Jau esu kalbėjęs apie tai, kaip sveika kartais išsimušti iš išvažinėtų vėžių ir pamatyti ką nors naujo. Pažįstamas žurnalistas, vardu Marius, įkvėptas mano straipsnio apie Tymo turgelį, pakvietė aplankyti Karoliniškių turgaus ir jo ekologinio prieturgio (apie tai buvo straipsnis portale “Mano Karoliniškės“).
Turgelis pasirodė labai įdomus. Įtarūs ir nervingi prekiautojai, matyt, prigąsdinti kovotojų su čekių neduodančiais vis dar pasitaikančiais visuomenės nariais, neprarado budrumo ir net čiupo Marių, kuris fotografavo mane turgaus fone (jiems atrodė, kad jis fotografuoja juos, bet tai supratimo reikia turėti: kas gi fotkins bobutę su morkomis, kai toks personažas tarp jų vaikštinėja). Norėjo kviesti policiją, net skambino jiems, bet policija liepė prekijams eiti sau ir netrukdyti dirbti. Prekiautojai pažadėjo žurnalistui, kad kitą kartą pagavę – primuš. Manau, tik kalbėjo šitaip, muštis nesiruošia.
Pasidairius po turgų, užėjus į greta esantį didelį prekybos centrą ir pasidairius į pirkėjus, dar sykį prisiminiau tai, apie ką galvojau jau prieš 10 arba 15 metų. Kad naujieji rajonai* neturi ateities, yra absoliučiai aišku, bet tik ta dramatine prasme – ateitį kažkokią jie turi (kažkaip bus, nes nebūna taip, kad visai niekaip nebūtų), bet visiškai neaišku, kokia ji galėtų būti.
Vienas iš faktorių, kurie įtakoja demografiją tuose rajonuose, yra ta, kad bankai nebeduoda paskolų tiems butams pirkti. Gal anksčiau vieni duodavo, kiti neduodavo, bet paskui tyli nekilnojamojo turto likvidumo panika sėkmingai išplito, nes bankai suvokė, kad tie butai kaip užstatas gali būti neparduodamas balastas, ir turto judėjimas sustojo. Nauji žmonės įsikrausto mažai, gyventojų kontingentas smarkiai sensta, o ir biudžetinės nuomos rinka (studentams, jaunoms sunkiai besiverčiančioms šeimoms) yra tikrai biudžetinė, be galimybės plėtotis, nes savininkai dažniausiai nemato prasmės investuoti į tą būstą – nors ir auksines rankenas įstatyk į duris, daugiau už butą ten niekas nemokės.
Kai aplink vis mažiau žmonių su pinigais ir tarp jų – vis mažiau ketinančių ten pasilikti ilgesniam laikui, vis sunkiau darosi rasti pinigus bendriems gyventojų sumanymams, gerinant aplinką ir vystant (arba bent jau palaikant nuo griuvimo) infrastruktūrą. Nutrupėjęs gelžbetonis nebeužgyja, o stiklo balkonai atrodo vis bjauriau (tai iš tiesų pati negražiausia miestų piktžaizdė, darkanti ir taip nelinksmą vaizdą ir nenešanti ypatingos naudos niekam, išskyrus tų balkonų pardavėjus – nes jie dažniausiai yra papildomo šlamšto sandėliukai, renkantys dulkes ir daiktus, kuriems seniai vieta sąvartyne).
Senstantis kontingentas užtikrina, kad rajone cirkuliuoja vis mažiau pinigų, ir todėl vis mažiau reikalo siūlyti kokias nors geresnes prekes – prekybos centrai čia, nepaisant dydžio, primena tik blankias savo pačių imitacijas ne tik turtingesniuose sostinės rajonuose, bet net ir tokiose vietose, kaip Ukmergė, kuri populiarioje sąmonėje nėra siejama su turtinga ir išrankia klientūra.
Aš visiškai neįsivaizduoju, kas ten bus po penkių, dešimties metų. Galima tikėtis, kad turint galvoje prastą tų namų šiluminę varžą, beviltiškai sugedusius liftus ir kriminalizavimą, jie ilgainiui pradės panešėti į miesto dalis-vaiduoklius, arba pasidarys tikrais “underclass” getais, kuriuos galbūt ne iš gero gyvenimo rinksis naujieji atvykėliai į Lietuvą iš Azijos ir Afrikos šalių. Jei kas nors įsivaizduoja kitokią tų rajonų plėtrą, aš labai norėčiau apie tai sužinoti daugiau.
— — —
* Turi jaustis senas, jei Karoliniškes, Viršuliškes ir Lazdynus Vilniuje vadini “naujais rajonais”. Tiems rajonams jau maždaug keturi dešimtmečiai. Bet man jie visada bus “nauji” – ten, kur kraustydavosi laimingieji, gavę ten butus ir galintys pasprukti iš nekenčiamo Senamiesčio su jo kūrenamomis krosnimis, siauromis gatvėmis ir apsišlapinusiais alkoholikais, šmirinėjančiais tamsiomis tarpuvartėmis.
4 Comments
Nelabai įsivaizduoju kas ten galėtų pasikeisti per ateinančius 10 ar 20 metų? Negrų tikrai čia neprivažiuos, nes šalta ir niekas nedalina tokių pašalpų kaip Londone ar Paryžiuję. Jei bankai neduos pinigų(sunkiai tuo tikisi įvertinant tai kad “krizė” kažkada baigsis o statistinis lietuvis truks-plyš privalo turėti savo, o ne nuomojamą butą) vyks natūrali kartų kaita kai butai pereidinės iš tėvų vaikams(kas vykdavo ir tarybiniais laikais) Liftai daug kur keičiami arba pakeisti, pasaka apie šiluminę varžą iš viso juokinga, negi toks iš pažiūros protingas žmogus kaip Užkalnis tiki kad šilumos kainą monopolistas nustato vadovaudamasis rinkos dėsniais(t.y. jį rinka verčia koreguoti kainą)? Na o dėl to apsilaupiusio grožio tai iš viso kažkokia dirbtinai generuojama problema. Kol nepasikeis žmonių mąstymas(o pasikeis tik keičiantis kartoms) tol šią problemą eskaluos nebent suinteresuoti “pigių” kartonkiemio ir panašių rajonų butų pardavėjai. 😉
Vietoj “apsišlapinusiais alkoholikais, šmirinėjančiais tamsiomis tarpuvartėmis” rašyčiau “apsišlapinusiais alkoholikais, slampinėjančiais tamsiomis tarpuvartėmis”. Nes šmirinėjimas – veiksmas guvus 🙂
Ponas Linuxr, tamsta tiesiog nežinote, kodėl jie ne slampinėdavo, o šmirinėdavo. Nes pakakdavo būti išgėrusiam, o net ne girtam – ir jau milicija turėdavo pretekstą nutempt į blaivyklą. Tad alkoholikai jokiose bent minimaliai apžvelgiamose vietose neužsibūdavo – turėdavo įprotį greitai kur nors slėptis.
O gal staiga nužengs iš dangaus Gediminas ant geležinio vilko ir …