Rytis Zemkauskas (nuotrauka iš LNK TV)
Rugsėjo pabaigoje, atvykus Lietuvon į knygų turą, vieną iš šiltų vakarų netoli Kauno, prie Babtų, kur yra Mindaugo Šventoraičio užlaikomas Babtyno-Žemaitkiemio dvaras, kalbino ir filmavo Rytis Zemkauskas.
Rytis kantriai išlaukė knygos pristatymo, organizuoto Audros Kaušpėdienės, ir egzempliorių pasirašymo, ir mirštančios dienos šviesoje, pakilus į orą visiems paupio uodams, kalbėjosi, o operatoriai filmavo, net neturėdami laisvų rankų nuo kraujasiurbių parazitų apsiginti.
Televizija yra negailestinga, todėl kad viskas matyti iš pačios blogiausios pusės. Kiekvienas kalbėtojo Užkalnio nusišnekėjimas, ištęsti mekenimai, ieškant žodžio ir sakinio, elgesio manieros ir išvaizdos netobulumai bado akis ir nedžiugina: supranti, kaip gera rašyti arba kalbėti per radiją, kai visko šito nematyti.
Bet kalbėtis su Zemkausku buvo labai įdomu ir pažiūrėjus liko kokybiškos televizijos įspūdis.
11 Comments
Laukiau tos laidos. Ziurejau. Likau nuvilta… Pokalbis buvo gana lekstas ir pavirsutiniskas… tiesiog – nieko naujo….
Na taip, paciam lengviau tekstus antent popieriaus ar ekrano raityt labiau sekas, nei maslingas frazes gyvai delioti:)
Na, aprašymas apie tą “blogąją pusę” tai sakyčiau smarkiai perdėtas.
įrašas nuteikia blogiausiam, o realiai nieko to blogo ir nepamatai (“nusišnekėjimas, ištęsti mekenimai, ieškant žodžio ir sakinio, elgesio manieros ir išvaizdos netobulumai”)
Čia turbūt ir buvo Andriaus mintis kaip pateikti šį video. Maždaug jei neparašysiu nieko, tai peržiūrės visi ir sakys eilinis interviu, o jei pasakysiu, kad bus labai blogai, tai video visiems pasirodys visai OK.
Nepaisant visko, man visai patiko. Galvojantis, “gyvas”, žmogus taip ir šneka – ne visada rišliais sakiniais ir su pauzėm. Man baisiausias šnekėjimo stilius yra pas poną Roką Žilinską, suprantu kad žinių studijoje jį buvo galima naudoti, nes yra kažkokie nerašyti standartai (nors gyvumas ir ten nepamaišytų), tačiau visur kitur taip kalbantis Rokas atrodo kaip prisukama lėlė.
O grįžtant prie interviu, man visai nesvarbu, kad čia nebuvo jokios gilios prasmės – Lietuvoje ir elementarių psichologinių problemų per akis (apie keletą jų juk ir sukosi didžioji pokalbio dalis), vien jų sprendimas užtruks dešimtmečius, taigi apie kažką daugiau nėra ko kalbėti…
Tik tas Lietuvių ambicingumas man toks keistas pasirodė. Man jis tikrai labiau primena rusišką “pakazuchą” – pvz. tautiečių bruožą važinėti MB S600 su dujomis… Na, bet, Andrius laiku pasitaisė apie ambicijų ir tvarkos derinį, kuris galbūt ir visai teigiamas. Gal iš tiesų iš toliau geriau matosi?
pauliau savo akimis esu matęs hameri geltona kuris pylėsi dujų 🙂
Nežinau kaip yra dabar, nes dujų statytojai ir techninė apžiūra lyg ir vadovaujasi kažkokiais standartais, bet anksčiau visiška norma buvo dujų užpylimo žarną palikti bagažinėje (nors to daryti kaip ir negalima), kad kaimynai nematytų ir neapšnekinėtų. Dujų piltis aišku būdavo važiuojama kai nieks nemato.
Tačiau tai buvo dar ne viskas. Aukščiausias dujų įdėjimo laipsnis būdavo visiškas baliono paslėpimas bagažinėje. Ir kalbu ne apie tuos atvejus, kai balionas yra dedamas vietoj atsarginio rato ir natūraliai pasislepia. Būdavo slepiamas normalus balionas, o jam paslėpti buvo konstruojama atskira bagažo skyriaus apdaila.
Tiesa, dabar kontrabandinis kuras entuziazmą dujoms stipriai sumažino. Aš ir pats labai keistai jaučiuosi, kai atvažiavęs į Statoil pilu benziną su Extra kortele ir manęs visą laiką klausia kar rašyti sąskaitą – suprask, šiaip benzino privatūs asmenys čia nesipila 🙂
“Lukoile” tas pats.
o man visai patiko… šiaip zemkausko tie pasišnekėjimai labai tokie melancholiški depresovi ir ta visa maniera tokia optimizmu ir džiaugsmu nekvepianti… bet čia kadangi ponas užkalnis beveik neleido zemkauskui prasižioti visai neblogai gaovis… pradžioj gal kiek nuobodu buvo bet poto i pabaiga visai gerai 🙂
Viskas normaliai gavosi, ypač jei tai buvo be išankstinio detalaus pasiruošimo ir dublių. Aš asmeniškai užskaitau, ypač apie linijos užbrėžimą ir sudegusio namo atstatymą, nekniurkiant dėl kaltų ir skriaudų
Esmė juk turinyje, o ne formoje. Turinys – geras. Žiūrėjau, pasharinau feisbuke ir užlaikinau.
Geras turinys ir tas svarbiausia. Netgi labai originalių pastebėjimų yra.
Man užkliuvo – negi rimtai lietuvius randa panašius į amerikonus?
Ar tai komplimentas.
O jei taip – tai kam?
O man patiko. Nėra ko norėt, kad rašytojas kalbėtų gyvai taip, kaip kalba TV diktoriai, skaitydami jiems paruoštą tekstą.