The Times atsisveikina su šimtamete cigarečių pakelio istorija. Dar viena valstybės-mamytės pergalė.
Po europinio draudimo rūkyti visose viešose vietose – taip pat ir pabuose, kur žmonės šiaipjau renkasi trūčytis sveikatos ir mėgautis dalykais, kurie jiems nesveiki, bet tai ką tie žmonės išmano? – atėjo naujas smūgis iš valstybės, kuri viską už jus žino geriau. Anglijoje cigaretės bus parduodamos baltuose pakeliuose, be jokio prekių ženklo, be spalvų ir be kupranugarių, kad rūkantiesiems būtų dar bjauriau.
Nežinantiems pranešiu, kad Britanija jau ir taip žengia visos planetos priešakyje su savo fašistine tvarkele: jau prieš kurį laiką ant cigarečių pakelių spausdinami baisūs paveiksliukai su augliais, išpuvusiais dantimis, atvira krūtinės ertme ir lavonais morge, kas daugelį skatino kruopščiau rūpintis, užsiperkant cigaretes užsienyje: ne tik vengiant mokėti £6 (24 Lt) už pakelį, bet ir norint apsisaugoti nuo šių šlykščių vaizdelių, kurie psichinei ir fizinei sveikatai kenkia labiau, nei pati taboka.
Labai laukiu, kada nesveiko maisto restoranus privers nusiimti iškabas, aprengs aptarnaujančius kokiais mirtininkų kombinezonais ir ant kiekvienos burgerio dėžutės bus spalvota nuotrauka apie susiaurėjusias kraujagysles. Manote, nebus? Prekybos tinklai jau yra užterorizuoti sveikuoliškų rekomendacijų tiek, kad nebegalima rasti skanių konservuotų žirnelių – į rasalą beveik nebededa druskos. Ant kiekvienos maisto pakuotės visokie raudoni, geltoni ir žali pavojaus ženklai, kad kiekvieną sekundę žinotum, kaip nesveikai gyveni.
Bet noriu dar sugrįžti prie tabako reklamos – net ne reklamos, tiesiog brandingo.
1997 metais R J Reynolds tabako bendrovė galutinai atsisakė Joe Camel’o, vieno patraukliausių visų laikų prekių simbolių. Apie jį sakė, kad jis stengiasi pardavinėti tabaką vaikams. Abejoju: vargu ar vaikai pradėdavo rūkyti ar rūkė daugiau, pamatę pakankamai šių reklamų, jie tiesiog rūkydami rinkosi kitą prekės ženklą. Kaip ir suaugę.
Juozas Kupranugaris buvo toks vėsus ir žostkas, kad aš ligi šiol noriu būti panašus į jį.
Kaip ir Marlboro pakelio spalva ir piešinys, taip ir Joe Camel man simbolizavo viską, kas yra gražaus ir gero amerikietiškame dizaine. Jis – dalis amerikietiškos svajonės, su kuria politiškai korektiška cenzūra ir dominuojanti kairioji ir antikonsjūmeristinė ideologija dorojosi one thing at a time. Dideli automobiliai teršia gamtą, neono reklamos šlovina besaikį vartojimą, muzika ir apranga seksualizuoja jaunimą.
Kiek rastumėt šiame paveiksliuke naikintinų aspiracinių stereotipų, kuriuos visus kartu ir po vieną atskirai uždraustų Nida Vasiliauskaitė ir Algirdas Davidavičius?
Politkorekcijos Talibanas pirmiausia išnaikina visa tai, kas maloniausia. Jiems mažai rūpi jūsų sveikata ir gerovė. Jiems labiausiai reikia, kad niekad, niekur, jokiomis aplinkybėmis negalėtumėt pajusti malonumo. Cigaretė tamsiame bare su drinku buvo vienas maloniausių dalykų, kurių man šiais laikais tenka ieškoti tokiose šalyse, kaip Turkija ir Japonija, kur dar nepasiekė karingųjų mano sveikatos mylėtojų rankos.
