Sveikinimai Lietuvai iš Čikagos South Side yra geriausia šių metų naujiena. Ypatingai visų nesekmių fone: “Europos chaltūros sostinės”, bankrotų, mažinamų ir nemokamų atlyginimų ir laukiamo lito devalvavimo, kurio gal ir nebus, bet jei bus, tai bus dar liūdniau.
Reikėjo saulės spindulėlio, ir jis atėjo iš vėjuotos ir pilkos Čikagos.
James T. Alfred, sudainavęs “Ant kalno mūrai” Čikagos gete, teisingai sakė – “tai istorija; niekad dar nematėt juodaodžio, dainuojančio Lietuvos himną/lietuvišką dainą Čikagos South Side, geto viduryje”. Ir nors, kaip pastebės pedantai, tai ne valstybės himnas, bet vistiek tai gražu ir miela ir teigiama.
Tai teigiama, nes kiekvienas trupinėlis pasaulio įvairovės yra kaip vaistas lietuviškam provincialumui, runkeliškam uždarumui ir bukai ksenofobijai gydyti.
Čia kaip Justinas Jankevičius, kuris padarė stand-up’ą, kuriame suplakti lietuviški ir angliški tekstai (kaip čia dar VLKK talibanas nepastebėjo, o gal pastebėjo, bet kadangi nesupranta angliškai, šiuo metu turbūt kaip tik ruošia video įrašo notarizuotą vertimą, kad pagal jį galėtų imtis keršto ir bausmės). Ten reikia palaukti pasakojimo apie lietuvius Londone. “You want in face, nah?”. Temą galima būtų plėtoti be galo.
“How you talk viv me? You vill answer for zis talk. I not efreid you.”
James T. Alfredą (jo tinklalapis yra čia) ir jo video aprašė lrytas.lt (skaityti reikia ir komentarus), o geri žmonės sugalvojo pakviesti į Lietuvą, manau, taip reikia ir padaryti.
11 Comments
Tegul apsikakoja tie pedantai, nes žodis anthem nebūtinai reiškia TIK himną. Tai realiai gali būti bet kokia patriotinė daina.
Taip, tas tiesa. Ir net nebūtinai patriotinė. Šiaip pakylėta. Kaip football anthem. Pataisiau įrašą. Ačiū.
Tikrai vertėtų pasistengti James atvežti į Lietuvą, tik kažkaip vangokai aukojama – negi gaila kokių dešimt baksų (vienas va net dešimt centų paaukojo:):)
Esu beprotiškai laiminga, galedama Jums parasyti pora žodžiu :)) atsitiktinai radau nuoroda į si bloga. Ir noriu tik padėkoti už visus puikius Jusu straipsnius kuriuos esu skaiciusi. Ačiū tikrai nuosirdziai – jie puikus ir idomus nuo pirmos iki paskutines raides. Nusipirkus ISTORIJAS pirmiausia ieskodavau Jusu straipsnio. Vienakart neradus išties nusiminiau.. Žinoma labai greit nebeliko ir pacio žurnalo.. Gaila .. Bet kokiu atveju radus šita bloga negaliu atsitoket is džiaugsmo. Su tokia nuotaika visa diena neišvengiamai bus puiki :)) dekui 1000 kartu 🙂
Ačiū labai už tai už Jūsų žodžius: kadangi nepalikote el. pašto adreso, negaliu atsakyti asmeniškai. Mano straipsnius dabar kiekvieną mėnesį publikuoja žurnalas "Miesto IQ" (http://www.miestoiq.lt/zurnalas/numeriai/). Rudenį turėtų pasirodyti mano knyga apie šiuolaikinę Angliją.
