Vyriausiajį redaktorių galima atskirti iš netvarkingos aprangos ir rudų sportbačių. Nuotrauka: R.Pocius / lrytas.lt
Kaip jau žino Lietuvoje visi (o žino tikrai visi, nes man skambino ir sveikino neįtikėtinas skaičius žmonių), penktadienį (rugpjūčio 26 d.) visai dienai buvau lrytas.lt vyriausiasis redaktorius.
Tiesa, kad buvau redaktorius vienai dienai, nesuprato daug kas (nors buvo aiškiai anonsuota), ir prapliupo purslais komentarų geizeris: kažkiek žmonių prognozavo galą nekenčiamam Lietuvos rytui, tačiau dar daugiau džiūgavo – jau dabar Rimvydas Valatka eis į darbo biržą, prie konteinerių ir taip bus nubaustas už savo baisius darbus.
Žurnalistikos centrinėje atestacinėje komisijoje ir mikriukų šoferių skaistykloje irgi kilo nemažai kalbų: dundukų vadas atostogavo su vėžiagyviais (privalumas akivaizdus: mažieji nariuotakojai ne tik gardūs prie alaus, bet ir yra bestuburiai ir tokiu būdu idealūs tinklaraščio skaitytojai; žnyplėmis klikina, bet nieko neklausinėja ir balso nekelia prieš mokytoją), o jam atostogaujant, sunerimę lankytojai reikalavo griežto ir greito įvertinimo – kodėl Užkalnis, kuris yra triskart paskelbtas “pavojingu” ir net “pavojingesniu už Šustauską”, vadovauja žiniasklaidai.
Man šios istorijos nušvietimas įdomus štai kuo. Lietuvoje pilna žmonių, kurie vienas per kitą bliauna, kad Lietuvos ryto neskaito ir kitiems neleidžia skaityti, kad tokios šiukšlės niekam nereikalingos ir jomis niekas nebesidomi. Kiti žmonės (o dalinai gal tie patys) nenustoja aiškinti, kaip Užkalnis yra menkavertis besipiarinantis bemokslis, burundukas ir bebras, nuo kurio vien išvaizdos verčia vemti (“nuimkit nors jo nuotrauką, man nuo šito išsišiepusio Minedo jau bloga”), bet vos tik krusteli, vos tik pajudini pirštą, visi kaip žąsų pulkas gagena ir mojuoja sparnais.
Ir laukia išsižioję, kas bus toliau – nes, būkim teisingi, kad ir koks tas Užkalnis būtų menkavertis ir apgailėtinas, vistiek juk daugeliui tenka pripažinti (kaip sakytų Nida Vasiliauskaitė), kad nieko įdomesnio jie kaip ir neturi, tai tenka (kaip savanos žvėrims prie vodopojaus) rinktis prie nemylimo lrytas.lt fontanėlio ir gurkšnoti, ką jiems pasiūlo.
Kita žiniasklaida, panašu, iš pavydo kramtėsi nagus ir plojo sau delnu per kaktą (nes ne jie sugalvojo tokią akciją), ir tik vienintelės “Verslo žinios” parašė žinutę apie Didįjį Lietuvos Ryto Penktadienį.
Dar ilgai sąmokslo teorijų mėgėjai apžiūrinės šį Andriaus Užkalnio puodelį su Centrinės Žvalgybos Valdybos simbolika ir spekuliuos apie tai, kur ir kam yra dirbęs (tarnavęs) jo savininkas. Nuotrauka: R.Pocius / lrytas.lt
Pati redaktoriavimo diena buvo, mano kukliu įsitikinimu, labai sėkminga: ne tiek dėl mano kažin kokio vadovavimo, bet dėl didelio ir kruopštaus pasiruošimo. Jėgų buvo sudėta labai daug, ir originalių straipsnių buvo suruošta išsamių ir įdomių. Mano sugalvota tema buvo apie tai, kad Lietuvoje gera gyventi: kad pensininkams ne taip jau blogai, kad mus gerai gydo, kad galima gyventi ir kaime, kad mes geriau vairuojame, nei anksčiau, kad geriame protingiau ir kad esame labiau patyrę keliautojai. Aš pats surašiau tik interviu su Beata Nicholson apie tai, kad Lietuvoje visko yra, ir vedamąjį “Mano sunkus optimizmo kumštis“, kurio antraštė kaip ir viską pasako.
Gabrielė Pečkaitytė, kuri viską organizavo ir viskuo rūpinosi, smulkiai papasakojo, kaip viskas buvo (ten pat pridėti ir du video reportažai), ir po to penktadienio dar parašė komentarą Aušra Malinauskaitė, gal kiek per drąsiai mane pavadinusi “gerbiamu” Užkalniu, tačiau sukėlusi didelį susirūpinimą tarpe tų žmonių, kuriems rūpėjo suprasti, ar ji čia mane reklamuoja, ar suvarinėja, ir taip ir nesupratusių.
Nuotrauka kaip ir atspindi mano įspūdžius iš redakcijos. Fotografas: R.Pocius / lrytas.lt
Mano įspūdis apie tai, kaip dirba lrytas.lt, buvo neįtikėtinai geras, ir tai sakau ne todėl, kad man reikėtų kam nors įsiteikti. Aš žinojau, kad bus dinamiška, bet nesitikėjau, kad viskas bus daroma taip greitai, taip operatyviai ir tokiu negailestingu tempu. Ir kad jauni žmonės tokie gabūs (esu jau anksčiau sakęs – jaunesnė karta geresnė, nei apie ją kalba ir galvoja).
