Pastaba: buvę netikslumai suredaguoti pagal gerų kontributorių pastabas.
Skaitytoja, atėjusi į vieną iš susitikimų, sakė: atnaujinkit tankiau blog’ą, o tai vis einu, žiūriu, atsiplėšiu nuo darbų, o ten nėra atnaujinimų. Manau, tai ir reikia padaryti. Keli įrašai buvo, bet kai kuriuos skaitytojus užkabino, kad ten daugiausiai skirta debilų auklėjimui, o ne pagrindiniam kontingentui linksminti, džiuginti ir informuoti.
Kaip ir kiekvieną vasarą, su šeima atostogauju Nidoje, kur bandau daug pasivėžinti dviračiu, pasimaudyti jūroje ir šiek tiek nudirbti darbų bei susitikti su interesantais restorane “Seklyčia” (čia tas, kur prie minigolfo aikštyno prie marių, pakeliui į jachtklubą Lotmiškio gatvės gale). Šįkart taip jau papuolė, kad pirmas keturias dienas teko praleisti Šventojoje ir Palangoje, kur jau seniai nebuvau mynęs savo koja – Palangoje paskutinį sykį buvau prieš dešimt metų, o Šventojoje bent jau trisdešimt metų nebuvau buvęs.
Apie Šventąją daug papasakoti negaliu, kadangi buvau apsistojęs dosniai mums pasiūlytame namelyje ant paties paplūdimio (pliažo) ir miestelyje buvau tik apie trisdešimt minučių, su tikslu apsipirkti būtiniausiomis maisto prekėmis vietos nepriklausomame prekybos taške (Maximų tenai, sako, nėra, išrankesnė klientūra važiuoja Palangon, bet išrankesnės, taip sakant, ten nėra taip jau labai ir daug).
Iš pusvalandinio apsilankymo supratau, kad legendos buvo tikros: keisti tarybiniai namai, vieni ne iki galo pastatyti, kiti jau apgriuvę, skaitlingi lariokai su čeburekais beigi kebabais, ir visas vaizdas, kaip atrodytų dišoviausias Turkijos kurortas, jei jį pabandytų sukurti Lietuvoje. Gatvėmis špacyruoja gopnikai su savo damomis, elegantiškai kramtančiomis į taukiną popieriuką pamėlusio skenduolio spalvos čeburekus.
Pradžiuginio bei nustebino vintažinis prekybcentris, o tiksliau, kaimo promtovarų parduotuvė su keistai paslaugiomis pardavėjomis ir labai vykusiu pietų Italijos Puglia Primitivo vynu (24.00 Lietuvos litai už nol septympenki litro talpos butelį), bet kiti dalykai buvo nuostabūs: nė vienas bent kiek geriau žinomas kitur prekyženklis išskyrus Coca-Cola nebuvo pristatytas, aber buvo sočiai jaunystę primenančios egzotikos, kaip antai daniškas aliukas Faxe skarbonkėse. Faksas, neutralaus vakarietiško skonio lageriukas, nei geras nei blogas, ankstyvos Lietuvos nepriklausomybės eroje skynėsi kelią ne blogiau, nei cigaretės Prince, ir pakėlė ant kojų ne vieną komercinį kioską mano jaunystės laikais (paskui, žinia, daugelis tų kioskų sprogo ir liepsnojo, bet tai jau ne daniško alaus kaltė).
Užtat Palanga vienareikšmiškai vertė iš koto. Mama ne goriuj būtų tiksliausias įspūdžio aprašymas, jei reikėtų apsieti be necenzūrinių ekspletyvų, ir Palangos centras, Basanavkė beigi Vytauto gatvė, pasišovė įrodyti, kad istorinio teisingumo nėra ir nereikia tikėtis, o viska, kas galėjo atsitikti blogiausia, sėkmingai atsitiko.
