(Angliškai gal reikėtų rašyti “Jū Čiūbo”, bet vistiek tai yra referencas į YouTube)
Dėkoju mano kritikui ir nepamirštančiam manęs Justinui Žilinskui. Jis man dedikavo embedintą insertą (įklotą?) su rusišku multiku apie škatulką, kur yra mano gerai prisimenama eilutė “kalakolčiki zveniat, muzyka igrajet”.
Nepaisant skeptiško požiūrio į visokią sovietinę nostalgiją (net ir tokius filmus, Jožikas Tumane), nuo kurio tempiasi visi, ką kolbasina sovoko ilgesys ir briedai apie geresnį meną, negu “šiuolaikinė sintetika”, pažiūrėjau susidomėjęs ir tikrai pastebėdamas Yellow Submarine estetiką bei kone tiesiogiai nuluptas kartinkas iš Pink Floyd “The Wall”.
(Autoriaus pastaba: Yellow Submarine net aršios savo jaunystės bitlomanijos laikais nelaikiau geru kūriniu – reto durnumo “overrated” vizualinis džankas, kurio neapsirūkęs neįvertinsi – kaip ir visi The Beatles filmai, nors kai kuriems jų nepadės net ir žolė.)
Ką norėjau pasakyti? Apie ką bazaras?
Ogi štai apie ką. Sovietinės nostalgijos paveldas, visi tie nesibaigiantys “Brėmeno muzikantai”, nuo kurių alpėja visi 30-40 m. amžiaus perbrendę romantikai, kurio pilnas YouTube ir kitoks internetas, mane neigiamai užveda ne pats savaime, o dėl to, kad jis garbinamas visų tų atmarozkų, kurie prie jo limpa kaip musės prie šūdo, ir pradeda zvimbti apie tai, kaip viskas buvo tais laikais vėsu ir čiotka. Ir menas buvo, ir kinas buvo, ir duša buvo viskame.
Duokit jiems 10 minučių, ir visi pradės tiesiog spiegdami dūsauti, kaip virtuvėse klausydavosi Vysockio iš juostinio magnetofono, ir be to, žinoma, Cojaus (dar buvo, kiek atsimenu, kažkoks pridurkas-patriotas su barzda, kurį kažkokio rusų kultūrnamio užkulisiuose nušovė perestroikos laikais, Talkovas atrodo jo pavardė – “tarybinio roko” kankinių panteonas didelis ir visas smirda vienodai; taip, ir visas Akvariumas su Grebenščikovu irgi eina ten pat strojevym šagom).
Įdomiausia, kad dažniausiai visi tie kamentai paeina iš Kanados, Šveicarijos, Kalifornijos, Australijos ir iš bet kur kitur, tik ne iš to paties sovoko: matyt, viskas ten buvo gerai, tik išvažiavus dar geriau.
Ši autorefleksija prieina prie prasmingos pabaigos. Ne todėl užvažiavau kadaise ant Justino Žilinsko tikros ar menamos “rusofilijos”, kad jis kai kurias rusiškas eiles išvertė, o man rusiškos eilės nepatinka.
Nepatinka man ne tos eilės, multikai ar dainos – nemėgstu daugumos žmonių, kuriems visi tie dalykai patinka. Neracionalus tatai požiūris, ir juokingas, bet ką aš galiu padaryti?
10 Comments
Siandien as esu Andrius Uzkalnis.
Labai subjektyvi ir išskirtinai sulaužyto leksikono apdergta nuomonė. Pasiūlyčiau ateityje atsiriboti nuo kraštutinumų ar maksimalizmo, bet nesitikiu būti išgirstas.
SHW – buvote išgirstas, bet ar būsite paklausytas, nežinau, ir štai kodėl: (1) subjektyvi nuomonė buvo ir bus, kiti rašo savo nuomones, aš rašau savo; (2) leksikonas – eksperimentinis, jis visoks būna, jeigu kam nors nemalonu, tai atsiprašau; (3) kraštutinumai ir maksimalizmas, kaip ir drastiškos nuomonės bei įžeidūs epitetai, yra mano rašymo požymis, dėl kurio vieni mane vadina mėsainiu ir nekenčia, o kiti kaip tik noriai skaito.
Na tai žinoma, kad dabartiniai multikai kur kas geresni! Kliūva, griūva, šaudo, gaudo… Ta karta, kuri su tokiais filmukais užaugs, nepezės taip arogantiškai internete, o iškart eis ieškot ir šaudyt-gaudyt.Fuj, pasigadinau nuotaiką visai diena. Kad Tau pirštai nubyrėtų!
http://www.rzu.lt/?2008-05-29
na nieko negaliu padaryt,megstu andriu uzkalni, rusishka roka, ir irgi negaliu pakest visu tu durniu kurie alpsta del betkokio vaizdelio ish praeitiesot nors persipleshkgalejau gimt pora metu veliau, gal jau rusishkai nebesupraschiauo dabar pereinama karta esmi, rusishkai dar suprantu, anglishkai jau geriau ir leidzhiu sau shaipytis ish “osobenostiu” megeju tfu
manau geras kūrinys tėra geras kūrinys, nesvarbu kokiai epochai priklauso. svarbu ar patinka…
Gerbiamasis Neziniukai: šis mano blog’o įrašas, deja, buvo nevykęs bandymas suprasti, kaip objektyvų dalykų vertinimą paveikia nuomonė apie tų dalykų kitus vertintojus. Nevykęs, nes skubotas ir, deja, agresyviu stiliumi užgožęs klausimus, o kai kuriuose LiveJournal diskusijose pakėlęs tokias drumzles, kad tikrai jaučiuosi ne taip prie to klausimo priėjęs.Tačiau ne viskas prarasta, nes esu tuo klausimu parašęs žymiai labiau subalansuotą ir giliau analizuojantį straipsnį į vieną dienraštį (kurio daugelis nemėgsta) ir netrukus po jo publikacijos ten aš įdėsiu jį ir čia.
Daugelis tavo puikių straipsnių su kaupu atperka tuos kelis šiek tiek “prisvilusius“, kas netgi įdomiau – įvelia kažkokio pikantiškumo :)))Sėkmės ir įkvėpimo!
Autorius, be abejones, puikiai raso, kitaip neskaityciau ir nelaukciau kiekvieno naujo jo straipsnio, bet yra ribotas ir krastutinis zmogus (kaip bebutu gaila) ir i viena kruva plaka viska – puskina, suriko nuotykius, grebenscikova, bumeri… Jam visa tai yra aprasoma vienu zodiu – rusiska, kuris jo makauleje automatiski tampa zodziu – blogai. Kaip jus, protingas zmogus, nesugebate izvelgti Rusijos daugialypiskumo, kad ta pati Rusija suskilusi i daugiau spalvu, nei jus apskritai zinote. Elementerus aptariamos temos neismanymas, tik parodo jusu pasiputima ir isivaizduojama gebejima sneketi bet kokiomis temomis.