Na štai !! Dar viena gera žinia, vadinasi ir toliau galėsiu skaityti Jusu šedevrus :)) ačiū labai labai už tokia tikslia informacija. Jei nepasirodysiu labai įžūli ir netaktiška gal būt naudojatės Facebook'u ir turite ten subures grupe ar pan. ? Tokiu atveju man butų paprasčiau sekti visus naujus įvykius :)) o jei ką tokiu atveju galiu Jums palikti ir savo elektroninio pašto adresą neringa.valantiejute@yahoo.com
Parašiau jau tiesiai, bet kitiems, jei kam įdomu, facebook'e aš esu "Andrius Uzkalnis", ir priimu į draugus visus skaitytojus. Twitter'yje – "Uzkalnis".
Andriau, Facebookas man jūsų nesuranda..?Bet kokiu atveju, su nekantrumu laukiu naujų jūsų tekstų, kuriuos skaityti man didžiausias malonumas.
Labai lengva. Bandykite štai kaip:http://www.facebook.com/uzkalnis
James T. Alfred’o “Ant Kalno Mūrai” yra nuostabiunuostabybė ! (Nėra tokio žodžio,bet fucks to VLKK)
RESPECT !!!
P.S.Ačiū tau,Andriau už sveiką protą ir šiuos nuostabius tavo “protokolus”.Man tai buvo atradymas.Nuošiol tavo blogas yra užbookmarkintas mano Firefox naršyklėje.Skaitysiu būtinai.Sėkmės tau !
Daznai gyvenime viskas prasideda nuo atsitiktinumo. Laukdama lektuvo Kauno oro uoste atsitiktinai pastebejau man nauja nemokama laikrasti anglu kalba. As ji pasiemiau, nes kelioneje viska skaitau, kas po ranka pakliuva. O ten ir buvo Andriaus pokalbis su zurnaliste dar pries pirmosios jo knygos isleidima. Pries tai jo straipsniu nebuvau skaicius ir isvis apie ji nebuvau nieko girdejus. Perskaicius ta pokalbi labai susidomejau juo kaip zurnalistu, rasytoju, asmenybe, nes kaip bebutu uz visu publicistiku ir knygu stovi zmogus. Ir man tai idomu. O kadangi Andriaus mastymas (poziuris) kiek skiriasi (svelniai tariant) nuo tipisko lietuvio inteligento poziurio, nutariau pasiieskoti daugiau Andriaus straipsniu. Ypac mane sudomino ta vieta, kurioje sakoma, kad jo straipsniai susilaukia labai arsiu puolimu. Galvoju, paziuresiu is kokio molio Andrius drebtas. Na ir nenusivyliau. Seniai beskaiciau tokios geros publicistikos, tokiu provokuojanciu minciu, kazkada taip su pasimegavimu skaitydavau Cekuolio straipsnius, Gavelio, Tomkaus jo karjeros pacioje pradzioje. Beje, ta straipsni anglu k. daviau, ka ten daviau, tiesiog priverciau savo anglus draugus skaityti. Paskiau seke Andriaus knygos. Argi reikia sakyti, kaip as laukiau tos pirmosios knygos pasirodymo. Perskaiciau vienu atsikvepimu. Su kai kuriomis mintimis toje knygoje nesutikau, taciau tai nei kiek nesumenkino knygos ispudzio. Paskiau seke antra knyga, kuria isigijau geguzi, geras skaitymas pries kelioniu sezona apie keliones. Pastaroji knyga man pasirode dar geresne, gal dar ir todel, kad aprasyta apie kelioniu aistra, kuria as esu uzsikretus nuo 12 metu, kai mano mokyklos turistu burelio vadove isvede mus i 5 dienu zygi paklampoti,berods, po Dzukijos kaimus. Ta aistra niekada nepraejo. O kita aistra sioje knygoje tokia man miela-tai susi. Turbut visai netinka sis zodis apibudinti ypatingai megiamam maistui. Taciau tai tiesa-man nieko nera gardziau uz susi, kuri irgi visai atsitiktinai kazkada paskanavau ir visai … nepatiko. Kol neparagavau dar karta.
Su nekantrumu lauksiu, Andriau, jusu treciosios knygos ir jusu kontraversisku straipsniu. Linkiu jums sekmes.