Sugriuvę ir užkaltais langais seni, XX amžiaus pradžios arba XIX a. pabaigos namai, apaugę pelėsiais ir kerpėm, aptverti faneros tvorom ir apstatyti begaliniais šlykščiais lariokais su visu proletariniu asortimentu: cukraus vata, kebabai, beliašai, čeburekai, o tarp jų bjauriai vaizdeliais nuteplioti atrakcionai, pripučiami ir nepripučiami, ir kioskeliai su kitajskais flip-flopais ir kitokiu šlamštu; dauguma medžių nupjauta velniop ir pastatyti kažkokie baisūs šviestuvai kaip iš srednej ruki rusiško kurorto. Tiesa, publika irgi tokia pat, rusiškos provincijos išvaizdos bet kalbanti lietuviškai: išsinešusios ciocios išpešiotais ir juodu paišeliu nubrauktais antakais, jaunos laibos mergos naglais žiurkių išraiškos snukiais, dažytais juodai plaukais ir jų kavalieriai su „Verseisos“ mados namų akiniais nuo saulės. Nemėgstu angliškų kurortų dišovos vulgarščinos, bet Palanga yra daug, daug kartų blogiau, supratau šią vasarą.
Negelbsti net parkas, kuriame kiek smagiau, bet aplūžęs ir Gintaro muziejus (balkonų turėklai nugriuvę), ir vos gyvi apibyrėję lenkti balti kiniški tiltukai per prūdus, Birutės kalne Vaidilučių ola apstatyta kokiomis tai plastmasinėmis Dievo motinos imitacijomis, o iš vaikystės prisimenami pastatai – guess what, aplūžę ir damušti, kaip ir viskas ten kitur tame mieste. Nėra pinigų, sakys visi: o tai kaipgi bus, visi pinigai jau seniai tikriausiai Valdovų Rūmuose ir “Vilniaus Chaltūros Sostinės” projektuose. Tfu.
Vienintelis nepavedęs ir vertas pagyros dalykas – Sabonio viešbučio „Pušų paunksmėje“ restoranas. Gyvenau ir valgiau ten prieš dešimt metų, ir aš jums sakau, vis dar taip pat gerai – nors ir nepigu (bet ne daugiau nei 10% brangiau, nei panašaus lygio ekvivalente toje miesto pusėje, kur prie parko), bet nebūtina rinktis brangiausius patiekalus, ir ką užsisakėm, viskas buvo išmoninga, įdomu ir skanu. Jei ne ta Palanga aplinkui, atvažiuočiau ten kada nors savaitgaliui.
Nida
Nidoje beveik niekas nepasikeitė. Kažkada rašiau, kad 4 asmenų šeimai, kad galėtų nestabdyti ir patogiai gyventi ir sau daug negaminti maisto, su būsto nuoma beigi visais ledais, dviračiais, skėčiais, restoranais ir kt. reikėtų apie štukos dienai (puristams: viena štuka = 1000 Lt). Skaitytojai tada sakė, kad ką tu čia aiškini, taigi nėra būtina tiek leisti. Aš ir nesakiau, kad būtina; ką jūs lendat ginčytis su tuo, kas jums nepasakyta. Aš tik sakiau, kad jei nestabdai, tai vidutiniškai tiek išsileidžia.
Mes kiek pristabdom, apsieinam su mažiau, bet daugiausia dėka rūpestingo planavimo, išankstinių apmokėjimų, įskaičiuotų į būsto kainą dviračių ir nevengimo apsitavarinti Maximoje ir šį bei tą kartais sau pasigaminti, nes pinigai ant medžių neauga. Bet vistiek norėdamas šiokio tokio patogumo, niekur nesidėsi be kokių šešių ar septynių šimtų per dieną, įskaitant būstą.
Didžiausias pasikeitimas: garsioji Nidos valgykla “Raudonasis žvejys”, labiausiai nudrožtas visos Lietuvos abščepitas, apsistatė staliukais lauke, skėčiais, rodos, viduje įsirengė barą, kur prabangūs gėrimai stovi lentynoje, bet kiek teko matyti, padavėjos stovi lauke ir šnekasi, nes niekas ten valgyti nesustoja. Reputacija, matyt, didesnė už juos pačius. Sudaužyta iškaba, rodos, ne sutaisyta, o užstatyta ambrelomis su užrašu “Kalnapilis”, bet nuo langų nukrapštyti pokraupiai virėjai, kurie savo gudriai primerktais žvilgsniais sako “Milosti prosim”.
