Atrodo, kad ankstesnis straipsnis apie lietuvių kalbą bus tik geros temos pradžia.
Skaitau, ką siūlo VLKK, atsisukusi savo veideliu į jaunimą.
Lietuvių kalbai elektroninėje erdvėje išsaugoti – mokinių konkursas
Naudodamasi kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais jaunoji karta lietuviškas raides ir žodžius dažnai keičia nelietuviškais trumpiniais ir dariniais. Tačiau naujo moksleivių konkurso organizatoriai tikina: vartoti lietuvių kalbą naudojantis naujausiomis informacinėmis technologijomis – paprasta, naudinga ir… madinga!
Tai štai kokia ji, jaunoji karta. Ji naudojasi “kompiuteriais” ir “mobiliaisiais telefonais” (visko gali būti, dar gal ir klausosi “estradinės muzikos”… ką gali žinoti…)
Bet palaukite! Mes tuoj jums išaiškinsime, kad daug ko nežinote.
Pagal mūsų taisykles rašyti labai paprasta (mes patys tik šešis metus turime mokytis kalbėti ir rašyti taip, kaip patys sugalvojome – jei pradėsite mokytis dabar, gal po dešimties metų ir galėsite mūsų patvirtintu būdu išsiųsti SMS – atsiprašau, raidžiukę).
Be to, tai naudinga. Vietoje to, kad failą suprantamai vadinti failu, galite naudingai leisti laiką, bandydami suprasti, ar tai byla, ar rinkmena, ar pagaliau galbūt kokia šikmena (pastaba perspausdinančių leidinių redaktoriams – tai nėra negražus žodis, o garsas “šik” subtiliai pabrėžia mūsų kalbos artumą sanskritui ir bus įdomus turistams). Galvodami apie tai, praleisite mažiau laiko, bastydamiesi be tikslo gatvėmis, naudodami svaigiuosius gėrimus, rūkydami papirosus bei kitus tabako gaminius ir uostydami klijus (atsiprašau, uostydami lipę).
Pagaliau, tai madinga! Jūs dar to nežinote, bet niekas geriau neišmano mados ir visko, kas yra madinga ir šaunu, negu pusamžės tetulės, sėdinčios dideliuose kalbos gynėjų kabinetuose, bei diedeliai taukinais kostiumais ir 1975 metais Saratovo tekstilininkų sukurtais kaklaraiščiais, mokantys tikrai greitai išgliaudyti visas kirčiuotes, iki šiol žiurintys į bankomatus kaip į velnio išmislą ir saldžiai prisimenantys gerus laikus, kai algas mokėdavo kasose, o spalio šventėms atveždavo apelsinų ir sasiskų. Jie jums viską išaiškins apie madą.
Nė patys nepajusite, kaip iš pasišiaušusių, užsienietiškai kiauksinčių kvailiukų tapsite madingais, šauniais lietuviukais, kuriems pramogų viršūnė bus vakarėliai “Sugalvok sinonimą” (užsigeriant gira) ir tautosakos stovyklos.
Toliau – geriau:
Testo užduotis, kaip antai paaiškinti žodžio reikšmę, rasti sinonimą ar ištaisyti klaidas, kuria „Tildės IT“ kalbininkai, Kalbos komisijos specialistai ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos atstovai.
Pirmąjį konkursą ketinama surengti kovo mėnesį, skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tačiau kol kas renginys yra be pavadinimo…
Iki lapkričio 15 d. siūlykite jaunimui priimtiną originalų, šmaikštų ir taiklų konkurso pavadinimą! Siūlymus siųskite el. pašto adresu konkursas@lituanika.lt.
Garbės žodis, tyčia nebūčiau sugalvojęs. Konkursas bus skirtas šventei paminėti. Matyt, kad žmonės, visą gyvenimą savo veiklą ir pasiekimus skyrę partijos suvažiavimams, spalio šventėms, Lenino gimtadieniams ir užsaugę “LTSR 25-mečio” gatvėse, negali sutramdyti saldaus niežulio.
Taip kad siūlykite “jaunimui priimtiną (!) originalų, šmaikštų ir taiklų” pavadinimą.