Henry Louis Mencken* yra taip aprašęs fundamentalizmo esmę: “baisi, nepasitraukianti baimė, kad kažkam kažkur gali būti smagu” (a terrible, pervasive fear that someone, somewhere, is having fun).
Joe Camel prisidėjo ir prie organizuoto nusikalstamumo glamorizavimo, kaip kokie Sopranai, kurių JAV nekenčia feministinės cypdavatkės ir abiejų pakrančių univerkių susirūpinę intelektualai.
Šis įrašas, kaip ir daugelis kitų, absoliučiai nieko nepakeis. Aš tik norėjau priminti visiems Protokolų skaitytojams, kaip anksčiau buvo gerai, ir kaip eina blogyn dalykai, susiję su laisve gyventi taip, kaip nori, nuodytis taip, kaip nori, ir bandyti patirti tas mažas laimės ir džiaugsmo kruopelytes, kurių aplinkui vis dar esama. Aš žinau, kad kova nelygi, aš žinau, kad anos pusės daugiau, bet it’s not over till it’s over.
Todėl keliu taurę už šviesų Marlboro pakelio ir Joe Camel’o atminimą.
——–
* Henry Louis Mencken (1880-1956), JAV žurnalistas ir publicistas iš Baltimorės, kuris šiais laikais būtų labai nemėgstamas Nidos Vasiliauskaitės, nes nepamatuotai šaipėsi iš pseudointelektualų ir blaivininkų bei įvairių kitų žmonių kategorijų.
56 Comments
Prisimenu, kaip bandžiau mesti rūkyti nuo Naujųjų 1992-ųjų metų nakties. Nerūkiau visą sausio 1-ąją. Sausio 2-osios naktį negalėjau užmigti, mintys sukosi vien apie tai, kaip noriu dūmą užtraukti. Tyliai išėjau į laiptinę, radau kažkieno numestą nuorūką, išėjau į kiemą, užsidegiau… Pažvelgiau į ryškiai žiemos danguje spindinčias žvaigždes ir pasakiau sau, kad daugiau taip savęs nekankinsiu ir nežeminsiu, geriau džiaugtis gyvenimu, nors jis dėl to ir šiek tiek sutrumpės.
O aš džiaugiuosi, kad baruose neberūkoma. Nebeprasmirsti cigaretėm ten pabuvęs.
Priemonę su baltais pakeliais sugalvojo, kad vaikai su saldainiais nesumaišytų 🙂 Nors juos labiau rūkyti skatina man rodos ne margi pakeliai, bet grėsmingi užrašai “Neturi 18 – rūkalai ne tau!!!”, kurie rūkymą paverčia kietu suaugusių reikalu.
Taip, taip, taip Andriau, pamenu, kokia buvo laime Graikijoj ir Ispanijoj pries pora meteliu, kai galejai pasiimti puoduka kavikes ir uzsiziebti ta maza nuodemele viesai.
O aš prisimenu, kaip prieš kokius 10 metų uždraudė lietuvoje pagaliukų formos šokoladinius saldainius, mat būdami pagaliukų formos, jie būdavo ir pakuojami į pakelius, dydžiu kiek primenančius cigarečių pakelį (tiesiog optimalūs išmatavimai). Taigi, kažkokioms vietinėms davatkoms pasivaideno, kad čia cigarečių prekeiviai klastingu būdu prakišinėja rūkymą vaikams. Su triukšmu buvo uždrausta.
