Sveikstanti aviacija Vilniuje ir Artūro Zuoko sumanymai apie bazinį vežėją

Jei jau daryti nacionalinį Lietuvos vežėją, tai su tokiais orlaiviais.

Straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas tinklalapyje “Pinigų karta“.

“Pinigų kartos” skaitytojai žino, kad apie aviaciją rašau daug ir noriai. Orlaiviai, oro uostai ir žemėlapiai patys savaime yra patrauklūs tiems, kas jauni širdimi (parodykite man besibjaurintį oro kelionėmis ir zyziantį dėl pamesto bagažo, ir aš jums parodysiu nuobodylą, kuris prieš laiką paseno).

Jau rašiau, kad Vilniaus oro uostas tikrai gyvena renesanso laikus: žinoma, naujų tradicinių oro bendrovių Vilniuje neatsirado, kaip ir didelių lėktuvų ir tolimųjų reisų, bet kelionių Europoje daug, jos vis įvairesnės ir – kas geriausia – plėtra ateina ne tik iš mano nemėgstamos bendrovės Ryanair*, bet ir iš sveikų oro bendrovių – tokių, kaip Wizz Air. Simonas Bartkus paskelbė, kad oro bendrovė ne tik atidaro naujas kryptis iš Vilniaus, bet ir dažnina jau esamas (pirmiausia reikia paminėti Londoną – nuo 5 iki 11 skrydžių per savaitę).

Besiskundžiantys dėl mūsų aviacijos mėgsta prikišti, girdi, kryptys iš mūsų daugiausia tos emigrantinės, gastarbaiterių nutiestos, o ne kokios nors egzotinės-pažintinės, kurių jiems galbūt norėtųsi. Štai ir naujasis Wizz Air skrydis į Bergeną ir skrydžiai į Oslą, kuriais prisidedama prie jau esančių “Norwegian” dažnių, yra pirmiausiai skirti ne fjordus žiūrintiems ir ne ekstremalios žūklės mėgėjams. Kaip ir reisas į Liverpulį. Bet aš nebūčiau linkęs dėl to krimstis. Darbo bičių maršrutai yra tvarūs ir žada išlikti ilgiau, nei egzotinės kryptys į kokį nors Tbilisį arba Kišiniovą, apie kurias forumuose kliedi svajotojai, projektuojantys neatrastas rinkas. Ten planuojama paklausa visuomet būna paremta priplaukusia, apsirūkiusia racionalizacija (“lietuviai galėtų vėl atrasti jiems mielus Kaukazo kurortus”), kurios neremia nei realūs numatomo segmento perkamosios galios skaičiavimai, nei patirtis.**

Todėl manau, kad nuobodus, konservatyvus, ultra-atsargus augimas (būtent toks) labai aiškiai pagrįstose kryptyse yra sveikos aviacijos paslaugų plėtros stuburkaulis. Jam susiformavus, galbūt ir atsiras prielaidos ir tolimesnėms kryptims.

Manęs dažnai klausia, ką aš galvoju apie Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyvą kurti “bazinį vežėją” Vilniuje. Mano jausmai dvejopi. Iš esmės idealiame variante man norėtųsi, kad valstybė nesikištų ten, kur turėtų veikti vien privatus sektorius. Antra vertus, man patinka praktiškai visi Zuoko sumanymai*** – galbūt dar ir dėl to, kad užsiutins pavyduolių, cinikų ir lėtinių korupcijos ieškotojų minią, kuriems vaidensis “pinigų plovimas” ir kurie purkštauja todėl, kad jie yra iš esmės prieš kiekvieną naują sumanymą, statybą, projektą ir apskritai bet ką, kas trukdo jų letargo miegui. Skaityti toliau…

Andriaus Užkalnio pagrindinis tinklaraštis yra Protokolai.