Pigus ir geras japoniškas valgymas Londone: Ramen Seto

Pagalvojau, kodėl man nepradėjus rašyti restoranų apžvalgų? Valgyti mėgstu, raides pažįstu.

Su japonų maistu yra taip: brangius japonų restoranus pasaulyje rasti labai lengva, gerus – žymiai sunkiau, o kad būtų nebrangūs ir geri, tai jau visai keblu. Japonų virtuvė neturi būti brangi (pačioje Japonijoje skanus valgymas yra visiems, o ne tik turtingiesiems). Tačiau  į užsienį ji pirmiausiai prasiskverbia kaip brangi egzotika.

Aš daug laiko praleidau, Londone ieškodamas gero ir nebrangaus japonų maisto, ir iki šiol geriausias radinys buvo Asakusa Camden’e (265 Eversholt Street, NW1 1BA, metro: Mornington Crescent, tel. 020 7388 8533), ne pigiausias, bet tikrai nebrangus didelio asortimento apsilupęs ir susigrūdęs, bet labai autentiškas restoranas. Jis žavėjo geriausia udon lakštinių (nūdlų) sriuba Londone ir puikiu unguriu (unagi) bei labai gerais sušiais. Tačiau jis – ne atsitiktiniam svečiui: sekmadieniais uždarytas, ir toks populiarus, kad staliuką užsakinėti reikia prieš savaitę.

Pigios japonų virtuvės ramstis – nūdlai (arba lakštiniai, arba makaronai): ramen, soba. udon. Kaip ir daug kas Japonijoje, išmokta iš Kinijos, fantastiškai pigu, sveika ir šildo šaltą dieną. Japoniškų nūdlų sostinė yra Sapporo – šiaurinės salos Hokkaido sostinė, o Britanijoje ligi šiol populiariausios nūdlinės yra Wagamama tinklas (jų yra ir kitur Europoje, prie Lietuvos arčiausiai – Danijoje; taip pat JAV, Artimuosiuose Rytuose ir Australijoje). Wagamamoje viskas tvarkoje, gerai organizuota, greita, tik brangoka, ypač jei užsisakinėsi visokius užkandžius.

Nari ir Yoshie sušių mokykla Londone (kur ritinėlius lipino ir lietuviško kulinarinio supertinklaraščio autorė Beata Nicholson) neseniai rekomendavo Seto Ramen. Nuėjom patikrinti.

Restoranas mažytis, ir vieta tokia, kur gero maisto nesitikėtum rasti – už Hamleys žaislų parduotuvės nugaros. Hamleys of London – viena didžiausių pasaulio žaislų parduotuvių. Aplink ją Regent Street’e – turistų minios, kišenvagiai ir grūstis. Reikia nerti į šoninę gatvelę, ir Seto Ramen rasite ten.

Vietos maža (Londone – nieko naujo), bet iš anksto užsisakinėti nereikia. Pradžiai paėmėm sušių – pasirinkimas labai nedidelis, nigiri su skumbre, lašiša, tunu, už du: £2.40 – £2.80. Viskas labai gerai, matyt, daug ir įvairios žalios žuvies nelaiko, kad negadintų ir nereikėtų išmesti, čia žmonės ne dėl sušių ateina.

Kepti koldūnai – gyoza – su lašiša buvo absoliučiai fantastiški: dideli, kvapnūs, £4.80 už šešis (lyginant svorį su Wagamamos gyoza, čia gal dvigubai labiau apsimoka). Labai priminė lašišos koldūnus, kuriuos kažkada Vilniuje, Radisson SAS viešbutyje, duodavo su grietine ir raudonais ikrais.

Marinuotos daržovės, tsukemono, kainavo tik £2.00 ir buvo geresnės, nei vidutiniškai pasitaiko Londone.

Dukra valgė vištienos teryaki don‘ą (dubens apačioje ryžiai, viršuje papildas, šiuo atveju, vištiena). Teryaki padaže kepta vištiena, Japonijos girdyklų-užkandinių (jakitorijų) standartinė užkanda, mėgstama europiečių ir dažnai už japonijos ribų sugadinama, padaroma per riebi ar per saldi. Čia – nieko panašaus, kondicija puiki, ploni lakšteliai, malonu griebti ir skanu kramtyti.

Ramen lakštinių sriuba su jūros gėrybėmis, seafood ramen (£6.80 už nežmoniško dydžio dubenį) paliudijo, kad ši vieta specializuojasi lakštinių srityje ir ne veltui yra rekomenduojama. Rameno sriubą iš priedų pažinsi:  čia jų buvo nepagailėta. Ne, ne tik nepagailėta: pridėta taip, lyg krevetės, šukutės ar žuvies šlapianka (japoniškas “fishcake”, suraikomas ir dedamas į sriubas) būtų nemokami. Vienintelis persergėjimas: jei nori suvalgyti sriubą, visko kito reikia atsisakyti, nes netelpa. Aš pusę sriubos turėjau palikti.