Kalbant apie “nesveiko” maisto restoranus. Tikriausiai teko girdet apie toki:
Heart Attack Grill Arizonoj. Ten zmogenai sveriantys daugiau nei 350 svaru valgo nemokamai. Uzejus i ju websaita islenda reklama, kurioje nufilmuotas zmogus pasimire pries pora savaiciu. http://www.heartattackgrill.com/
Tiesiog taip sutapo, kad vakar per ABC Nightline rode reportaza apie sia uzeiga, o siandien perskaiciau pas gerb. Uzkalni apie “kada nesveiko maisto restoranus privers nusiimti iškabas, aprengs aptarnaujančius kokiais mirtininkų kombinezonais ir ant kiekvienos burgerio dėžutės bus spalvota nuotrauka apie susiaurėjusias kraujagysles”. Idomu, kad visi lankytojai restorane buna aprendiami ligonines skarmalais, o juos aptarnauja scantily clad merguzeles 🙂
Cia tik FYI, kad tokiu vietu pasaulyje jau esama :):):) Jei keliausiu pro sali – butinai uzsuksiu keturguba sushveist.
Tai, kad suvėlė telegrafas viską — yra atvirškčiai. Jau patvirtino įstatymą, kad cigaretės turi būt slepiamos, bet dar tik svarsto dėl pakelių suvienodinimo.
Karoli, ir aš čia buvau suvėlęs: taip, pakelių suvienodinimas dar tik bus. Ačiū.
Dermokratijos tvirtovė, tsakant…
Tai kuo iš tikro kliūna informacijos pateikimas apie žalą (nesveiko maisto, rūkymo ir pan)?
Mano pozicija – leisti iš esmės viską kas nekenkia kitiems bei pateikti pakankamai informacijos, kad žmonės žinotų, kuo rizikuoja.
Man kliūna informacijos pateikimas, nes jis privalomas. Man nereikia, kad man pranešinėtų apie rūkymo ir alkoholio žalą. Aš pats žinau, kaip man elgtis.
Derėtų pastebėti, kad šiais laikais tikrai nemaža dalis žmonių žino, bet taip yra tik dėl to, kad žmonės yra INFORMUOJAMI, ypač tose vietose, kur jie tą informaciją gauna.
“Aš pats žinau, kaip man elgtis.”
Būtent, kai turi informaciją, gali priimti informuotą sprendimą. O tiesiog abstraktus žinojimas be teisingos (ir kartais iliustruotos) informacijos yra beprasmis.
Man nereikia vyriausybės žinojimo, kokios man reikia informacijos ir kada. Mano teisė priimti pačiam sprendimus apie save yra absoliuti ir besąlygiška, o ne priklausanti nuo dėdės leidimo man nuspręsti tada, kai aš, dėdės manymu, jau būsiu pasiruošęs spręsti.
Jeigu tau nereikia, tai tu neskaityk. O nemažai daliai žmonių tai padeda priimti sprendimą, kad neverta rizikuoti savo sveikata.
Bet man nepatinka, kad restoranui privaloma tvarka nurodinėja, ką jis turi pateikti valgytojui. Aš manau, kad tai turi būti savanoriškas reikalas.
Jūsų teisė priimti pačiam sprendimus apie save NĖRA absoliuti ir besąlygiška. Jūs negalite priimti sprendimo nesisegti saugos diržo (nors tai pavojinga tik jums ir niekam kitam), viešai nusižudyti (ta prasme, galite bandyti šokti nuo tilto, bet jei delsite, jus nukrapštys. Ir išveš kai kur), vartoti uždraustus narkotikus (alkoholis ir nikotinas kol kas dar legalūs), masturbuotis savo asmeniniame automobilyje (nebent nuosavame garaže) ir t.t.
Gal Uzkalniui ir smagu kabake rukyti, bet kodel del jo smagumo as gryzes namo turiu visus drabuzius skalbti? Gal tamstai ir nesmirda, bet gal tai atbukusios uosles pasekme?