Pakeliui prie Gelbėjimo stoties, kaip visada, yra ledų-vaiduoklių fenomenas: šaldytuvų su brangiais keturličiais ledais daug, bet tų mergaičių, kurios turėtų prekiauti, niekada neprisišauksi: jos arba siuntinėja SMS žinutes, arba šnekasi tarpusavyje, arba išbėgusios naudotis tualetu (matyt, prekyba lauke pramuša ant šlapinimosi). Toje pusėje, kur mažo turgelio prekystalis, yra viena prekyvietė, kur parduoda ledus moteriškė, kuri visada darbo vietoje, bet visada nemaloni, visada rodo nepasitenkinimą, kad jai reikia dirbti, visada raukosi ir liepia vaikams staigiau rinktis, ir niekada neturi grąžos, tai aš ten niekada neinu ir neleidžiu eiti dukroms.
Buvome nuėję alaus, keptos duonos ir žuvytės tešloje į „Ešerinę“, kurios paskutiniuosius dešimt metų vengdavome, nes šiaipjau visada reikia nežmoniškai ilgai laukti. Taip buvo ir šį kartą, kažkaip jie sugeba užtikrinti lėtą aptarnavimą visais gyvenimo atvejais. Tik tiek, kad arti prie mūsų namelio. O šiaip, kaip ir anksčiau, geriausias maistas, vynas ir aptarnavimas „Nerijoje“, buvusiame Prekybos ministerijos poilsianamyje, tarp „Jūratės“ ir „Vilnelės“ (bet ten baisiai brangu, tai jau čia tokiam pasimaloninimui); visi pižonai ir į juos taikantys mėgsta eiti į „Nidusą“, kur buvusioje „Rūtoje“ (ten geri kepsniai, ir daug vietos lauke, o vakarais gali susisukti į pledukus, kaip senelių namų auklėtiniai, ir vieni šnairuoti į kitų žilstančias tobulai apkirptas makaules ir barzdeles bei jaunesnes žmonas, lakstančias tarp Lexusų ir kitokių Audi tankečių paskui neklusnius bamblius iš antros santuokos, aprengtus iš Benetono ir vis įsistatančius po gumbą).
Demokratiškesnių kainų, aber labai gražioje lokacijoje ant marių kranto, prie vežimo, kur prisodinta nuostabių kaimiškų gėlių tagečių, galima rasti „Pastogėje“, kuri anksčiau vadinosi „Pašiūrė“ (bet dabar „Pašiūrė“ – tai cepelinais garsėjantis kabakas su fontanu centre ir stiklinėm sienom, prie autobusų stoties). „Pastogė“ yra vis dar labai smagi vieta. Ten dažnai gali matyti pusamžes lietuves tetas, su vaikučiais kalbančias kapota vokiečių kalba, ir atsivedusias ten valgyti savo žymiai vyresnius vokiečius diedus, bei tuos vokiečius, kurie nesimaitina grupėmis (grupinių ten neaptarnauja).
Tikriesiems gurmanams kava ir bulkutės yra Nidos bulkutinėje (p/n „Jūratė“ patalpose), ten visuomet švieži kibiniecai ir net, jei pasiseka, bandelės su sasyskomis, kurios yra vertos nuodėmės.
Nidoje praūžė Kuršių marių regata (mėgstantys trumpinti vadina negražiu žodžiu Kuršmarės, kas yra taip pat nepatrauklu, kaip visokie „libdemai“, „socdemai“ ir kitokie tingūs sutrumpinimai, kaip antai „gimdienis“, „vaisvandenis“; ot nepernešu): šį kartą buriuotojams neleido buriuotojai pasirinko sklaidytis nebe pievoje priešais prieplauką ir nugrūdo persikėlė į pačią prieplaukos teritoriją, kad visiems būtų truputį ramiau. Kaip ir kasmet, ilgiau negu pačios varžybos užėmė awordsų ceremonija (net jei neužėmė, tai taip pasirodė) ir nerealiai ilgas jachtų, kapitonų, rungčių, rėmėjų ir visko kito vardinimas (itin dažnai minima jachta pavadinimu „Džigi Džigi“, kaip suprantu, jie visada viską laimi [nors ir ne viską, bet taip atrodo – autoriaus pastaba]), dėl kurių žadėtas užbaigos koncertas, kaip visada, vėlavo bent pusantros valandos (šiaip ne dėl jų, o dėl škvalo, bet jei ne ceremonija, tai koncertas tikrai būtų prasidėjęs anksčiau; panaši valakita buvo ir praėjusiais metais – autoriaus pastaba).
