Atėjo savaitgalis, ir vėl vieta ir laikas pagalvoti apie alkoholį. Kad niekas nesakytų, kad ragauju tik pižoniškus vynus, tai štai jums ir prašom: masinio, žinomo, net pakyrėjusio Kalifornijos vyndario produktas. Waitrose parduoda su itin didele nuolaida: paprastai 8.50 GBP, o dabar – vos 5.69, tai štai jums ir prašom, tik truputį daugiau nei dvidešimt litų.
Gamintojo tinklalapis sako, kad vynas “sprogsta galingomis ir aksominėmis uogomis”, bet nieko jis nesprogsta. Jaučiasi gal kiek juodųjų serbentų (o kuriame širaze jų nesijaučia), ir malonių slyvų, bet tai, sakykim, ir viskas. Yra truputėlį to žadėto ąžuolo kremiškumo. Kiti jautė pipirus (gal) ir odos kvapą, bet štai pastarojo aš vos užuominas radau, nors tas odos kvapas yra man vienas fainiausių. Pipirų – gal šiek tiek. Nors nesu tikras.
Maistas: gamintojai siūlo steiką su pipiriniu padažu ir brendžio bei grietinėlės padažu, ir Protokolų kulinarijos skyriui labai sunku su tuo ginčytis. Šiaip šis vynas dirbs ir su dešrelėmis, ir su kokiais nors kiaulienos suktinukais ar panašiai, gerai kad būtų su kokiom slyvom ar dar kuo nors. Žinote, tokio labai iš lietuviško Nidos repertuaro (kas nėra blogai, nepagalvokite). Mėsos patiekalo reikia kokio nors ne per daug apanglėjusio, ne ant grotelių turbūt kepto, ir tokio, kur galbūt būtų saldokas skonis. Sakyčiau.
Išvada šiaip apie šį vyną būtų tokia, kad jis už pilną kainą yra way, way per prastas, bet jei pigesnis, tai gali būti stalo vynas geresnis už vidutinį, ir tikrai smagesnis, nei tie Tesco pasiūlymai (tie, kas pažįstami su didžiausiu Anglijos supermarketu, žinos apie ką kalbu, o kitiems paaiškinsiu, kad Tesco yra tokia Anglijos Maxima, tik labai baisiai didelė), kur vynas, siūlomas už penkis svarus yra neva perpus atpigintas nuo normalios kainos – bet paragavus yra akivaizdu, kad jo už normalią kainą (dešimt svarų) niekas gyvenime šimtą metų nepirktų. Šiaipjau ir akivaizdu, kad jei tas vynas yra vertas dešimties svarų, tai kas, būdamas sveiko proto, jį atidavinės pusvelčiui? O jei nevertas, tai nereikia meluoti. Bet čia viskas aišku.
3 Comments
Parduotuviniai Robert Mondavi vynai USA yra generic kategorijos. T.y. nieko apie vynus nežinant, ir norint išgerti vyno galima drąsiai pirkti. Nenusivilsi. Paprasti kaip 3 kapeikos (Kainuoja iki 10 USD). Kvapų gama 1-2 max 3. Sprendžiant iš to, kad USA to vyno pirkti praktiškai nėra, turbūt buvo nuspręsta tų metų Syrah derlių sugirdyti Didžiosios Britanijos salų gyventojams (sprendžiant pagal Waitrose dar ir ne patiems reikliausiems). Rekomendacija lankantis Kalifornijoje: paragaukite Mondavi Reserva vynų tiesiog vynuogyno vyninėje. Degustacija kainu0ja, bet kartais tooookį buteliuką atidaro…
Užjaučiu Andrių pasiryžusį atkimšti tą butelį ir tikiuosi bent tas steikas su pipiriniu padažu buvo grieko vertas 😉
Waitrose yra šiaip geriausias supermarketų tinklas šalyje (M&S dar brangesnis, bet jis ne full range), vynų pasirinkimas ir šioks, ir toks. Visko būna. Bet dabar vis labiau gaila sugaišto laiko ir įsipilto į skrandį nuobodaus niekalo kiekvieną kartą, kai atkemšu kažką neįdomaus. Tai senatvės požymis.
Aš nežinau kaip Anglijoje, bet gerai padeda vyno įvertinimai balais šalia kainų. Dazniausiai prastas jausmas būna po įvertinimų <90. Nuo 95+ prastai jaučiasi piniginė, bet skrandžiui nusivilti nėra tekę. Neįvertintiems vynams turiu čytšytą pagal regionus ir metus. Nieko stebuklingo nesu pagal jį nusipirkęs, bet nusivylęs irgi nesu.
Problema tame, kad šiais laikais dauguma vynų gaminama greitam iki 5-7 metų vartojimo laikotarpiui. Laikyti tokį gali, bet galu gale gausis vynas virtuvei o tai ir actas vietoj plytų spalvos kvapnaus nektaro…