Demokratijos pagrindas – savo veiksmais netrukdyti kitiems. Rukykite su draugais savo virtuveje – ten mano drabuziai neprasmirsta. Bet kodel del rukanciuju malonumo turi kenteti visi?
pritariu pritariu pritariu! mane irgi nervindavo, kai grįžus iš klubo vidury nakties reikdavo eit galvą plauti, nes negalėdavau užmigti nuo į plaukus įsigėrusio cigarečių dvoko. Ir tik nereikia lia lia, kad reklama nedaro įtakos – rūkaliai gal ir toliau rūkys ir dzin jiems bus, kad pakeliai nespalvoti, bet gal bus tokių vaikų, kurie rūkyti nepradės, nes nemanys, kad rūkydami taps tokie patys nepriklausomi kaubojai, reindžeriai, džeimsai bondai ar pan. Ir kodėl gi valstybė negali rūpintis tuo, jog nebūtų reklamuojami nuodingi dalykai? Juk paskui būtent už valstybės lėšas tie nusirūkę rūkaliai yra gydomi.
Merginos Jus nesuprantat esmes. Einat i klubus, ko pasekoje isgeriat dideli kieki pigios degtines su redbuliu, ko pasekoje jus kartais i taksa reikia sumest kaip malkas i krosni, bet Dieve mano! Plaukai smirda!
Tik nesupraskit manes klaidingai, as pasisakau uz Jusu teise i skrandzio opas, kepenu cerozes ir nesmirdancius plaukus. Bet cia yra viena neteisybe. Jus su mielu noru naikinat savo kepenis, nes smagu, bet jeigu kazkam smagu rukyt, tai jums trukdo. Bet man girtos mergos su savo tauskalais irgi trukdo. Turiu puikia minti, uzdrauskim gerti, nes girtos mergos kenkia mano klausai!
Kodel del Jusu prasmirdusiu rubu tureciau kenteti as? Ka isvis padori lietuvaite veikia kabokuose?
Dabar didžiausias malonumas turi būti rašyti traštį – jokių cigarečių, kitų narkotikų ir alkoholio. Nors iš kitos pusės – tikrai yra kam ir tai nepatinka…
Nežinau kaip Britanijoje, bet JAV buvo jau ir kampanija, ir ieškiniai prieš “nesveiko maisto restoranus“, nes, suprask, kiša sveikatai žalingą maistą, o be perspėjimų! Ir ką?
Kaip tik užtaikiau būti tuomet JAV (dabar nepamenu: 2007-ieji ar 2009-ieji čia bus), tai pats įkarštis per visus TV kanalus buvo – įdomu vis stebėti būdavo. Prieš išvažiuojant jau, JAV Aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą, kuris skambėjo maždaug taip: nepatinka – nevalgyk! Bet kuo čia dėti restoranai???
Taip sužlugo bandymas prisiteisti milijonus už nuosavą rajumą (o juk tai – mirtina nuodėmė, broliai ir sesės Kristuje! :D)…
Kuomet Lietuvoje uždraudė tabako reklamą, Phillps Morris Lietuva atstovas ciniškai pareiškė: “tai dar geriau – sutaupysim lėšų reklamai, nes ir konkurentai nesireklamuos, o dėl savo brendų – mes ramūs…“ 🙂
Įtariu, Britanijoje padidės pelno marža – prie tų pačių įplaukų, bent už pakelio dizainą ir nuspalvinimą mokėti nereikės, tai vis susitaupo!
Kaip tik užtaikiau būti tuomet JAV (dabar nepamenu: 2007-ieji ar 2009-ieji čia bus), tai pats įkarštis per visus TV kanalus buvo – įdomu vis stebėti būdavo. Prieš išvažiuojant jau, JAV Aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą, kuris skambėjo maždaug taip: nepatinka – nevalgyk! Bet kuo čia dėti restoranai???