Aš sugalvojau kelis:
“Nekišk nagučių prie SMS knopkučių”
“Tik gramatiška žinutė tinka paauglei Onutei”
“Jei rašysi su klaidelėm, nebučiuos tavęs mergelė”
Kviečiu balsuoti.
14 Comments
Na, nepatinka tas konkursas – suorganizuok tamsta kitą.O dėl tų naujadarų… taip ir būtume likę su sierninkais, tratavarais ir mostelėm, kad visi taip būtų manę.
Du atsakymai: (1) geriau jau su sierninkais, negu su tokiais konkursais;(2) aš konkursų neorganizuoju, bet jeigu kam nors patinka, be abejo, tai jų teisė – o mano teisė (kartais ir pareiga) pasakyti susireikšminusioms LTSR išrūgoms, ką apie juos ir jų veiklą galvoju.
Pirma: aš tai labai tikiuosi, kad kaip nelikom prie sierninkų, taip neliksim ir ant kitų tratavarų.Antra: imkis tamsta geriau konstruktyvios kritikos. Na, ir kas jau ten taip negerai tame konkurse (išskyrus tai, kad ten išrūgų daug)? Ir kaip tai būtų galima pataisyti? Tiems, kurie ypatingai buki (kaip antai aš), kartais prisieina ką ir pirštu prikišamai parodyti.
Džiaugiuosi, kad tęsiam diskusiją.Siernikai atrodo tokie baisūs, kadangi buvo kažkada pakeisti ir per dešimtis metų sąmonė spėjo priprasti prie naujo žodžio.Tūkstančiai užsieninių žodžių, buvusių tuomet, liko ir niekam nebado akių – ir ekranas, ir kremas, ir automobilis, ir mikrofonas. Dėl kritikos konstruktyvumo: man ji atrodo pakankamai konstruktyvi, net jeigu ponams iš VLKK ji atrodo kaip foninis triukšmas. Konkurso problema yra ta, kad jis rengiamas surūgusių biurokratų, kurie net 2007 metais negali išvengti 1977 metų kalbos ir mastysenos savo trumpame pranešime. Kai tas užpelkėjęs lėlių teatras žada paaugliams išaiškinti, kas yra “madinga”, tai prašosi ne konstruktyvios kritikos, bet pašaipos ir žvengimo, susiėmus už pilvo.Jeigu kaimo kapela ateitų koncertuoti į naktinį klubą, bobutės persirengtų kaip Yva ir pradėtų darkytis, tai vargu ar galėtų tikėtis konstruktyvios kritikos.
1. Man tai visai nebaisūs jokie žodžiai, mane, kaip buvusią redaktorę, ne taip paprasta išgąsdinti 😉 2. Taip, visi mes nusipelnome konstruktyvios kritikos.Tamsta per daug dėmesio skiri asmenybėms ir jų savybėms, ir per mažai dėmesio konkretiems tų asmenybių veiklos trūkumams, kuriuos tos asmenybės galbūt visai mielai imtųsi taisyti. Gal susirauktų. Gal pabambėtų. Net ne gal, tikrai susirauktų ir pabambėtų. Bet į konkrečias konstruktyvias pastabas išties atsižvelgtų noriau negu į tuščią daugžodžiavimą.3. Mano kukli nuomonė: dar neneteko matyti kalbininko, kuris būtų visai niekuo netrenktas. Na ir kas? O kaip tai susiję su jų organizuojamų renginių kokybe?
Dėl (2) – aš tikrai žiūriu į tuos dalykus per asmeniškumus, nes čia, man rodos, jie daug ką lemia. Nesijaučiu įpareigotas kritikuoti juos taip, kad jie keistųsi: nesu tų žmonių viršininkas, ir jų darbo rezultatai (kurie yra, sakykim tiesiai, nekokie), bei visuomenės supratimas ir nuomonė apie juos (kuri yra dar prastesnė, nei objektyviai jiems priklausytų) nėra mano darbas ir mano atsakomybė.Niekas nėra aukščiau išjuokimo ir pašaipos. Mano straipsniai, drįstu manyti, yra spausdinami ir kai kurių skaitytojų mėgiami būtent todėl, kad ten nuomonė apie tai, kas man nepatinka, nėra vyniojama į visokius “be pykčio” popieriukus.Jeigu kas nors nori seilėtų apsikabinimų ir pozityvių užkalbėjimų “gyvenkim draugiškai”, tai jie tikrai mano rašymuose jų neras.
