Jau liko mažiau nei du mėnesiai, kol “Baltos lankos” pasiūlys skaitytojams mano knygą “Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“.
Knyga pristatoma Vilniuje gruodžio 17 d., o paskui pradėsiu keliauti po Lietuvą, kaip koks Rytis Cicinas su koncertais.
Visokia informacija apie knygą surašyta čia – kai turėsiu tikslesnius pristatymų ir susitikimų laikus, pateiksiu ir juos.
Buvau Vilniuje, daviau interviu apie knygą įvairiai žiniasklaidai, įrašiau programas Lietuvos radijuje. To bus dar nemažai, ir jei kas nors pradės apie mane blogiau galvoti dėl reklamos gausos, linkiu jiems sekmės. Po kelių mėnesių, tikiuosi, nebeliks Lietuvoje nė vieno lietuviškai kalbančio ir skaitančio, kas dar nebus apie knygą girdėjęs.
Kažkur jau buvo parašyta, kad Užkalnis – žurnalistikos Minedas. Aš tikiuosi, kad po trijų mėnesių kas nors parašys, kad aš taip pat ir literatūros Mantas Petruškevičius arba Natalija Zvonkė.
7 Comments
Nebijai, kad po visų turų grįžusio į Angliją nebeįleis, nes kas nors bus išsivertęs ir paskaitęs tą knygą? 🙂
Karoli, neturėtų tokio poveikio būti, nes knyga yra geraširdška ir pasakojanti, ne besispjaudanti. Aš ne kokia Paulina Pukytė, kad drabstyčiausi susiraukusiais neurotiškais purveliais.
Nerandamas jus Facebooke, nors tu ka…
http://www.facebook.com/uzkalnis – arba parašykit man į uzkalnis@gmail.com ir aš jums pakvietimą atsiųsiu.
Andriau,puikiai valdote sakinį, skaityti visuomet įdomu ir naudinga, temų spektras jūsų rašiniuose be galo platus, kodėl savo rašymą lyginate su minedu, zvonke etc?
Šituo sakiniu norėjau pabrėžti, kad nebijau panašių palyginimų, kurie mane tik džiugina; ir jau nujaučiu, kokia bus mano knygos kritika ("ten literatūros jokios išvis nėra, tik išreklamuota per visus galus, aš geriau parašyčiau").
Buvo įdomu paklausyti. Tik griežtai nesutinku su mintimis apie tai, kad prasčiau angliškai kalbantys imigrantai nėra niekinami ar diskriminuojami dėl kalbos. Jei nežinočiau kas kalba, tai pagalvočiau, kad autorius matyt nėra Anglijoje buvęs. Mano penkerių metų patirtis kalba ką kita. Anglas, vos tik kalboje užjutęs menkiausią ne native engish gaidelę, jau ima jaustis pranašesnis už pašnekovą. Žinoma, jis niekada ir jokiais būdais stengsis to neparodyti, betgi neigs ir maskuosis. Bet visa tai tik politeness ir political correcteness. Bet ilgiau tarp anglų pagyvenus darosi aišku, kad tai tik išorinis fasadas. Sunkiai įsivazduoju, kad anglas bendraudamas su imigrantu nuoširdžiai jaustųsi kaip lygus su lygiu. Jam tai reikštų nusižeminimą iki emigranto lygio. Nes jis, matai, juk yra aukštesnis.