Jeigu teko girdėti apie JAV sveikatos reformą, tai viena iš tos reformos dalių (įsigaliojanti nuo 2014) yra reikalavimas, kad restoranų frančizės meniu skelbtų kalorijų kiekį. Tai, gan puiku – žmonėms NORINTIEMS nepersivalgyti, tai padės išsiaiškinti kiek ir ko jie turi valgyti… O visi kiti – laisvai galite ignoruoti tą informaciją.
http://en.wikipedia.org/wiki/Patient_Protection_and_Affordable_Care_Act
Chain restaurants and food vendors with 20 or more locations are required to display the caloric content of their foods on menus, drive-through menus, and vending machines. Additional information, such as saturated fat, carbohydrate, and sodium content, must also be made available upon request.
Man tai neatrodo puiku, nes čia restorano ir jo lankytojo reikalas, ką jam skelbti, o ką ne. Jei restorano lankytojas pageidauja, kad jam būtų pranešama apie kalorijas, gali neiti į tokius restoranus, kuriuose apie tai nepranešama.
Matai, yra tokių dalykų, kurie yra pageidautini, bet ne deal breaker.
Vienas mano artimas žmogus negali vartoti tam tikrų produktų, kad tu žinotum, kaip sunku išpešti informaciją maisto įstaigose apie tai, ar tų produktų yra jų ruošiamame maiste. Ir tai beveik deal breaker. Kiti dalykai, tokie kaip informacija apie kalorijų kiekį – yra pageidaujami daugelio, bet tikrai nėra deal breaker. Pamatuoji iš akies (atseit “pats žinau”) ir gauni rezultatą – pamatavus išaiškėja, kad iš tikro nežinai, apsiskaičiuoji kone 100% paklaida.
Tad darsyk: jeigu tau suteikia teisingą informaciją ir tau jos tikrai nereikia – ignoruok. O skųstis dėl to, kad informacija tau (ar kitiems) yra prienama – yra gan absurdiška.
Matau, nesusišnekam, bet no wonder. Aš nesiskundžiu, kad informacija prieinama. Man nepatinka, kad ji turi būti prieinama privalomai.
Jei žmogui nesiseka “išpešti informaciją” iš maisto įstaigų, gali nevalgyti tose maisto įstaigose ir maitintis namie. Teisė valgyti restorane ir būti informuotam apie vartojamus produktus nėra, mano supratimu, prigimtinė žmogaus teisė.
Prie ko čia žmogaus teisės?
Žmogaus teisės būtų prie to, kad jei kažkam nepatinka, kokią informaciją jam pateikia restorane, gali į restoraną neiti.
“Man nepatinka, kad ji turi būti prieinama privalomai.”
Nu jo, bet neparašai jokių argumentų kodėl nepatinka. Tipo šventvagystė prieš kapitalizmą? 🙂
Todėl, kad man niekas šiaip nepatinka, kas yra privaloma be kritiškai svarbios ir įtikinamos priežasties. Defaultas yra veiksmų laisvė, o ne leistinumas.
Bet jeigu niekam nuo to neblogiau (išskyrus gamintojai maisto, kurio kažkas nenupirks sužinojęs kas į jį įeina ar kiek ten kalorijų – tada jiems taip ir reikia). Man atrodo, kad žmonės turi teisę į informaciją apie tai ką perka, gal tavęs tai neįtikina, bet vistiek nematau pagrindo (apart grynai ideologinio) piktintis.
“Kiti dalykai, tokie kaip informacija apie kalorijų kiekį – yra pageidaujami daugelio” – čia yra iškrypimas. Aš einu į restoraną mėgautis maistu, o ne su kalkuliatorium skaičiuoti kalorijas. Ir tie, kurie jas nori skaičiuoti, tikrai negaiš laiko prie valgiaraščio su kalkuliatorium, o plepės su stalo bendrais – kolegom, draugais. Nu tikrai – juk ten einama patirt malonumą, o ne gydytis! Sanatorijose, namie, tegul iškabina plakatus su kalorijom, o ne restorane. Nu nepažįstu nė vieno, kuris pirkdamas maistą krautuvėj tyrinėtų jo kalorijas. Ir taip sunku sugalvot, ką čia žmogus valgysi šį vakarą, tai dar skaičiuot kažkokias nesąmones?… no, thanks.