Geriau supratau, kokia didelė konkurencija skaitytojo dėmesiui – tų pirmųjų pozicijų labai mažai, ir tas dėmesys yra išlepintas ir neprognozuojamas. Palyginti su darbu žinių agentūroje, kur žinios eina srautu ir išsiskirsto pagal žymas arba paieškas, ir su darbu statiniame leidinyje (kuris kažkiek laiko, nuo dienos iki mėnesio, yra fiksuotas laike), interneto portalas yra keistas mišinys tarp statiško ir takaus, ir tie žmonės, kurie sugeba šį stebuklą sutvarkyti, man panašūs ne tik į žonglierius, bet ir į tuos, kas naktį piešia ore švytinčiu žibintuvėliu paveikslus, kuriuos užfiksuoja fotografai.
Ar vėl daryčiau ką nors panašaus? Be jokios abejonės. Ačiū visiems, kas prisidėjo prie šios dienos.
Redaguoti internetinį portalą - tai lyg žiburėliu piešti tamsoje. Taip pat sunku, taip pat laikina, ir taip pat įspūdinga.
14 Comments
Gerbiamasis tamsta, pamiršote paaiškinti vieną žvaigždę 😉 T.y. išnašos trūksta.
Jau pataisiau. Žvaigždelė ten per klaidą.
Kita žiniasklaida, panašu, iš pavydo kramtėsi nagus ir plojo sau delnu per KAKĄ (nes ne jie sugalvojo tokią akciją)…
Ar čia T raidė sąmoningai praleista sukuriant savotišką dviprasmybę, ar šiaip klaidelė 🙂
Gudriai Keulei dėkojam už pastebėtą klaidą.
Pagarbiai,
Protokolų korekcijos skyrius
Čia kažkokia giminaitė seutėja, nes Pigi Keulė Valatkos neskaito, Pigi Keulė skaito RAČĄĄĄĄĄ!!!!!:):)
Na bet mes likome dviprasmiškai pasimetę: Užkalnio karjera – smagu, karjeros vieta – ne taip smagu.
Viena diena, tai viena diena, bet va man klausimas – o tai ten su K. Sabaliauskaite viskas iš rimtųjų? Jinai atleista?
Kreivaranki, tai pasaulėžiūrinis konceptas.
Iš esmės ir buvo Zabugornas samdomas tik tam atleidimui, o visa kita – pilkosios masės linksminimas.
“…būkim teisingi, kad ir koks tas Užkalnis būtų menkavertis ir apgailėtinas, vistiek juk daugeliui tenka pripažinti (kaip sakytų Nida Vasiliauskaitė), kad nieko įdomesnio jie kaip ir neturi, tai tenka (kaip savanos žvėrims prie vodopojaus) rinktis prie nemylimo lrytas.lt fontanėlio ir gurkšnoti, ką jiems pasiūlo.”
Andriau, nepyk, bet čia tikrai yra GEROKAI PER DAUG narciziškumo. Ir ne tik čia. Rimtesnių argumentų net neverta pateikinėti, nes tamstai vis tiek atrodys, kad tik jis vienas auksu blizga žemelėj Lietuvos. Deja, blizgesys matosi tik veidrodyje – kiti jo nemato.
Šitoje optimistinių žinių lavinoje trūko kokios nors optimistinės žinutės apie “žudiką” Kedį arba vienintelę teisėsaugos problemą Venckienę… Na bet nieko grįš vyr. komsomolcas į savo postą sulauksim turbūt ne vienos naujienos apie tai. 😉
Šiek tiek įžūlaus narciziškumo yra sveika ir smagu. Bet kai kurie nebejaučia ne tik saiko bet ir virto rimtai gydytinais – pvz. koks nors dundukų vadas narciziškai rašo apie kokias nors savo nykiai romantiškas atostogas, keli lengvai manipuliuojami tuo žavisi ir tekstiškai šliausžioja pie įrašo kolonėles, dundukų vadas dėkoja… šleikštu, šleikštu.
Žiūriu Užkalnis irgi jau gravituoja ton pusėn IMHCO(In My Humble Cat’s Opinion)
Įdomu, ar narciziškumas yra kokia nors neatimima blogerio savybė?
gerb. Užkalni o prieš sėdant į redaktoriaus kėdę vyr. komsomolcas nepapasakojo kaip komjaunimo rytas uždirba pinigą? Neteko skaityti tokios informacijos
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/wikileaks/lietuviska-zodzio-laisve-korupcijos-narve-arba-uz-ramybe-reikia-susimoketi-304-154334
Nelaukiu atsakymo į šį komentarą tuoj pat, bet manau po kelių metų kai būsit išmestas iš šito gešefto turėsit ką papasakot… Aišku tada būsit “kovotojas” su korupcija žiniasklaidoje kurios dabar taip nuoširdžiai nepastebit, bet įdomu kodėl dabar buvo pasirinktas komjaunimo rytas? negi tik šaibų kiekis nugalėjo?
Valatka iš dešinės, repėrė iš kairės. Na, IMHO, nelabai pasisekė.
O rimtai, kokio velnio lįsti į tą galerą? “Sergantis didybės manija zanuda ir klounas, rašantis kapotais trumpais sakiniais, apsimetantis žiniasklaidos žinovu ir besivadinantis “apžvalgininku”…” — ar negalima to paties pasakyti apie R.Valatką ir jo organą? Skirtumas tik tas, kad Račas nesibritkija kartais ir kažką geresnio parašyti, jei yra apie ką, tuo tarpu Valatkos šunauja tik urzgia be perstojo ir spjaudo nuodais į viską, kas juda. Ir tamstos sunkiam optimizmo kumščiui iš karto duotas rešitelnas otporas:
http://www.lrytas.lt/-13145228701313947053-nei-lietuvoje-pragaras-nei-kitur-rojus.htm
http://www.lrytas.lt/-13149386291314266303-nėra-ko-nusiminti-bus-dar-blogiau.htm
Neabejoju, kad ir dar bus.