Šiandien mieste jau laisviau kvėpuoti, ir visi laukia Žolinių (kai išlepusiems Nidos poilsistams suvežami drožinėti šaukštai, arbatos, duonos ir kiti dalykai ir parduodami už didelius pinigus, ir visi jaučiasi parėmę Tautos gyvastį irgi beigi natūralius kaimo verslus). Man liko ilsėtis beveik dvi savaitės, su kuo pats save ir sveikinu.
25 Comments
Ką tik grįžau iš Šventosios. Baisu, bet nevisai. O ir gyventi galima pigiai. Paskaičiavau, 4 asmenų šeimai savaitei apie 2000 litų. Gyveni be didelių patogumų, bet ar to reikia – eini prie jūros ir škias tau patogumas ten, saulė ir vanduo. O ir pramogų mieste yra.Kita vertus Nida – mano mėgstamiausias kurortas, į kurį šįmet gal dar pavyks nuvažiuoti.
Prieš kokius 3 metus kai paskutinį kartą buvom Nidoje, tai visai maloniai nustebino viešbutyje "Lineja" įsikūręs restoranas. Toks per viduriuką – nei per brangus, nei per prastas. Įdomu ar dar jis tebėra…
Kažkada ir aš baisėjausi Palanga, nekalbant apie Šventąją, tačiau pernai teko pabuvoti Bulgarijos kurorte, tai dabar Palanga man atrodo tiesiog skoningumo ir tvarkos įsikūnijimas. O jei be ironijos, tai Nida yra absoliučiai geriausia vieta atostogoms Lietuvoje, nėra ką net kalbėti.
Kažkoks tu zanūdnas tipas esi pasidaręs..
Palangoj ne vien Basankė yra, o parkas Gintaro rūmais nesibaigia. Iš Nidos atsimenu patį baisiausią aptarnavimą gyvenime… Kartą užėjom į banką, tai džiaugiamės galvon negavę nuo kasinykės-operatorės. Lietuviškos ekologiškai arigvediškai ir kitaip prakutusios žvaigždinės mamašos, žinoma, su leksusais tik į Nidą vairuoja, o paskui gausiai pasakojasi "žmonėms" ir "klubams" apie "susiliejimą su gamta". Nuo to Nida pasidaro lygiai tiek pat kokti, kiek plastmasinė Palangos Basankė. Juodkrantė – aukso vidurys, bet negi ja kam nors pasigirsi 🙂
Uf, riebus toks tekstas. Tik nesuprantu kokio… galo grūstis į tuos pačius 3 "kurortus" ir trintis subinėm, a? Neringą seniai metas paversti gamtos rezervatu, o architektūrines imitacijas nuversti. Važiuokit į Lenkijos kurortus kur ir pigiau, prabangiau, svetingiau. O kam patinka ale poilsis Šventojoj – į latvių pajūrį. "Nafik" remti tuos puslaukinius kuršius ar pižonus (su antrom santuokom) kurie net ledų nemoka parduoti?
Palangoje yra viskas gerai, oras geras, tai svarbiausia, geras oras turiu galvoje svarus, gaivus ir nereikia cia vien Basanaviciaus gatves kisti, ir be tos gatves yra ka veikti. Nereikia vidurvasari atvaziuoti, kas neleidzia aplankyti jos geguzes menesi arba rugseji, kai maziau poilsiautoju, ramu ir kainos nesikandzioja. Visur galime izvelgti blogus niurius dalykus, bukime optimistai ir izvelkime grazius gerus dalykus kurortiniame miestelyje Palanga ;)Uzkalni Nida ne viskas, atvaziuok rugseji pasiilseti i Palanga ir tu suprasi daugeli dalyku, ko iki siolei nesupratai ir be Pusu paunksnes desertu, kurie is tiesu puikus yra kur pavalgyti Palangoje 😀
Lenkiu galva ir sutinku visu 100 procentu. Kad vaziuoti i tuos lietuviskus kurortus reikia tureti nemazai babkiu ir gera mazochizmo uztaisa. Labiausiai isimintina butu Sventoji, kurioje reikia vyriskumo vien tik neapsivemti nuo publikos. Turint omenyje, kad nusiurusioje Energetiku sanatorijoje aprtamentai siekia 200 eur uz nakti. Tai yra topines atostogos. Palanga- straipsnyje buvo pamineta vienintele vieta kur galima pavalgyti, brangoka ir neskanu, bet nors aptarnavimas nenervina. Nors po paskutiniu pietu ten apturejau savaimini gilumini zarnyno valyma (kas nesupranta- triedziau iki Vladiko). Taip sakant gydomosios proceduros.
Andriau, labai gerai suprantu tą bjaurėjimąsi Palanga. Pats, kaip beveik vietinis, jaučiu tą patį jos "miestiškąjai" daliai, kurią geriausiai įkūnija Basankė su žmonijos rykšte rusišku popsu ir apverktina publika.Tačiau, kaip esi rašęs viename straipsnyje apie Nidą, kad jos tikroji vertė yra labiau užslėpta, subtiliau pamatoma ir ją visada randi už daugybės akis rėžiančių trūkumų. Lygiai tą patį jaučiu Palangai. Man Palanga yra vaikystės dalis nuo tada kai vos galėjau savarankiškai paeiti, saulėlydžiai, tamsi jūra ir bangos, pušys, konkorėžiai ir smėlis, kurio visada parsineši namo, nepaisant to kaip kruopščiai stengeisi išsikratyti jį iš drabužių, ledų santalkos jūroje žiemą ir apsnigtas parkas. Asmeniniai sentimentai? Taip, tačiau kuris iš mūsų, sąmoningai ar ne, nevertina dalykų per asmeninę prizmę.
Justai, jūs visai teisus. Aš Palangoje neieškojau nieko mielo, nes ji man nedaug reiškia, o Nida man yra gyvenimo dalis jau nuo vaikystės. Visi šie kurortai – be galo asmeniški. Jie neskirti tiems, kam reikėtų aiškinti, kas ten gero. Man patiko, kad ir čia siūlo į Nidą nevažiuoti ir ieškoti kur pigiau – tai aš juk nesiskundžiu, man Nidoje viskas puiku ir tų pinigų visiškai negaila. Man nereikia pigiau ir nereikia kitaip, nes aš žinau, ko čia Nidoje ieškau ir ką randu.
Šventoji. Žinau ten jaukią vietą pas draugus, kur stovi flagštokas iš burlaivio, kuriuo teko plaukti — tai man atperka visą miestelio baisumą ir kartais galiu į jį nuvykti. Laukiam uosto, žiūrėsim, kaip bus tada. Gal iki pensijos sulauksiu. Palanga. Teko dirbti savaitę vieną sezoną. Ne taip baisu, kaip labiau susipažįsti ir supranti, kad "Palanga, tai miesčionių rezervatas, o rezervatus reikia saugoti". Nida. Kaip baigęs Nidos mokyklą, niekaip nesuprantu, ko žmonės važiuoja ten poilsiauti. Nesuprantu, nors tiems poilsiautojams būdavo išnuomojamas mano kambarys ir tie pinigai buvo rimta paspirtis žiemą. Na, bet aš daug dalykų nesuprantu, tačiau tai nereiškia, kad žmogus nebeturi teisės pats spręsti, kur jam poilsiauti. Netikslumai."Kaip ir kasmet, ilgiau negu pačios varžybos užėmė awordsų ceremonija". Per stipriai pasakyta. Varžybos vyko savaitę, greičiausia jachta "For Sale" (Latvija) distancijoje užtruko 36 val. 16 min. ir 53 sek. O ceremonija vyko, sutinku, ilgokai, bet tikrai ne ilgiau, nei 2 val (tai ne tas renginys, kurio laiką tiksliai fiksuoti reikėtų). "Jigy Jigy – Somi" laimėjo ne viską, bet susižėrė daug prizų. "dėl kurių žadėtas užbaigos koncertas, kaip visada, vėlavo bent pusantros valandos.".Mes tik vėliau sužinojom, kad škvalas, sutrukdęs pradėti renginį, Lietuvoje pareikalavo aukų (o Kauno jachtklube ir jachtos nukentėjo). " šį kartą buriuotojams neleido sklaidytis pievoje priešais prieplauką ir nugrūdo į pačią prieplaukos teritoriją" — patys pasirinkome. Nesiimu vertinti, gerai ar blogai. Esu priekabus netikslumams, nes buvau "arti imperatoriaus" — prie regatos (taip, mes ją trumpiname į "kuršmarės") rengėjų. Virtualybėje sunku nuspėti rašančiojo toną, o skaitantysis skaito pagal savo sugedimo laipsnį. Bet patikinu, kad mano tonas yra kolegiškai atlaidžiai draugiškai besišypsantis 🙂
Šventoji. Žinau ten jaukią vietą pas draugus, kur stovi flagštokas iš burlaivio, kuriuo teko plaukti — tai man atperka visą miestelio baisumą ir kartais galiu į jį nuvykti. Laukiam uosto, žiūrėsim, kaip bus tada. Gal iki pensijos sulauksiu. Palanga. Teko dirbti savaitę vieną sezoną. Ne taip baisu, kaip labiau susipažįsti ir supranti, kad "Palanga, tai miesčionių rezervatas, o rezervatus reikia saugoti". Nida. Kaip baigęs Nidos mokyklą, niekaip nesuprantu, ko žmonės važiuoja ten poilsiauti. Nesuprantu, nors tiems poilsiautojams būdavo išnuomojamas mano kambarys ir tie pinigai buvo rimta paspirtis žiemą. Na, bet aš daug dalykų nesuprantu, tačiau tai nereiškia, kad žmogus nebeturi teisės pats spręsti, kur jam poilsiauti. Netikslumai."Kaip ir kasmet, ilgiau negu pačios varžybos užėmė awordsų ceremonija". Per stipriai pasakyta. Varžybos vyko savaitę, greičiausia jachta "For Sale" (Latvija) distancijoje užtruko 36 val. 16 min. ir 53 sek. O ceremonija vyko, sutinku, ilgokai, bet tikrai ne ilgiau, nei 2 val (tai ne tas renginys, kurio laiką tiksliai fiksuoti reikėtų). "Jigy Jigy – Somi" laimėjo ne viską, bet susižėrė daug prizų. "dėl kurių žadėtas užbaigos koncertas, kaip visada, vėlavo bent pusantros valandos.".Mes tik vėliau sužinojom, kad škvalas, sutrukdęs pradėti renginį, Lietuvoje pareikalavo aukų (o Kauno jachtklube ir jachtos nukentėjo). " šį kartą buriuotojams neleido sklaidytis pievoje priešais prieplauką ir nugrūdo į pačią prieplaukos teritoriją" — patys pasirinkome. Nesiimu vertinti, gerai ar blogai. Esu priekabus netikslumams, nes buvau "arti imperatoriaus" — prie regatos (taip, mes ją trumpiname į "kuršmarės") rengėjų. Virtualybėje sunku nuspėti rašančiojo toną, o skaitantysis skaito pagal savo sugedimo laipsnį. Bet patikinu, kad mano tonas yra kolegiškai atlaidžiai draugiškai besišypsantis 🙂
Aš šiais metais savaitę poilsiaudama Nidoje labai stipriai pajutau žirkles tarp kainų ir aptarnavimo kokybės. Juk labai norėtųsi, kad apartamentus, už kuriuos per parą tenka pakloti 270 LTL, atvykusi gautum su sutvarkytu vonios kambariu…. kad šviežios žuvies kepsnus, už kurį moki per 30 LTL, būtų su padoriu garnyru, o ne su šaldytom daržovėm iš maximos už 1,50 LTL…. kad šviežiai spaustos sultys ir būtų šviežios, o ne parą šaldytuve prastovėjusios šaldytuve šalia morkų su česnakais salotų :)Bet gamta ir ramybė šiek tiek sustabdo tą burnojimą. P.S. Niekad nesuprasiu žmonių, kurie sako, kad atostogauti galima be didesnių patogumų.