Argumentas iš neišmanymo?
Taip, tas reguliavimas retai/dažnai peržengia SVEIKO PROTO ribas. Bet, ar pats Užkalnis žmonių daugumos nelaiko AVIŲ BANDA?… O bandą juk reikia ganyti. Ar nereikia? Ar tik man atrodo, kad Užkalnis prieštarauja pats sau? Masėje straipsnių aprašinėja vis kitus idiotus, o po to ima ir parašo: “duokite jiems laisvę rinktis”… Man įdomu, ar Užkalnis mato kokias nors ribas tai laisvei rinktis? Ar, pvz., Lietuvoj pradėtas karas karui keliuose – kuris žuvusiųjų skaičių sumažino kelis kartus, bet kurio metu visiems buvo REGULIUOJAMA, kad reikia segtis diržus, didinamos baudos ir nepakantumas vairavimui išgėrus, kalama į galvą apie atšvaitų nešiojimą (kuriais savo rankinukus “sužiedavusios” moterys Užkalniui, tikėtina, atrodo kaip dar vienos debilės) – ar tai buvo laisvės rinktis pažeidimas? Jei – ne, tai kuo tai skiriasi nuo švietimo ir raginimo rinktis sveikesnį maistą, nespalvotų cigarečių pakelių ir viso kito neva fašizmo?
Kai girtas vairuoja, jis rizikuoja užmušti ne tik save (kas iš esmės nebūtų blogai), bet ir kitus eismo dalyvius ir sugadinti svetimą turtą. Kai žmogus gadina sau sveikatą, tai jo sveikata ir jo reikalas.
Žmogaus sveikata niekada nebuvo, nėra ir nebus tik jo reikalas.
Oho.
Ar tas “Oho” reiškia, kad aš turėčiau susiprasti ir su šypsena veide mokėti mokesčius, kurie išleidžiami gydyti tokius “mano sveikata man dzin” arba išlaikyti tokių per anksti pasimirusių našlaičius vaikų namuose? O gal rūkymas arba kai kurie kiti įpročiai ir tam tikros ligos neturi nieko bendra?… Matau, Užkalnis jau ruošiasi užginčyti ir šios srities tyrimų išvadas… Netoli ta diena, kai Nobelio premijos komitetas, paskaitęs Užkalnį, pradės atsiiminėti jau išdalintas premijas…
Rūkantieji irgi moka mokesčius. Iš mano mokesčių irgi mokamos pašalpos visokiems bomžams Didžiasalyje ir jų prieaugliui, tai ką dabar, aš jiems uždrausiu daugintis arba aiškinsiu jiems apie saugų seksą?
Po savo mirties Tau savo kepenų ar plaučių persodinimui neduosiu! Iš ko nori iš to ir nusipirk. Geriau paliksiu kokiam nerūkančiam nelaimėliui.
Beveik visas socialines problemas galima išspręsti švietimu.
Vieno problemos sprendimo nebūna. Viskas yra kompleksiška. O su švietimu labai paprastai: negali išmokyti žmogaus to ko jis nenori išmokti. (žodžiai ne mano, bet teisingi)
Problema yra socialistinė sistema, kai viskas suplakama į vieną katilą . Prie
draudiminės medicinos draudimo įmokos rūkantiems (ar nutukusiems)
skiriasi tiek, kad ir cigaretėms gali neužtekti. Tai neriboja rūkoriaus
pasirinkimo laisvės ir neapkrauna atsakomybe kitų
visuomenės narių.
O ar bent žinai apie ką kalbi? Pvz., ar žinai, kad Lietuvos rūkantieji akcizų sumoka tiek, kad padengia daugiau kaip trečdalį VISŲ medicinos išlaidų Lietuvoje? Tik dar pasakyk, kad rūkantieji kainuoja daugiau…
Ypač daug akcizų surenkama iš kontrabandinių rūkalų. Rūkantieji patenka į didesnės rizikos kategoriją ir dėl dažnesnio susigimo jie kaip grupė kainuoja daugiau. Kaip jau minėjote akciza jie susimoka, bet organus persodinimui nenusipirksi. Mano nuomone yra amoralu sponsoriauti tuos kurie save patys žaloja.
