Apie atsiskaitymus kortelėmis ir kaip mus dar kartą nuskriaudė

Ausys skirtos klausymuisi, kad girdėtum, ką tau sako, ir suprastum. O ne kam kitam. (Nuotr. courtesy Universal Pictures)

Lietuviškame internete vėl sujudimas: oro bendrovė “Ryanair” štai paskelbė, kad bus apribojimai, perkant bilietus internetu iš Lietuvos ir Latvijos. Dėl dažno sukčiavimo, naudojantis kortelėmis internete, bilietus lietuviai ir latviai galės įsigyti ne vėliau, nei septynias dienas iki skrydžio – arba turės juos pirkti oro uoste.

Reakcija labai nuspėjama: mus eilinį kartą pažemino, čia yra diskriminavimas, ir mes jus po teismus užtampysim, tai išmanysit cibulės skonį. Arba, tiksliau sakant, galėtume užtampyti, jei norėtume, tik dabar nenorime. Čia kaip vaikai kieme: aš per tą tvorą nesunkiai perlipčiau. Tikrai? Perlipk. ‘Ne. Dabar nenoriu.’ Čia įprastinė istorija: tuščias puodas garsiai skamba.* Niekas nieko neužtampys ir už tai nenubaus, ir ne tik todėl, kad lietuvių didvyriai apie savo pergales tarptautiniuose tribunoluose dažniausiai pliurpia tik tol, kol su bičiuliu laukia mikriuko**. Kalbant apie internetinio pirkimo apribojimus, čia net ne atsisakymas parduoti, o tam tikro atsiskaitymo būdui galiojančios sąlygos, kurios gali būti skirtingos net Europos Sąjungos viduje.

Atskirą komentatorių kategoriją sudaro namuose prie televizoriaus ir bulvinių traškučių paruošti atsiskaitymų ir finansų saugos specialistai, kurie mums visiems ir oro bendrovei praneša, kad Ryanair sprendimas yra VISIŠKA NESĄMONĖ, ir kad viską daryti reikia NE TAIP. Su jų išvedžiojimais apie tai, kaip oro bendrovė turi užtikrinti atsiskaitymų saugą, ginčytis beprasmiška, galima tik pastebėti, kad yra neaišku, kodėl taip gerai viską išmanydami, jie neturi įsigiję kokios nors savo oro bendrovės. Kartoju, šie ekspertai dažniausiai patys savo gyvenime nesugeba užsidirbti pigiam nuvažinėtam automobiliui, bet jaučiasi įgalioti dalinti finansų ir verslo patarimus oro bendrovei, kuri vargu ar juos priimtų orlaiviams padangas pompuoti.

Bendresne prasme, kalbant apie teksto suvokimą, įdomu yra skaityti komentarus, ir iš jų išsikristalizuoja tai, kad daugiau nei 30% perskaičiusiųjų naujieną ją suprato visiškai atvirkščiai, nei jiems buvo sakyta.

Redukuotas ir išgrynintas vidutinis komentaras šia tema: “mes pirkome bilietus visai šeimai prieš mėnesį, tai mokėjome 1500 litų, o tai kas dabar bus, kai reikės pirkti prieš septynias dienas”. Dievulėliau. Kur parašyta, kad reikės pirkti prieš septynias dienas? Kai sakoma – ne vėliau, nei prieš septynias dienas, tai reiškia, kad galima ir prieš septynias, ir septyniasdešimt septynias dienas pirkti. Bet išaiškinti ką nors nenorintiems klausyti, o turintiems išankstinę nuostatą, kad juos dabar be gailesčio apgaus ir pasinaudos jais.

Todėl yra labai natūralu, kad vėl ir vėl pasirodo ilgi ir vingiuoti skundai apie tai, kaip skriaudžia sparnuoti vertelgos. Daugelį metų juos vis paskaitant, nemaniau, kad kas nors dar sugebės pralinksminti, tačiau kur tau: Simono Bartkaus tinklaraštyje (http://simonas.bartkus.lt/blog/) buvo paskelbta nuoroda į šį grynuolį, “Su plėšikais neskraidysime” (http://www.veidas.lt/su-plesikais-neskaidysime). Citata iš moralo tikrai verta citavimo:

“Tačiau, kai mūsų susisiekimo ministras Eligijus Masiulis viešai apsiskelbė, neva jo pastangomis Vilniaus oro uoste atsirado “Wizz Air” bei “Ryanair”, prasidėjo juodas keleivių “reketas”: masalas – pigūs bilietai, o trišakis kabliukas – žvėriškos papildomų paslaugų kainos ir pinigų lupimas kiekvienai progai pasitaikius – pigių linijų lėktuve gali nusipirkti net blizgų žurnalą už trigubą kainą – 10 eurų. Tai štai ką mums siūlo neva gerai dirbanti susisiekimo ministerija…“

Dėl pilno įspūdžio tikrai reikia paskaityti visus įspūdžius iš keliautojo, kuris nesugeba pasisverti lagamino.

O dabar pabaigai – bonusas. Buvo pranešta, kad “AirBaltic” ateitis yra neaiški – Latvijos ekonomikos ministras atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė dirba į minusą, ir didelį. Iš vyriausybės daugiau pagalbos tikėtis neverta.

Atsakymas nenustebino: oro bendrovė liepė ministrui trauktis iš posto ir pradėjo kalbėti apie tai, kad čia valstybė kenkia oro bendrovei ir ją žlugdo. Čia nieko naujo: labai priminė tai, kaip flyLAL kalbėjo prieš bankrotą, irgi buvo kalta Vyriausybė ir buvo visokie aiškinimai, kaip nė viena oro bendrovė pati iš savęs negyvena ir kad valstybė šį verslą privalo remti.

Bet aš čia ne apie tai. Kartoju dar kartą: AirBaltic, skraidanti į Vilnių, kuriai žmonės moka savo pinigus ir mainais gauna bilietus, dirba nuostolingai. Latvijos vyriausybei gelbėti ją perspektyvų mažai. Skolas perfinansuoti ir pasiskolinti daugiau – irgi. Kad artimiausiu metu bendrovei verslo sąlygos nepagerės (kuras neatpigs, naujų turtingų keleivių srautų neatsiras) irgi lengva atspėti. Aš nesakau, kad bankrutuos, aš sakau, galvokit patys, ir nesakykit, kad niekas neįspėjo.

Bet sakysit ir verksit šunį apsikabinę, kai nuplauks pinigai už bilietus ir niekas nekompensuos. Pažadu, tikrai taip bus. Sekite spaudą.

—

* Lietuvių grąsinimai iš viso pasaulio prisiteisti kompensacijas yra itin tvarus tarybinių laikų varguolio recidyvas. “Byla čia jau praktiškai laimėta”, sako naminio raugimo tarptautinės komercinės teisės specialistai. Šis įsitikinimas paremtas rusiškuose portaluose išskaitytomis penkiolikos metų senumo žiniomis apie tai, kaip kas nors Fynikse (Arizonos valstija) kas nors apsipylė klyną karšta kava ir prisiteisė iš greito maisto restorano milijoną dolerių.

** Mikriuku važiuoja, nes iš didelio proto automobilio neįperka. Išskyrus atskirus atvejus, kai važiuoja, tikrindami, ar vairuotojas duos bilietuką, kad paskui galėtų paskųsti valdžiai.