kaip gerb. autoriui "Pusu paunksme" taip man Ramybes vila – jei nebutu salia Palanga – nuvaziuociau ten dazniau 🙂
Ačiū už info. jaučiuosi tarsi pabuvęs pats.Kitą savaitę varysim savaitei į Švėentąją, bet ne į tą su fifom ir jų *okliais, bet Ošupio tako pradžioje, kur iki jūros – tik perlipti kopą, ir ruriškas popsas negroja
Smagūs įspūdžiai!Tik kažin ką pagalvotų apie raįšinį vidurinės mokyklos mokytoja?:):)
Šventojoje turint dviračius ir nebijant pavažiuoti keletą km galima susiorganizuoti super atostogas praktiškai privačiam paplūdimy 😉 Atostogaujame Šventojoje kasmet, mėgaujamės tyla ir žmonių minimumu, tik aišku – į centrą kojos nekeliam.Neringoje keturių asmenų šeimai parai kartu su nuomojamu būstu išeina apie 400 lt/diena, apartamentai – su patogumais ir virtuvėle. Aišku, dviračių nenuomojam -turim savo 🙂
Nida manęs niekada nepaleidžia, vis norisi ir norisi ten grįžti… Nors kartą per metus…Rekomenduoju "Seną žveją" – tiems, kas mėgsta naminį ir labai skaniai pagamintą maistą. Tuo metu kai valgai, vaikai, kurie arba nenori valgyt, arba labai greitai pavalgo, siaučia ant supynių ir kitokių atrakcijonų.Tiesa, mano šeimyna kažkaip išleidžia gerokai mažiau, negu visi čia minėtieji…300 Lt dienai ir nors pasiusk nedaugiau
Lina – paskaitykite naujausią autoriaus įrašą (apie Nerijos restoraną), tada bus aišku, kodėl para Nidoje jam kainuoja apie tūkstantį lt 😉 :))
Praeitą savaitę praleidau Pervalkoje. Teko užsukti ir į "Pastogę". Padavėjai paliko gerą įspūdį, maistas – kiek geriau nei vidutinį. Vokiečių buvo vos keli, laukti nereikėjo 🙂 Dar yra tokia vieta Naglių 14A, nežinau, kaip ji vadinasi, bet gamina ant grilio nemažai. paprastą mėsą sugebėjo sudegint.Na, bet ne tame esmė, svrbiausai, kad Neringa yra puiki vieta poilsiui – tiek gamta graži, jūra švari, smėlis švarus, valstiečių beveik nėra, ir veiklos randu.
Elžbietai, kuri "niekad nesupras žmonių, kurie sako, kad atostogauti galima be didesnių patogumų", -matomai nesate mačiusi nepritekliaus gyvenime, tarpstate lėšų pertekliuje ir neabejoju, kad lengva ranka atseikėjusi po 270 Lt per parą už kambarį su nevalytu vonios kambariu, tikrai neįsivaizduojate poilsiavietės už kokius 50 Lt/parai 🙂 Mažiau pasiturintys žmonės irgi poilsiauja ir neretai jie atranda daugiau gyvenimo džiaugsmo paprastuose dalykuose, jie vežasi vaikus atostogauti ten, kur išgali ir tie vaikai gal laksto be Benetton'o marškinėlių, tačiau yra lamingi 😉
To anonimas (paskutiniajam)Mano komentaras buvo orientuotas į Adomo parašymą. Jis teigė, kad išleido 2000 LTL savaitei ir poilsiavo be didelių patogumų. Na mano galva, Šventojoje tiek išleisti ir su minimaliais patogumais gyventi – prabanga. Tiksliau – neapsukrumas.
Ale kaip nerealiai beveik visus tas tūkstantis litų per dieną užkabina; sunku net patikėti kad mūsų tokiai dvasingai tautai kaip Pavlovo šuniukui piniginių ženklų paminėjimas tiesiog kaip švilpukas, visi puola skaičiuot.
Pusė čia minimų kabokų bei restoranėlių Nidoje ne sezono metu yra gailiai uždaryti ir užverti aklinai. Aišku keletas veikia, vienas iš jų, čia nepaminėtas – Kuršis. Ne mandras, ne blatnas, bet tikras. Vasaros metu susilaukiantis ir keistos publikos, tačiau žiemom ar ne sezonu sklidinas vietinių žvejų, kapitonų ir jiems prijaučiančių. Jokių iki dangaus užkeltų kainų, jokių delikačių-vos įžiūrimų porcijų, jokių kvailysčių. Paprasta, bet ne prasta. Rekomenduoju visiems ir ypač tamsiais metų laikais.
🙂 Sia vasara teko su uzsienio sveciais aplankyti Nida ir Palanga..Orai buvo pasakiski. Labiausiai visus suzavejo Nida, o Palanga nuvyle ne tik mane bet ir visus uzsienio svecius…Beje, pritariu Andriui del islaidu 🙂 Uzkabinai visus tu cia su savo skaiciavimais.. Zaviuosiu tavo kuriniais 🙂 Sekmes!!!