Pakelių dizaineriams aš jau senai turiu gerą idėją.
Pavadinti cigaretes tais perspėjimais, kurie turi būti privalomi, na pvz., kad ir “Smoking Kills”. Tai juk super pavadinimas būtų. Maždaug jei jau aš rūkau “Smoking Kills” tai esu tikrai kietas. Nes prie tikrai gerų pakelių dizainų tie užrašai labai nesiderina ir kvailai atrodo.
Kaip iki šiol niekas to nesugalvojo 🙂
Kokie puikūs būtų brandai:
“Rūkymas žudo”
“Rūkymas kenkia aplinkiniams”
“Rūkymas sukelia vėžį”
ir t.t.
http://en.wikipedia.org/wiki/Death_%28cigarette%29
Apie BJ Cunningham ir jo cigaretes, kai mokiausi mokykloje, anglu kalbos pratybose buvo prirasyta, jis buvo visiskas chain smokeris, as tada ir pagalvojau, eina na koks kietas diedas
Mielas Autoriau, kiekvieno žmogaus laisvė yra ribojama kitų žmonių laisvių. Aš tarkim nesu laisvas sutikęs tamstą gatvėje spirti į kiaušinius, nors man tai ir teiktų begalinį malonumą. Tiesiog šis veiksmas prieštarautų paties laisvei likti su sveikais kiaušiniais. Lygiai taip pat aš turiu laisvę viešoje erdvėje ( kabokai included ) nejausti cigarečių dūmų. Tokiu būdu manoji laisvė riboja paties laisvę tuos dūmųs pūsti.
Su vartojimo laisve beje irgi yra panašiai – tik kiek subtiliau. Nusipirkdamas gigantišką Hummerį tiesiogiai gal nieko ir neįskaudini, bet klimato pokyčio problemos kur nors Maldyvuose jau yra tavo atsakomybė. O ar tikrai esi pasiruošęs atsakyti už savo veiksmus?
No Compromise, jūsų juoką apie Humerį ir Maldyvus užskaitau, nes žmogaus sukurta klimato kaita yra mano mėgstama tema, greta Kalėdų senelio. Apie laisves jau pakankamai kalbėta: manau, kad nerūkančiųjų teisės buvo gerbiamos, kai buvo kabakai rūkantiems ir nerūkantiems. Dirbantieji kabakuose rūkantiems neprivalo juose dirbti, jei jiems nepatinka.
Cha cha, žinoma kad juokas. O Great Pacific garbage patch sutempė keletas kvanktelėjusių ekologų jausdami nuo to iškreiptą seksualinį malonumą. Galvoja, kad mes patikėsim, kad čia mūsų pačių darbas – cha cha cha, mulkiai, sąmokslo teorijas mes kremtam kaip riešutus. Tas garbage patch tai mitas, panašus kaip kabokai nerūkantiems.
Kas per daug – tai nesveika – sorry.
Taip taip, ir dirbantys vaikai šachtose visais laikais galėjo ten nedirbti jei tik patiem nebūtų patikę. Iš principo galima sutikti dėl specialių vietų (restoranų, kavinių) tik rūkantiems. Gal ten ir Juozui Kupranugariui atsirastų lentynėlė, tegul tuo užsiima tabako lobistai, juk čia jų bei rūkančiūjų dalies o ne visos visuomenės interesas . Bet pavadinime sveikatos gestapas tai nusipezėjimas, kaip ir visi Andriaus argumentai.
Kompromise, tu turi teisę neiti ten, kur spardoma į kiaušinius. Taigi, jei nepatinka cigaretės, nevaikščiok į kabokus, arba pasitrauk penkis metrus į šoną nuo viešoj vietoj rūkančio – ir niekas tau į kiaušinius (ar plaučius, for that matter) nespirs. Tuo tarpu pats spirdamas kam nors į kiaušus, nepalieki tam kam nors pasirinkimo. (nebent apie savo ketinimus praneštum vizualiai – nešiodamas lentelę ant kaklo “aš esu durnas ir noriu kam nors spirti į kiaušus”)
No_compromise, jau vien noras kitiems į kiaušinius spardyti gali būti rimtas ženklas, kad esate nepakantus kitiems. Bet grįžkime prie esmės. Juk rūkyti kavinėse (kaip ir lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose, autobusų stotelėse, darbo vietose, laiptinėse ir bemaž visur kitur) rūkyti jau yra uždrausta. Ir nelabai kas ginčijasi ar nori buvusią tvarką atstatyti. Forgedaboudit, liaudiškai tariant 🙂
Bet kam prisip@£$%ti prie pakelių? Ką tamstai, nerūkančiam, blogo daro mano pakelis?? Kam prie jo lįsti?
o c’mon, baaaaaltas pakelis, kokia tragedija. Nesikabinau prie jo, kabinaus prie kavinių, nes apie jas nostalgiškai rašė autorius.
tik įdomu kokį straipsnį surestų autorius atsėdėjęs X parų areštinėj už pora gramų žolytės? Joo, UK užkištas žmonių, kišančių kitiems savo taisykles ir nurodinėjančių ko kam negalima daryti, net jei tai niekam kitam nemaišo. Taip, jų yra valdžia… just get over it, čia tik baltas pakelis. Dar negirdėjau kad kas kalbėtų apie visišką tabako draudimą
Kodėl Mozė vedžiojo išrinktąją tautą būtent 40 metų?
Viena versijų- nes tai buvo tuometinė vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė. Jei taip – tai tie draudžiantys teisuoliai gal teisūs… nepaisant žinomo – kuom grindžiamas kelias pragaran…
Gal tos baltos etikėtės galętų būti pradžia į baltus (super paprastus) įpakavimus.
Juk vandenyne šeštasis kontinentas (šiukšlių) jau yra. Deja.
Pasekiau diskusiją ir dėl kalorijų kiekio ir rūkymo. Vienas pastebėjimas iš UK.
Ten labai daug žmonių kenčiančių viršsvorį. Dėl to, kad valgo Subway ar McDonalduose. Tai didžiajai daliai žmonių (ypač gryniems anglams) manau ši informacija yra svarbi ar bent svarbesnė, negu tiems, kurie reikalauja neskelbti informacijos.
Vėl iškyla klausimas, kas svarbiau rūkančiųjų teisė ar nerūkančiųjų teisė į gryną orą?
Kadangi UK dirba daug imigrantų ir kokiam lenkui, lietuviui, darbdavys pasakys dirbt rūkančiųjų sektoriuje. Žmogus, kuris norėdamas išsilaikyti šalyje matyt duos savo sutikimą, nors širdyje nesutiks…. Jo teisės į gryną orą darbe yra svarbesnės nei teisės kaboke (viešoje vietoje) mėgautis cigarete.
Panasiu bandymu buve ir Lietuvoje 🙂
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=362171&p_query=&p_tr2=
2 Trackbacks
[…] Pranašo knygoje jis paskelbė, kad niekdariai politikai jo laikinojoje tėvynėje uždraudė vaizduoti kupranugarį ant cigarečių […]
[…] iš BBC grįžtančiam A.Užkalniui. Visiškai atitinka kompetenciją žmogaus urbis et orbis paskelbusiam, kad Didžiojoje Britanijoje cigaretės bus parduodamos baltuose pakeliuose. AKPC_IDS += "6128,";Tweetvar addthis_config = {"data_track_clickback":true, "services_compact": […]