“Niekas nėra aukščiau išjuokimo ir pašaipos.”Drįstu net labai nesutikti su šia fraze.Ne, seilėtų apsikabinimų ir pozityvių užkalbėjimų man nereikia.Tiesiog išdėjimas į šuns dienas vien vardan išdėjimo į šuns dienas, man regisi, yra niekas kita kaip nebrandumo išraiška ;)Žinoma: “Maturity […]is a bitter disappointment for which no remedy exists, unless laughter can be said to remedy anything.” (K. Vonnegut)
Aš nieko neturiu prieš, jei mano rašymus vertins kaip nebrandumo išraišką. Jeigu visi būtų brandūs, nebūtų nei Radiošou, nei Borato, nei pranašo Mohamedo karikatūrų, nei tualetinio humoro, nei tokių filmų kaip Šrekas arba “The Simpsons”.Neatsitiktinai Rusijoje prezidentas pirmiausia pasirūpino, kad neliktų nebrandžių laidų “Lėlės” ir “Raudonoji strėlė” apie lėliukus, paršiukus ir zuikiukus, kuriuose buvo nekonstruktyvi ir asmeninė kritika. Dabar ten žymiai brandesnė visuomenė.Aš matau išdėjimą iš šuns dienas, pašaipas ir blevyzgas kaip būtiną ir reikalingą sveikos visuomenės dalį.Būtent todėl turiu atskirą tinklapį blevyzgoms apie save patį:http://spjauk.blogspot.com
Nepainiokite rūgštaus su karštu, t.y. nebrandumo su brandžia ironija 😉
Na, dėl Dievo meilės – tada galima vadinti tik nebrandumu, jeigu taip geriau patinka.Tik būtų įdomu sužinoti, kieno vertinimas yra pakankamai kvalifikuotas, kad atskirtų brandžią ironiją nuo nebrandžių blevyzgų, konstruktyvią kritiką nuo nekonstruktyvios ir taip toliau?Geriausiai, man rodos, būtų įkurti prie kokios ministerijos gerai apmokamą blog’ų ir straipsnių tarnybą (būtinai su inspekcija), kad vertintų ir vetuotų veiklą internete ir imtųsi priemonių prieš tuos, kas nepasiekia norimų tikslingumo, konstruktyvumo ir kūrybinės brandos standartų.
* kikena į saują *Seniai buvau mačius lydeką su čemodanu :)Jeigu rimčiau: o kuo, tamstos manymu, skiriasi cenzūros staigų darbo tikslas nuo VLKK tikslų? Jeigu niekuo, tai mudu kalbava ne apie tą pačią organizaciją.
http://www.rzu.lt/index.php?2007-11-12
Tamstos noreciau paklausti, ka jus zinote apie si konkursa ir apie jo autoiurs. Is kur istrauket jog konkurso autoriai bobutes is VLLK?( “negu pusamžės tetulės, sėdinčios dideliuose kalbos gynėjų kabinetuose, bei diedeliai taukinais kostiumais ir 1975 metais Saratovo tekstilininkų sukurtais kaklaraiščiais”).Kuom neitiko faktas jog konkursui reikalingas pavadinimas ir susiejot tai su tarybiais faktais? As nuosirdziai tikiu jog paskelbete ne viena konkursa ir tikrai geriau zinote ar suteikiami jam pavadinimai ar ne. Zodiu pries rasydami, o tuo labiau kirtikuodami, pasidomekite giliau ir nedarykite skubotu isvadu. Sekmes kuryboje, tiesa sakant ne kokioje. (Man taip pat patinka rasyti be jokiu “be pykčio” popieriuku. – Hmmm kazkur girdeta.)
Papuolė baudžiauninkas į karaliaus rūmus, apdarai gražūs, maistas puikus, lyg ir viskas gerai būtų, bet liko viena bėda – visur vyžos ir žagrės vaidenasi.