Šio tinklaraščio redakciją pasiekė pranešimai, kad studentai, rašantys kursinius, bakalaurinius ir kitokius darbus ir kreipęsi su klausimais į plačiai žinomo Dundukų Spa ir Leprozoriumo tinklaraščio (dar žinomo kaip Račo blogas) vadovą, buvo ne vieną sykį, bet dukart išskalbti Tautos Mokytojo Nr. 1.
Jo Šviesybė, pasirodo, yra ne juokais suerzintas jaunimo, kuris, išlepęs nemokamo mokslo, dabar galvoja, kad gali imti ir šiaip sau prašyti kad Ekselencija atsakinėtų į klausimus, ir dar iki tam tikro dedlaino. Savo pastabose Mokytojas primena, kad jis ne šiaip sau koks susiraukęs bambeklis nuobodyla, 10 valandų per dieną kompulsyviai dundenantis pavargusius neva ironiškus atsikirtinėjimus kiekvienam jį suerzinusiam dundukui (pvz, “gerbiamasis ***, jūsų pastabos labai vertingos, bet pirma išmokite rašyti, paskui galėsite diskutuoti“). Studentai turėtų nepamiršti, kad jis yra Atsakingas Darbuotojas (vadovauja žinių agentūrai) ir yra politikos apžvalgininkas, todėl jo laikas, galima sakyti, aukso vertės.
Studentai, pasiskaitę išsipūtusio ego baliono bumbėjimo, gali klaidingai pagalvoti, kad toks elgesys yra būdingas žurnalistams. Tai nėra tiesa.
Šalyje yra daug sveikų, nesusireikšminusių žmonių, kurie sugeba kalbėti su studentais ir kitais, nepalydėdami to bendravimo pasipūtusiais vaitojimais ir užuominomis apie tai, koks brangus jų laikas ir kaip jiems reikia bučiuoti rankas.
Pastaba: studentai, besimokantys apie požymius, primenančius F22.0 (kliedesinį sutrikimą), gali, atvirkščiai, rasti panašiuose tekstuose daug medžiagos savo darbui.
9 Comments
F22.0 — 🙂
Na nežinau, šįkart esu linkęs su tamsta nesutikt.Skaitydamas įrašą galvojau „ot koks bjaurybė tas Račas“. Tačiau tada paskaičiau ką jis parašė, o parašė jis viską labai teisingai.Man atrodo, kad tamsta dėl asmeninių priežasčių ieškote priekabių.
Karoli, o man atrodo, kad suaugęs žmogus galėtų taip nereaguoti į visiškai normalų ir mandagų laišką. Patirties ir amžiaus privalumas turėtų būti atlaidus požiūris ir šiek tiek atsipalaidavimo, o ne liguistas savo svarbumo įrodinėjimas.
Visi žino, kad mielasis Artūras yra meistrystės ir sąžiningumo etalonas. O Užkalnis yra pavydus emigrantas.
Nu tu matai.Visi, pasirodo, žino. Tik aš – ne.Paskaitinėju abu vaikinus.Ir kažkaip neužčiuopiau, ko Užkalnis pavydi ir kam.Taip pat nepajutau, kurioj vietoj Artūras yra mielas.Reikės atidžiau …
abu geri diedai, skirtingi tik. andriaus va ir knyga vakar nusipirkau, pakeliausiu per krize bent tulike. peace
Pati kai pirmam kurse iš Račo interviu ėmiau, tuoj nusprendėm su drauge, kad reikia tučtuojau kažką dar ir be žurnalistikos studijuoti. Va toks didelis autoritetas jis jauniems žmonėms yra. Bet nestudijuoju daugiau nieko be žurnalistikos, tik anuosyk, kai kalbėjo, atrodė "ot protingai vyras šneka".
Šiandien girdėjau Andrių per radiją kalbant – protingas ir gerų manierų vyriškis. Dabar kur kas geriau suprantu ir ankstesnius Andriaus pasisakymus. Deja, kuo daugiau skaitau ir girdžiu Artūro pasisakymų, tuo labiau jie nuvilia. Sureikšmintiems nuobodulio horizontams nebėra ribų. O duotuoju atveju gal tiesiog reikėjo patylėti ir neduoti jokio atsakymo, o geriausiai – pasiūlyti paskambinti ir suderinti susitikimo datą. O tokie vieši pamokymai daugiau pasako apie pamokantįjį negu apie pamokomąjį.
ha ha, Ponas Užkalnis labai nori kad studentai pas ji ateitu su klausimais savo darbams, bet kaip suprantu niekas neateina, jei reikia taip save reklamuotis:) Kurgi ten eis, ka galima pas pona Užkalnį paklaust svarbaus darbu temoms… tik apie emigrantus anglijoje ir anglu gyvenimo buda… bet ir delto eit neverta nes viskas surasyta jo knygoje.. Lyg tai normalu ir grazu būtų siuntinėt žurnalistui laiškus su klausimais ir dar pateikti terminus iki kada jis vos ne privalo i juos atsakyti garbiems studentams.