Gėrimai – standartiniai, arbata, sakė ir alus. Yra importuoto (t.y., ne Europoje gaminto) Sapporo, 650 ml skardinėse. Anksčiau jis Anglijoje būdavo importuotas iš Japonijos, dabar – iš Kanados, bet vistiek geriau, nei visa europietiška japonų alaus imitacija (Anglijoje virtas Asahi yra gana liūdnas dalykas). Japonų alus – dažniausiai nuo ryžių prieskonio salstelėjes, kiek primena Švyturys Ekstra Draught, kurį Lietuvoje kai kas vadina “bobišku”. Man jis patinka, gal dėl to, kad primena Japoniją.

Servisas restorane – vidutiniškas, dalis padavėjų – kinietės, ir, deja ne nuovokumo konkursų nugalėtojos. Tačiau nėra ko norėti, kai taip pigu ir kai daugelis klientų nepalieka arbatpinigių.

Ramen Seto – mano didžiausias restoraninis atradimas Londone 2010 metais. Drąsiai rekomenduoju.

Ramen Seto, 19 Kingly Street, London W1B 5PY. Tel. 020 7434 0309. Artimiausios metro stotelės: Piccadilly Circus, Oxford Circus. Kasdien nuo vidurdienio iki vėlyvo vakaro, sekmadieniais iki 20:00.

This entry was posted in japonų virtuvė, Londonas, ramen. Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

6 Comments

  1. mindas
    Posted May 16, 2010 at 8:56 pm | Permalink

    Prisipažinsiu, nieko nesuprantu apie maistą kaip gurmanas, bet rekomenduočiau išmėginti Poppy Hana (http://www.poppyhana.com/). Kainos turėtų būtų santykinai mažos, erdvės turėtų būti daug, o apie maistą…lauksiu atsiliepimų. Teko būti ten kelis kartus, ypatingų nusiskundimų neturiu. Tiesa, kalba eina apie restoraną Jamaica Road, o ne apie E1 takeaway. Taip taip, žinau, kad rajonas visai ne toks, kokio galima būtų tikėtis, na bet jei kada suksite pro šalį – manau labai gailėtis neteks.

  2. Andrius Užkalnis.
    Posted May 18, 2010 at 11:59 am | Permalink

    Ačiū labai, pabandysiu nueiti būtinai.

  3. kreivarankis
    Posted May 22, 2010 at 12:09 pm | Permalink

    Aš irgi nelabai gurmanas. Gyvenu Lietuvoje, Vilniuje ir tenai mėgstu kartais nueiti į kinų "restoranus" (čia tas pats kas japonai, ne?). O ypač kai nuolaida lietuviškam alui. Šiek tiek pižoniška, bet kitaip nemoku, nes nežinau kaip.

  4. Ausra
    Posted June 26, 2010 at 8:51 am | Permalink

    Labai aciu uz gera rekomendacija: vakar su draugais valgeme Ramen Seto. Persivalgeme ir buvo taip skanu! Eiciau ir eiciau dar karta! Tad dar karta aciu ir laukiu nauju rekomendaciju 🙂

  5. Algis
    Posted September 11, 2010 at 2:22 pm | Permalink

    gal galetum ka nors papasakot apie kobes jautiena? labai jau noriu paragaut,gal kur europoj imanoma kazka panasaus ar reik laukt siu ziniu pacio knygoj?

  6. Posted September 11, 2010 at 2:36 pm | Permalink

    Kobės jautieną Londone mačiau Selfridges ir Harvey Nichols maisto prekėse. Restorane mačiau Amsterdame (viešbutis Okura – http://www.okura.nl/), esu tikras, būna ir Londone. Ją atskraidina iš Japonijos vakuuminiame pakavime. Kainuoja nežmoniškai brangiai – gal apie £200 už kilogramą.

    Kobės jautiena yra iš esmės labai riebi, “marmurinė” (su riebalų sluoksneliais tarp raumens), gaunama gyvulius saugant nuo streso, per didelio judesio ir juos kastruojant. Amerikoje gamina “Kobės stiliaus” jautieną, aš nebandžiau, bet kas ragavo, sakė, labai panašu į tai, ką valgo Kioto restoranuose, mokėdami $120 už kepsnį.

    Knygoje pasistengsiu parašyti žymiai daugiau, ir ypač apie gyvulių girdymą alumi, kiek jis yra svarbus (ar nesvarbus).

  • Senųjų protokolų archyvai

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar