tą teritoriją, apie kurią priklauso rašyti mano blogo tualetiniame priede “Spjauk ir skalauk”, ten ir įdėtas apie tai įrašas su citatomis. (Nuotrauka: coolfreeimages.net)

Labai seniai nebuvau atnaujinęs blog’o. Dabar atėjo laikas. Tema: mano straipsnis “Lietuvos Ryte” ir reakcija į jį. Jei kas neturi laiko skaityti: klausiau, kam reikalingas Lietuvoje valstybinis kalbos reguliavimas, sakiau, kad anglų kalbos įtaką su rusų tapatinti yra neteisinga, ir prognozavau, kokia bus reakcija iš VLKK (Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos). Sureagavo skubiai, iš širdies ir […]

Perskaičiau “Lietuvos Ryte” Vincento Sako straipsnį “Sovietizmai – lietuvio galvoje ir ant stalo“. Necituosiu, paskaitykite patys. Puikus straipsnis. Geras, kaip reta. Atgaiva širdžiai. Rupūs miltai kaip gerai parašė autorius. Sunku atsitraukti. Pavaryta iš peties per visą sovietinę smarvę, visą tą pseudolietuvišką brudą nuo karbonadų iki baltų mišrainių, per konjaką geriamą užsikandant limončiku, per stolovkes, obščepytą, […]